Klausimai notarui
Visi klausimai ir atsakymai
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras. Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas. Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui. Jūsų dukters dalyvavimo nereikės.
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras. Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas.
Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui. Jūsų dukters dalyvavimo nereikės.
Testamento perrašyti nereikia, nes asmenį notaras identifikuos pagal įpėdinio asmens kodą.
Galimybių ne sutuoktiniams įgyti turtą bendros jungtinės nuosavybės teise nėra, kadangi šis teisinis režimas teisiškai įmanomas tik tarp susituokusių asmenų. Jūsų atveju, galėtumėte įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kurioje kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos dalys, pvz. po ½ dalį, tačiau bet kokiu atveju savo ketinimus turite atskleisti kredituojančiam bankui ir gauti jo sutikimą, jog kredito būdu įgyjamas turtas priklausys ne tik skolininkui, bet ir dar vienam asmeniui.
Priėmęs palikimą pagal apyrašą už mirusiojo skolas atsakote visu paveldėtu turtu. Notaras jokių dokumentų į likusias skolas neišduoda. Rekomenduojame susisiekti su įstaiga, kuri Jums pranešė apie skolą ir jei ji neperžengia Jūsų paveldėto turto vertės ribų – ją apmokėti.
Asmens pripažinimas neveiksniu ir globėjo paskyrimas yra teismo prerogatyva.
Jūsų atveju, norint, kad mirus pirmam sutuoktiniui visą turtą paveldėtų tik likęs sutuoktinis, rekomenduojame sudaryti bendrą sutuoktinių testamentą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą. Sandoryje papildomai gali būti nurodoma vertė, kuria pačios sutarties šalys vertina perleidžiamą turtą.
Jeigu vekselyje nurodytas pinigų mokėjimo terminas dar yra nesuėjęs, skolininkui prievolės jų mokėti neatsiranda. Todėl pinigų priverstiniam išieškojimui iš skolininko kol terminas nesuėjęs nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad Jums rūpimas klausimas nepatenka į notaro kompetenciją, teisinės konsultacijos rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Įgaliojimai neveiksniems asmenims netvirtinami. Jeigu turite omeny, kad Jūsų teta tapo savo sesers globėja bei jos turto administratore, tai globėjas ir jo turto administratorius turi ir gali rūpintis savo globotiniu bei jo turtu išimtinai tik globotinio interesais. Dėl tokio asmens turto perleidimo ar suvaržymo, globėjui ir turto administratoriui būtina gauti teismo leidimą.
Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad Jūsų parduodamam bendrabučio kambariui nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas. Tačiau galutinė teisinė išvada galėtų būti pateikta tik susipažinus su visais šiam sandoriui reikalingais dokumentais. Preliminarus dokumentų sąrašas pateikiamas žemiau:
- Nuosavybės teises į turtą įrodantys dokumentus (sutartis, priėmimo-perdavimo aktas, paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas ir/ arba kt.);
- Pažyma dėl skolų (nebuvimo) iš Bendrijos ir/ar turtą administruojančios įstaigos;
- Pardavėjo (ar jo įgaliotinio, jei taip numatyta įgaliojime) sąskaita, jei pinigai už parduodamą turtą bus mokami į sąskaitą;
- Įgaliojimas;
- Dokumentai, patvirtinantys, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo;
- Sudaromo sandorio šalių asmens dokumentai.
Sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuotas, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Tapę turto savininkais ir savo nuosavybės teises užregistravę VĮ Registrų centre, asmenys, pageidaujantys dovanoti savo turtą kitiems asmenims dėl šio sandorio patvirtinimo turi kreiptis į notarą.
Turto, kuris yra areštuotas, padovanoti negalima.
Tam, kad notaras įpėdiniui galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į grynuosius pinigus, paveldėjimo bylą vedančiam notarui turi būti pateiktas antstolio surašytas dokumentas, kuriuo konstatuotas toks pinigų buvimo faktas, nurodant jų kiekį, buvimo vietą ir kitus reikšmingus faktus, arba antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytas turto apžiūros aktas.
Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Būtina testamento sudarymo sąlyga yra tai, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Antstolis išieško skolininkui priklausantį turtą. Dėl detalesnės informacijos kreipkitės į antstolių kontorą.
Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir jo teisinių pasekmių (turto padalinimo, vaikų išlaikymo ir pan.) priima teismas nagrinėdamas konkrečią skyrybų bylą.
Turto išieškojimo klausimais konsultacijos kreipkitės į antstolių kontorą.
Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis. Dovanojamos dalies planas nereikalingas, tačiau būtinas bendras žemės sklypo planas.
Dėl konsultacijos turto deklaravimo klausimu kreipkitės į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Jums reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikti turimus dokumentus.
Mirusio fizinio asmens turtą ir turtines prievoles paveldi įpėdiniai pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniai pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės. Tačiau įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Taip pat pažymėtina, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Šiuo klausimu kreipkitės į gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą.
Nekilnojamąjį turtą galima pirkti nepilnamečio vaiko vardu. Tokiu atveju turto savininkas bus būtent nepilnametis vaikas. Turto pirkimui nepilnamečio vaiko vardu būtina gauti išankstinį teismo leidimą.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės. Turtą ir turtines prievoles paveldi palikimą priėmę įpėdiniai.
Informacija apie banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas teikiama palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pirmiausiai Jums reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Notarui, tvirtinančiam dovanojimo sandorį, dovanotojas turi pateikti šiuos dokumentus:
- dovanojamo turto įsigijimo dokumentus (pirkimo sutartį, paveldėjimo teisės liudijimą ir pan.),
- žemės sklypo planą,
- sutuoktinio duomenis, jei dovanotojas susituokęs ir dovanojamas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (tokiu atveju turtą Jums dovanotų abu sutuoktiniai),
- asmens dokumentus.
Notarui, tvirtinančiam dovanojimo sandorį, apdovanotasis turi pateikti:
- nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą (LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 3 d.) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (kadangi Jums būtų dovanojama daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės),
- užpildytą Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaracijos formą dėl turimo ir įgyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto,
- asmens dokumentą.
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras, atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes, gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Prašome kreiptis į notarų biurą bei pateikti sandorio sudarymui reikalingus dokumentus. Preliminarus dokumentų sąrašas dovanojimo sandoriui sudaryti rasite prie klausimo 440 atsakymo.
Lietuvos Respublikos Testamentų registro veiklos pradžia yra 2001 m. liepos 1 d. Nuo šio laikotarpio Lietuvos Respublikos Testamentų registre kaupiami ir tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei užsienio valstybėse, ratifikavusiose, priėmusiose ar pasirašiusiose 1972 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, sudarytus ir priimtus saugoti testamentus. Apie iki 2001 m. liepos 1 d. sudarytus ir priimtus saugoti testamentus Lietuvos Respublikos Testamentų registras duomenų neturi ir jie nėra įtraukti į minėtą registrą. Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str. 1 d., testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti.
Jeigu buto įsigijimo dokumentai buvo patvirtinti notaro, prašome kreiptis į šį notarą ir išsiimti buto nuosavybės dokumentų dublikatus.
Jums rūpimais mokestiniais klausimais rekomenduojame konsultacijos kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 1026 klausimo atsakymo.
Jau 15 m. aš jo nemačiusi, esu girdėjusi, kad pijokauja ir pastovios gyvenamosios vietos neturi. Ar yra koks senaties terminas del turto dalybų? Ar reikalingas vyras dalyvaujant buto pardavimo procese? Ar tik užtektų jo notariškai patvirtinto sutikimo, kad jokių pretenzijų į butą neturi?
Būtų reikalingas notariškai patvirtintas įgaliojimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo.
Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, Jūsų tėvų santuokos liudijimą, Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus. Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, kai kuriais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos leidimas nereikalingas perleidžiant (įsigyjant) žemės ūkio paskirties žemę. Informaciją prašome žiūrėti prie 1028 klausimo atsakymo. Sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuoti, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės. Vadovaujantis CK 1.188 str. 1 d. 1 p., parduodant nepilnamečio vaiko nekilnojamąjį turtą reikalingas teismo leidimas.
Vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nėra dalijamas santuokos nutraukimo metu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 3.121 str. 1 d., turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Vadovaujantis CK 3.70 str. 3 d., jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Vadovaujantis CK 3.70 str. 4 d., jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Dėl tikslesnės konsultacijos prašome kreiptis arba į notarą, arba į advokatą.
Jeigu Jūsų draugas buvo Jūsų laiduotojas, tai vadovaujantis CK 6.81 straipsniu yra numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Jeigu skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų, išieškojimas nukreipiamas į laiduotojo turtą. Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Jeigu Jūs atitinkate Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1R-197 „Dėl įgaliojimų registro paslaugos „įgaliojimų sudarymas ir registravimas įgaliojimų registre“ naudojimo taisyklių patvirtinimo“ įgaliojimų registro elektroninės paslaugos naudotojui keliamus reikalavimus, t.y. elektroninės paslaugos naudotojas turi būti fizinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, galintis patvirtinti savo tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą, naudodamasis Lietuvos bankų elektroninės bankininkystės sistemomis, elektroniniu parašu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį, ir turintis galiojantį asmens tapatybės dokumentą, tuomet galite naudotis teikiama paslauga bei prašome vadovautis nustatytomis naudojimosi taisyklėmis, kurios nuoroda pateikiama žemiau:
https://igaliojimai.lt/Elektronines_paslaugos_naudojimo_taisykles_galutinis.htm
Taip pat Jūsų norimą įgaliojimą galite sudaryti Vokietijoje. Jeigu Jūs esate Lietuvos Respublikos pilietė, Jūs galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą Vokietijoje ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti arba galite kreiptis į Vokietijos notarą. Jeigu įgaliojimą sudarysite pas Vokietijos notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti ar gyvena turto savininko sutikimu. Turto savininkai gali parduoti savo nuožiūra jiems nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims be Jūsų motinos sutikimo.
Turėtumėte pasižiūrėti kredito sutartyje, sudarytoje tarp Jūsų ir kredito įstaigos, kokios yra nustatytos sąlygos ir reikalavimai dėl kredito įstaigai įkeisto buto valdymo ir disponavimo. Šiuo klausimu turėtumėte kreiptis į paskolą išdavusią kredito įstaigą.
Vadovaujantis CK 2.145 str., įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas, t. y. įgaliojime turi būti nurodyta, ar įgaliotinis turi teisę perįgalioti kitą asmenį atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus.
Jeigu Jūsų sūnaus mirties atveju ir jam sudarius testamentą Jums būtų reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, Jūs turėtumėte teisę į privalomąją palikimo dalį pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalį, bet tik tuomet, jeigu nebūtų pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą arba jie negalėtų paveldėti.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. LR CK 5.19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.“ Jūsų miręs tėvas savo nuožiūra jam priklausančią dalį turto testamentu paliko Jums. Jūsų motina gali sudaryti testamentą bei palikti jai priklausančią dalį turto savo pasirinktiems asmenims, t. y. dukrai.
Kiekvienas asmuo, manantis kad jo teisės yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą. Svarbu suprasti, kad ginčijant mirusio asmens testamentą turėsite įrodyti, kad testatorius, testamento sudarymo metu buvo neveiksnus. Detalios konsultacijos Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Turto savininkas savo laisva valia gali valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Jeigu Jūsų motina turi nuosavybės teisę į buto dalį, ji lieka motinos nuosavybė, nepriklausomai nuo Jūsų amžiaus.
Vadovaujantis LR CK 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. LR CK 5.11 str. nustato įpėdinių eiles. Vadovaujantis LR CK 5.62 str., kai palikėjęs neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
LR CK 5.1 str. 1 d. nurodyta, kad: „Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.“ Paveldėjimo teisės liudijimu yra patvirtinamas jame nurodyto turto savininkų pasikeitimas.
Išduotame paveldėjimo teisės liudijime būtų nurodyta Jūsų mirusiam tėvui priklausančios transporto priemonės paveldėtojai. Priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą, mirusiojo įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
LR CK 5.2 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad: „Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.“ Jeigu mirusysis nebus sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Jūsų motinos mirties atveju ir jai sudarius testamentą, jeigu palikėjos mirties dieną sūnui būtų reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, sūnus turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalį: „Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau“.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. LR CK 5.19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.“ Dėl testamento užginčijimo prašome konsultacijos kreiptis į advokatą.
