Skyrybos Lietuvoje gali atrodyti kitaip: vieni nori greičiau ir pigiau, kiti bijo žmogaus teisių pažeidimų

Teisingumo ministerija (TM) siūlo numatyti, kad skyrybų bylas, kai nėra ginčų, galėtų spręsti notarai. Tikimasi, jog tokiu būdu atpigs skyrybos, ištuokų procesas taps greitesnis, o teisėjų darbo krūvis sumažės. Siūloma nauja tvarka abejoja advokatai, jie perspėja apie pavojų, kad vienas iš besiskiriančiųjų galėtų nesunkiai nuslėpti dalį turto nuo kito. Naują iniciatyvą atsargiai vertina ir Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas, jis pabrėžia, kad turi būti užtikrinta žmogaus teisių apsauga.
Šių metų liepą TM paskelbė inicijuojanti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siūloma kai kurias teismų funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, perduoti kitoms institucijoms. Šiais pasiūlymais siekiama sumažinti teisėjų darbo krūvį.
Viena iš iniciatyvų – perduoti skyrybų bylas notarams. Šie, kaip siūlo TM, galėtų spręsti tas ištuokų bylas, kuriose nereikia spręsti ginčų, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių sutikimu ir kai nėra nepilnamečių vaikų. Taip pat teismai nebetvirtintų ir vedybų sutarčių pakeitimo – šią funkciją atliktų notaras.
„Norime atkreipti dėmesį, kad šių permainų imtasi siekiant sumažinti Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų krūvį, kad jie galėtų koncentruotis į sudėtingų, didelį rezonansą visuomenėje turinčių bylų nagrinėjimą, kad greičiau būtų priimami sprendimai“, – teigiama LRT.lt atsiųstame TM atsakyme.
TM duomenimis, santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylos 2017 metais sudarė 3,9 proc. visų apylinkių teismų pirmąja instancija išnagrinėtų civilinių bylų skaičiaus, 2018 m. – 4,56 proc., 2019 m – 4,8 proc.
Kaip teigia ministerija, maždaug pusėje visų teismuose išnagrinėtų santuokos nutraukimo bendru sutarimu bylų sutuoktiniai neturėjo nepilnamečių vaikų. Taigi, TM skaičiuoja, kad, nusprendus ištuokų bylas (kuriose nėra ginčų ir nepilnamečių vaikų) perduoti notarams, apygardų teismų darbo krūvis sumažėtų beveik dešimtadaliu, o apylinkių teismų darbo krūvis iš esmės nepadidėtų.

Notarų mažiau nei teisėjų, bet tiki, kad susitvarkytų

2019 m. TM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 240 notarų ir 750 teisėjų, iš jų 466 – dirbantys apylinkių teismuose, kurie nagrinėja santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylas. Notarų Lietuvoje šiuo metu yra 240.
Nepaisant to, kad teisėjų, nagrinėjančių ištuokų bylas, šalyje yra daugiau negu notarų, TM mano, kad notarai būtų pajėgūs perimti skyrybų bylas, mat, pasak ministerijos, notarinių paslaugų tinklas yra labiau išplėtotas savivaldybėse, todėl patogiau prieinamas gyventojams.
„Pavyzdžiui, didžiausiame Vilniaus miesto apylinkės teisme iš 93 dirbančių teisėjų tik 9 teisėjai specializuojasi nagrinėti civilines bylas, kylančias iš šeimos teisių santykių, o sostinėje dirba 51 notaras“, – atkreipė dėmesį TM.
TM tikisi, kad, skyrybų bylas perdavus notarams, ištuokų procesas taip pat taps mažiau formalizuotas, paprastesnis, lankstesnis. Ministerija akcentuoja mananti, jog notarų sprendimai dėl ištuokų neturėtų būti skundžiami, kadangi notarams būtų perduotos skyrybų bylos, kuriose nėra ginčų.
„Pernai notarai atliko 1 653 585 notarinius veiksmus, o teismai dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti išnagrinėjo vos 71 bylą. Taigi, šiuo metu praktikoje notariniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti teismui skundžiami itin retai“, – pažymėjo TM.
LRT.lt kalbintas Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis teigė, kad notarai savo poziciją dėl TM iniciatyvų pateiks tada, kai įstatymų pataisos bus pradėtos svarstyti Vyriausybėje ir Seime. Vis dėlto, anot jo, notarai pritaria idėjai skyrybų be ginčų bylas iš teisėjų rankų perduoti jiems. M. Stračkaitis atkreipė dėmesį, kad santuokų nutraukimas ne teismo tvarka įteisintas kai kuriose Europos Sąjungos šalyse: Estijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje.