Jūsų seneliai savo laisva valia gali valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu nepriklausomai ar yra surašytas testamentas, ar ne, todėl jiems priklausantį turtą seneliai gali dovanoti savo vaikaitei savo nuožiūra.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą. LR CK 5.11 str. nustato įpėdinių eiles. Vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Vadovaujantis LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Pergyvenusiam sutuoktiniui bus išduotas nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro sutuoktinių turto, įgyto santuokos metu. Kita dalis turto bus paveldima pagal įstatymą aukščiau išdėstyta tvarka.
Vadovaujantis LR CK 5.12 str., palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Jums rūpimą informaciją galite gauti notarų biure, kuriame buvo vedama mirusiojo paveldėjimo byla. Pabrėžtina, kad vykdamas pas notarą turėtumėte turėti savo giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (pvz., gimimo, santuokos liudijimus) ir asmens dokumentą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 straipnis nustato įpėdinių eiles. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Taip pat vadovaujantis LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tačiau kaip matyti iš pateiktos informacijos, buvęs sutuoktinis pagal įstatymą nėra priskirtas prie įpėdinių, todėl Jūs negalėtumėte paveldėti.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Pagal įstatymą turtas paveldimas, tiek kiek nepakeista testamentu. LR CK 5.11 str. nustato įpėdinių eiles. Jeigu testamentas nebūtų sudarytas, vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Taip pat pagal LR CK 5.12 str., palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Be to, LR CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad minimas turtas Jūsų mirusiam tėvui priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl šį turtą, vadovaujantis išdėstytomis teisės normomins paveldėtojais būtumėte Jūs, Jūsų mirusio broliai vaikai ir Jūsų mama. Jūs ir Jūsų mama paveldėtumėte po 1/3 dalį palikimo, o mirusio brolio vaikai bendrai likusią 1/3 dalį. Dėl turto, kuris Jūsų tėvams priklausė bendrosios sutuoltinių nuosavybės teisėmis, Jūsų mamai bus išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Kita dalis turto bus paveldima pagal įstatymą aukščiau išdėstyta tvarka.
Jūsų mamos mirties atveju, Jūs ir Jūsų mamos sūnus iš pirmosios santuokos paveldėtumėte po ½ dalį palikimo.
Pateikiant visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, dovanojimo sandorį galima sudaryti kitą darbo dieną.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 1023 atsakymo.
Galite atlikti visus veiksmus, kurie yra numatyti teismo sprendime. Dėl tikslesnės informacijos prašome kreiptis į notarų biurą bei su savimi turėti teismo sprendimą ir kitus dokumentus.
Vaiko globos klausimais turėtumėte kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kadangi notaras vaikų globos klausimų nesprendžia.
Jūsų klausimas nepatenka į notaro kompetencijos ribas. Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 955 atsakymo.
Dėl detalios konsultacijos su visais turimais dokumentais rekomenduojame kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Jeigu testamentas nebūtų sudarytas, turtas būtų paveldimas pagal įstatymą. Vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Palikimą visi vaikai paveldėtų lygiomis dalimis, nepaisant kurioje santuokoje jie yra gimę.
Vadovaujantis LR CK 6.414 straipsnio 3 dalimi, kai pirkėjas be pardavėjo sutikimo perleidžia jam perduotus daiktus kitam asmeniui arba daiktai dėl neteisėtų pirkėjo veiksmų areštuojami, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas likusią kainos dalį sumokėtų nedelsdamas. Taigi be Jūsų sutikimo automobilio negalima parduoti, priešingu atveju galėtumėte kreiptis į asmenį su kuriuo sudarėte prikimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai ir reikalauti sumokėti visą kainą iš karto. Nepavykus susitarti turėtumėte į teismą su ieškiniu dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo, prašant įpareigoti prikėją suomokėti likusią sumą iš karto.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Broliui norint perleisti savo buto dalį Jūsų sutikimo nereikia, tačiau atkreiptinas dėmesys į LR CK 4.79 str., kuriame nurodyta, kad: „Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis“. Vadovaujantis LR CK 4.79 straipsnio 1 dalimi bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis.
Tokia situacija yra įmanoma, tačiau notaras, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs ar konkrečiu atveju sudaromi sandoriai nepakenks nepilnamečio vaiko interesams, priima atitinkamą sprendimą.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 906 atsakymo.
Kadangi Jūsų klausimas nėra notaro kompetencijos dalis, rekomenduojame jums rūpimu klausimu kreiptis į antstolį.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 632 atsakymo.
Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad parduotas miškas priklausė Jums asmeninės nuosavybės teise, o gautus pinigus broliui tiesiog padovanojote, t.y. Jūs neturėjote prievolės savo broliui atiduoti pusę gautos pinigų sumos. Tokiu atveju, Jūsų brolis Jums neturėtų teisės reikšti jokių pretenzijų.
CK 6.469 numatyta, kad dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos, jeigu dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma. Notarine forma privaloma tik dovanojimo sutarčiai, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų.
Norint parduoti mirusio asmens turtą pirmiausiai įpėdiniams reikia jį paveldėti.
Bendraturčiu yra laikomas asmuo, kuris kartu su kitu/-ais asmeniu/-imis nuosavybės teise turi bendrą objektą, pvz. butas lygiomis dalimis priklauso 2 asmenims, tokiu būdu abu to buto savininkai yra laikomi bendraturčiais. Asmuo, svetimame turte deklaravęs gyvenamąją vietą, tokio turto savininku (bendraturčiu) netampa, deklaruotų asmenų sutikimas parduodant turtą nereikalingas. Dukra gali būti tėvo turto bendraturtė, jeigu ji turi nuosavybės teisę į turtą, kurio dalies savininkas yra jos tėvas.
Taip, galite. Atkreipiame dėmesį, kad Bendrovę prieš trečiuosius asmenis atstovauja bendrovės vadovas, tačiau Įstatuose gali būti numatyta, kad tam tikrais klausimais vadovas turi gauti akcininko pritarimą sudaryti atitinkamus sandorius. Taip pat pabrėžiame, kad pagal įgaliojimą negalėsima sudaryti ir pasirašyti laidavimo sutarties, kadangi tai priskiriama asmeninio pobūdžio veiksmų ratui ir pagal įgaliojimą kitiems asmenims neperduodama.
Atsakant į Jūsų klausimą, pageidautina, kad pinigai būtų pervedami iš pirkėjo sąskaitos, nurodant paskirtį. Tuo labiau, kad kaip rašote jis atliktų pavedimą į giminaičio sąskaitą, tai tuomet galėtų jį nukreipti tiesiai į pardavėjo sąskaitą, siekiant atsiskaityti už turtą pagal sudarytą sutartį.
Jūsų pageidaujam notariniam veiksmui atlikti šalys notarui turės pateikti:
1. Nuosavybės teises į turtą įrodantys dokumentus (sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, paveldėjimo teisės liudijimą, teismo sprendimą ir/ arba kt.);
2. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodantį dokumentą (gimimo, santuokos ir/arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
3. Pažymą dėl skolų (nebuvimo) iš Bendrijos (ar butų ūkį administruojančios įstaigos);
4. Sudaromo sandorio šalių asmens dokumentai.
Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuotas, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Nuo ½ dalies buto, apdovanotajai reikės mokėti Gyventojų pajamų mokestį valstybei, kadangi dovanotojo (vyro) ir apdovanotosios nesieja giminystės ryšys. Visais Jums rūpimais mokestiniais klausimais rekomenduojame konsultacijos kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Jeigu abu sutuoktiniai nori, kad minimas butas priklausytų tik vienam iš sutuoktinių, su savo asmens, turto dokumentais ir santuokos liudijimu jie turėtų atvykti į notarų biurą teisinei konsultacijai gauti.
Noriu paklausti, ar po 15 metų, kitiems palikimą priėmusiems pagal įstatymą sutinkant, asmuo gali kreiptis į notarą ir gauti jam priklausančią palikimo dalį? Kokį prašymą reikia teikti notarui? Kokia tvarka vyksta procesas?
Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu kitiems įpėdinimas nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į jiems priklausančią palikimo dalį. Tuo atveju, visi priėmę palikimą (bet dar negavę paveldėjimo teisės liudijimo), su savo asmens dokumentais turi atvykti pas notarą ir pareikšti savo sutikimą. Bet jeigu paveldėjimo teisės liudijimas bent vienam iš įpėdinių jau yra išduotas, turėsite kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
Dėl konsultacijos turėtumėte atvykti į notarų biurą.
Rekomenduojama Jūsų mamai kreiptis į advokatą.
Turto savininkui nereikia gauti pilnametės dukters sutikimo, norint perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Kitų asmenų registracija turte nedraudžia atlikti savininko pageidaujamo sandorio. Asmuo, deklaravęs gyvenamą vietą ir gyvenantis kitam asmeniui priklausančiame turte turi teisę jame gyventi kol turto savininkas nenusprendžia kitaip. Tokiam asmeniui turto dalis nepriklauso.
LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kurios numato tokią įpėdinių paveldėjimo tvarką:
1) pirma eilė – palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antra eilė – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečia eilė – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirta eilė – palikėjo broliai, seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penkta eilė – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šešta eilė - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė, kuri paveldėtų ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto.
Rekomenduojama įpėdiniams su turimais dokumentais detalesnės konsultacijos kreiptis į notarų biurą.
Jokių terminų ar kitokio pobūdžio apribojimų savininko turto perleidimui įstatymas nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad neišlaikius turto 5 metus ir pardavimus jį brangiau nei buvo įgytas, nuo susidariusio kainų (verčių) skirtumo, reikės mokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį.
Galite pirkti butą abiejų vardu, tuomet įsigyto turto savininkais būsite dviese.
Iš pateiktos informacijos nėra aišku ar Jūs teiraujatės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patvirtinimo, ar dėl sklypų atidalijimo. Abiem atvejais notarui turės būti pateiktas kadastrinius matavimus turinčios teisę atlikti įmonės parengtas žemės sklypo planas: atitinkamai nuo norimo veiksmo arba su pažymėta naudojimosi tvarka arba keli naujai formuojami sklypai, jeigu jie bus atidalijami iš vieno prieš tai buvusio sklypo.
Be to, bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atidalinti sklypus, taip pat turto nuosavybės, bei savininkų asmens dokumentai. Pateikus visus reikiamus dokumentus notarui, sandorio tvirtinimui laikas skiriamas ne vėliau kaip po 3 darbo dienų.
Miško kirtimus atlikti galėsite vadovaujantis parengtu miškotvarkos projektu arba kitomis teisės aktų, reglamentuojančių miškų kirtimą, atsodinimą, jų tvarkymą, nustatančiomis normomis.
Rekomenduojame visiems broliams atvykti detalios konsultacijos į notarų biurą. Su savimi reiktų turėti žemės sklypo nuosavybės bei asmens dokumentus, žemės sklypo planą. Jei būtų nuspręsta atlikti dovanojimo sandorį, būtų reikalingi visų sandoryje dalyvaujančių asmenų gimimo liudijimai. Be to perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos leidžianti perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuoti, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Pateikus dokumentus notarui bus užsakomas patikslinimas sandoriui ir ne vėliau kaip po 3 darbo dienų jo sulaukus, bus skiriamas laikas dokumentų tvirtinimui.
Taip, Jūsų dukra, vadovaujantis CK 5.12 str., reglamentuojančiu atstovavimo teisę, turi teisę gauti palikimo dalį mirus jos močiutei, jeigu kartu su vaikaite palikimą priims ir kiti mirusiosios vaikai ir jeigu mirusioji nebus sudariusi testamento kitų asmenų naudai. Tuo atveju, jeigu tokių įpėdinių nėra, ji paveldėtų turtą vadovaujantis CK 5.11 str. kaip antros eilės įstatyminė įpėdinė.
Įgaliotinis, veikdamas pagal įgaliojimą, privalo veikti išimtinai įgaliotojo interesais ir jo naudai. Iš Jūsų pateiktos informacijos matyti, kad susiklosčiusi situacija patenka į interesų konflikto tarp Jūsų asmeniškai ir kaip įgaliotinės, kategoriją. Galėtumėte įgaliotojo vardu atsisakyti palikimo tuo atveju, jeigu įgaliojime turinyje aiškiai nurodytas toks veiksmas. Rekomenduotumėme detalios konsultacijos su turimais dokumentais kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą.