„Ten tokia tvarka pasiteisino, sumažino teismų apkrovą. Artimiausiose kaimynėse – Estijoje ir Latvijoje – galimybė nutraukti santuoką notariškai įteisinta jau prieš kelerius metus. Klientų požiūriu, nesant ginčo ir klausimų, kuriuos privalo išspręsti teismas, santuokos nutraukimas notaro kabinete yra labiau priimtinas, nes veiksmas atliekamas konfidencialiai ir greitai“, – LRT.lt teigė M. Stračkaitis.
Be to, pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento, skyrybų perdavimui notarams pritaria ir Lietuvos visuomenė. Anot jo, Lietuvos notarų rūmų užsakymu bendrovės „Vilmorus“ 2020 m. sausį atliktos reprezentatyvios sociologinės apklausos rezultatai rodo, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų pritaria siūlymui, kad notaras galėtų nutraukti santuoką, kai tarp besiskiriančiųjų nėra ginčų ir nėra nepilnamečių vaikų. Neigiamai siūlymą vertina 14 proc. respondentų.

Tikimasi pigesnės paslaugos

Pagal Civilinį kodeksą, sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu nuo žyminio mokesčio (mokestis už procesinius veiksmus) teisme yra atleidžiami. Jei skyrybų bylos būtų perduotos notarams, iš besiskiriančių asmenų už santuokos nutraukimą būtų imamas notarinis atlygis. Kokio dydžio būtų šis mokestis, kol kas neaišku.
„Konkretų atlyginimo dydį, vadovaujantis Notariato įstatymo 19 straipsniu, atsižvelgdamas į [...] nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir tai suderinęs su finansų ministru, tvirtins teisingumo ministras. Konkretūs įkainiai bus tvirtinami, kai Seime bus pritarta siūlomiems Civilinio kodekso pakeitimams. Bet kuriuo atveju planuojama, kad tai bus fiksuota, nuo dalijamo sutuoktinių turto vertės nepriklausanti suma, kurios dydis leis užtikrinti šios paslaugos prieinamumą visiems asmenims“, – į klausimą, kiek už skyrybas tektų sumokėti notarui, LRT.lt atsakė TM.
Vis dėlto ministerija mano, kad šis dydis būtų mažesnis už išlaidas, kurias patiria skyrybų procesą teisme pradėję asmenys.
„Notariniai įkainiai už sandorių projektų rengimą, teisines konsultacijas yra gerokai mažesni už advokatų ar kitų šias paslaugas teikiančių asmenų įkainius, ir tai sukurs prielaidas atpiginti skyrybų procesą“, – teigė TM. Be to, anot ministerijos, prireikus atskiroms asmenų grupėms, pavyzdžiui, neįgaliems asmenims, bus numatytos notarinių įkainių nuolaidos. TM taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jau dabar sutuoktiniai, norintys nutraukti santuoką, gali pasinaudoti pirmine valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba.