Turto savininkui pareiškus pageidavimą deklaruoti asmens (nuteistojo) gyvenamąją vietą jam priklausančiame turte, notaras paliudija savininko parašą atitinkamame pareiškime.
Gali, jeigu konkretūs įstatymai nenustato konkrečių kriterijų turto savininkui (pvz. kaip žemės ūkio paskirties žemės įgijimo atveju), tačiau toks turtas bus apmokestintas gyventojų pajamų mokesčiu, kurį turės sumokėti apdovanotasis. Dėl detalios konsultacijos rekomenduojame su dokumentais atvykti į notarų biurą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt (28,96 Eur) ir ne daugiau kaip 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Dėl detalios konsultacijos rekomenduojame kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą, kadangi tais atvejais, kai vaikai savo motinos mirties metu yra reikalingi išlaikymo, o mirusiosios turtas paliktas kitam testamentiniam įpėdiniui, vaikai gali reikalauti privalomosios palikimo dalies.
Tuo atveju, jeigu dovanotojas negali atvykti į notarų biurą sudaryti sandorio, jis gali reikiamiems veiksmams atlikti išduoti notarinį įgaliojimą kitam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad negali sutapti asmuo gaunantis dovaną (apdovanotasis) ir dovanotojas, veikiantis pagal įgaliojimą.
Taip, apdovanotasis turėtų sumokėti Gyventojų pajamų mokestį valstybei. Detalesnės informacijos mokesčių klausimu rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Bus reikalingi šie dokumentai: pirkėjo bei pardavėjų asmens ir turto dokumentai (paveldėjimo ir/ar nuosavybės teisės liudijimai ir/ arba kt.), Jūsų dukters gimimo liudijimas, teismo leidimas parduoti nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą (jo dalį), kredito sutartis ar garantinis raštas, jei pirkėjas turtą įgis naudodamasis skolintais pinigais, pažyma dėl skolų (nebuvimo) iš Bendrijos (ar butų ūkį administruojančios įstaigos), pardavėjų sąskaitų numeriai į kurias bus nukreipiami pinigai atsiskaitymui pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuota, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Tuo atveju, jei Jūsų dukra yra sulaukusi 14 metų amžiaus, ji su Jumis turės atvykti pas notarą ir kartu dalyvaus sandoryje.
Notarui, vedančiam paveldėjimo bylą, turėtų būti pateikti atitinkami dokumentai: dėl piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje – pažyma iš banko, dėl grynųjų pinigų – antstolio surašytas dokumentas, kuriuo konstatuotas toks pinigų buvimo faktas, nurodant jų kiekį, buvimo vietą ir kitus reikšmingus faktus, arba antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytas turto apžiūros aktas.
Kreditorius, išdavęs leidimą parduoti jam įkeistą turtą, leidime nurodo kaip turi (gali) būti dengiamas kreditas ir kaip paskirstomas likusių pinigų judėjimas. Todėl, tvirtinant sandorį bus vykdomos banko leidime įrašytos sąlygos.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybą ar kitą įstaigą, vykdančią tokias funkcijas.
1. Butas lygiomis dalimis paliekamas V.I ir R.K. 2. Žemės sklypas Z. V. Įpėdinė R.K., kuriai paskirta pusė buto miršta anksčiau negu testatorė (2012 m.). Testatorė 2014 m. Prašau pasakyti, kam priklauso ir kokiais CK straipsniais vadovaujantis R. K. (mirusiosios įpėdinės) buto dalis. Labai ačiū.
Dėl išsamios teisinės išvados su paveldėjimo bylai reikšmingais dokumentais rekomenduojame kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą.