Advokatė ragino negrįžti į sovietmetį

LRT.lt kalbinta skyrybų bylų specialistė, advokatė Vilija Gražulytė TM iniciatyvą skyrybų be ginčų bylas perduoti notarams pavadino Lietuvos teisės sugrįžimu į sovietmetį.
„Grįžtame į sovietinius laikus, kuomet buvo galima išsiskirti, kai neturi nepilnamečių vaikų ir sutari dėl ištuokos, civilinės metrikacijos skyriuje. Kodėl mes grįžtame prie tų senų laikų?“ – svarstė teisininkė.
V. Gražulytė akcentavo, kad advokatas, teisme atstovaujantis vienam iš sutuoktinių, turi daug didesnius įgaliojimus, platesnes funkcijas negu notaras. Dėl to, anot teisininkės, jei ištuokų bylos būtų perduotos notarams, gali smarkiai nukentėti besiskiriantys asmenys, nes dalis skyrybų klausimų gali taip ir likti neišspręsti tinkamai. Vienas tokių – turto dalybos.
„Manau, kad tokiu atveju yra pažeidžiamos žmogaus teisės, sumenkinamas advokato indėlis šiame procese. Tarkime, jeigu skyrybas tvirtintų notaras, jis, aišku, susirinktų oficialią informaciją apie asmenų turtą, teisines registracijas, tai yra pasiimtų pažymas iš „Regitros“, iš Registrų centro, įtrauktų tuos duomenis į turto aprašą. Bet notaras niekada neatliktų tokio turto tyrimo, kokį paprastai atlieka advokatas. Mes, norėdami sudaryti turto balansą, to turto ieškome visur, nes būna turto, kuris ištuokos atveju turi būti dalijamas, bet jo oficialiuose dokumentuose nematome. Retorinis klausimas, ar žmogus, prieš kreipdamasis į notarą, dar papildomai konsultuosis ir su advokatu“, – pasakojo advokatė.
„Kaip tik šiuo metu turiu tokią bylą, kuomet mano klientei sutuoktinis pasiūlė išsiskirti bendru sutarimu, nurodė minimalią turimų akcijų vertę, pasiūlė namą, 100 tūkstančių eurų kompensaciją, bet vėliau paaiškėjo, kad jis yra išsimokėjęs dividendų už 17 milijonų eurų. Štai Jums ir atsakymas“, – pavyzdį pateikė V. Gražulytė.
Advokatė teigė sutinkanti su mintimi, kad, skyrybų be ginčų bylas perdavus notarams, pats ištuokos procesas greičiausiai atpigtų, tačiau, anot V. Gražulytės, tikėtina, jog tai tebus tik iliuzija.
„Ar sutiktumėte skirtis pas notarą pigiai, sumokėti keliasdešimt eurų, bet po to, po keleto metų, sužinoti, kad Jūs nepasidalijote keliolikos milijonų eurų vertės turto? Gal geriau susimokėti advokatui, kuris Jums išaiškins realią situaciją, atliks tyrimą? Tai yra žmonių apgavystė. Aiškinama, kad žmonės sutaupys, bet juk žinome, kad vargšas moka kelis kartus“, – aiškino advokatė.
V. Gražulytė sutiko, kad skyrybų bylų perdavimas notarams sumažintų teisėjų darbo krūvį, tačiau, anot jos, ne itin reikšmingai. Be to, teisininkės įsitikinimu, kad ir kiek sumažėtų darbo krūvis teismams, ministerija neturėtų rizikuoti žmogaus teisių apsauga.
„Ko mes siekiame? Sumažinti darbą teismuose ar apsaugoti žmogaus teises? Ant kurios svarstyklių lėkštutės reikia šį pasiūlymą padėti? Manau, kad tai yra nelygiaverčiai dalykai. Jeigu darbo teismuose yra per daug, tai ta problema turėtų būti sprendžiama kitaip, skiriama daugiau teisėjų ar panašiai. Kodėl čia turi būti pažeidžiamos žmogaus teisės?“ – nuostaba dalijosi V. Gražulytė.

Idėjai pritaria, tačiau perspėja dėl žmogaus teisių

TM teigė, kad įstatymų pataisos dėl skyrybų bylų perdavimo notarams derintos ir su Teisėjų taryba, ji palaikė šią idėją. Anot ministerijos, Teisėjų taryba dar 2014 m. skatino rengti pertvarką dėl teismams nebūdingų funkcijų atsisakymo.
LRT.lt kalbintas Teisėjų tarybos vadovas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A. Valantinas patvirtino, kad teisėjų bendruomenė pritaria TM idėjai mažinti teismui nebūdingų funkcijų skaičių, jas perduoti kitoms institucijoms, pavyzdžiui, notarams.
„Kalbu ir apie teisėjų darbo krūvio mažinimą, tai yra taip pat labai svarbu“, – pažymėjo A. Valantinas. Teisėjų tarybos pirmininkas, kalbėdamas apie TM iniciatyvas, teigė neslepiantis, kad teisėjų bendruomenė turėjo joms ir pastabų. Pasak A. Valantino, svarbiausia, kad, kai kuriuos teisinius sprendimus perduodant kitoms institucijoms, nenukentėtų žmogaus teisės.
„Žmogus neturėtų turėti mažiau garantijų negu teisme. Turėtų būti politinis sprendimas, atsižvelgiant į visus pliusus ir minusus. [...]
Reikia, kad viskas būtų sureguliuota, kad nebūtų taip, kad kažkas vienas gudresnis bus, kad galės kažką nuslėpti nuo notaro, kad vėliau neprasidėtų ginčai dėl turtinių ar kitų reikalų“, – tvirtino teisėjas.
A. Valantinas, paklaustas, ar skyrybų procesai, juos perdavus notarams, iš tikrųjų atpigtų, teigė į šį klausimą negalintis atsakyti. Vis dėlto, anot jo, paslaugos kaina nėra esminis dalykas.
„Mes iš tikrųjų matome nemažai skyrybų bylų, kur visi procesai vyksta sklandžiai, aiškiai. [...] Tada teisėjai tampa eiliniais raštininkais, nes ginčų nėra, žmonės dėl visko susitaria, o tu, būdamas teisėjas, tik viską užtvirtini.
Reikia kalbėti apie teismui nebūdingų funkcijų atsisakymą. Teismuose juk turi būti sprendžiami ginčai. Kai žmonės negali susitarti, tada reikia arbitro, kuris gali priimti sprendimą valstybės vardu, įsikišimo. O tose situacijose, kur ginčų nėra ir maksimaliai apsaugomos žmogaus teisės kitais būdais, teismo turėtų ir nereikėti“, – komentavo Teisėjų tarybos pirmininkas.