Bus reikalingas mirties liudijimas, giminystės ryšį su ja įrodantys dokumentai (jos ir jos brolio gimimo liudimijai, jos santuokos liudijimas(-ai), taip pat ir Jūsų gimimo bei santuokos liudijimas (-ai)). Be to, notarui bus reikalingi paveldimo turto dokumentai. Minėtas turtas bus apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu valstybei. Detalią konsultaciją ir tikslų dokumentų sąrašą Jums pateiks paveldėjimo bylą vedantis notaras.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir/ ar pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antros eilės įpėdiniai paveldi palikėjo turtą lygiomis dalimis.
Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vedusį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Dėl tikslesnės informacijos prašome kreiptis į paveldėjimo bylą vedusį notarą bei turėti su savimi asmens dokumentą ir giminystės ryšį su mirusiąją įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ ar ištuokos liudijimus).
Prašome šiuo rūpimu klausimu kreiptis į tėvus.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Pagal CK 3.90 str., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Jeigu minėtas turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, tokiu atveju jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas gali būti naudojamas, valdomas ar juo disponuojama bendru sutuoktinių sutikimu. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, pripažinus ją negaliojančia ar pradėjus gyventi skyrium. Sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
Preliminarus dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pateikiamas prie klausymo 444 atsakymo.
Jūsų aprašytas variantas yra galimas. Dovanojimo būdu įgytą turtą savininkas valdo, naudoja ir disponuoja savo nuožiūra. Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Paveldėtą butą Jūs galite dovanoti, kai tik gaunate paveldėto turto nuosavybės dokumentus ir jie yra užregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras. Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Mes esame pašaliniai žmonės ir norėtume nusipirkti šį namą. Tačiau dabar visiškai nebeaišku, kam šis namas priklauso? Po mirties jau praėjo beveik 2 m. Ar teisė priimti palikimą jau perėjo valstybei? Kur reikėtų kreiptis dėl namo nupirkimo, jei namas priklauso valstybei? Ačiū.
Detalesnės informacijos, kokius dokumentus reikia pateikti paveldėjimo bylos vedimui konkrečiu atveju, turėtumėte kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Notarų biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Valstybę atstovaujanti institucija paveldėjimo santykiuose yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl valstybės paveldėto turto realizavimo prašome kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 5.2 str. 1 d., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir/ ar pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis turi priimti palikimą aktyviais veiksmais, t.y. įpėdinis, norintis paveldėti, turėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą įpėdinis valios neišreiškė, notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriims palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atims teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereis valstybei.
Mirusiojo turtu galima disponuoti tik jį paveldėjus, t.y., kai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą turtą ir naujas savininkas yra įregistravęs atitinkamuose registruose savo nuosavybės teises į minėtą turtą, jeigu tai numato teisės aktai. Jūsų aprašytu atveju transporto priemonę bus galima parduoti, kai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą bei VĮ „Regitra“ bus įregistruotas naujas paveldėtos transporto priemonės savininkas.
1. sutuoktinei ir vaikui suteikiama motinos mergautinė pavardė;
2. pateikus skyrybų dokumentus vienai iš pusių, sutuoktinis/ė sutinka nutraukti santuoką abipusiu sutikimu;
3. sutuoktinis/ vaiko tėvas iki vaikui sukaks 18 m. nepretenduos ir neteiks pretenzijų dėl vaiko globos, tačiau turės teisę su juo matytis.
Sakykite ar tokia sutartis teisiškai imanoma?
Vadovaujantis CK 3.101 str., vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vadovaujantis CK 3.104 str., sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad viena iš numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą, taip pat gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais. Vedybų sutartyje numatytas sutuoktinių teises ir pareigas gali riboti tam tikras terminas, arba pareigų ir teisių atsiradimas ar pabaiga gali būti siejami su sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu.
Vadovaujantis CK 3.104 str., vedybų sutartyje negalima nurodyti sąlygų, kurios:
1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;
2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
3) pažeidžia CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;
4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;
6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;
7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Vadovaujantis CK 3.69 str. 1 d., santuokos nutraukimo metu Jūs galėsite pasirinkti ar po santuokos nutraukimo pasiliksite santuokinę ar iki santuokos turėtą pavardę. Dėl nepilnamečių vaikų, tai abu tėvai tiek santuokos metu, tiek po santuokos nutraukimo turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Dėl tikslesnės konsultacijos prašome kartu su sutuoktiniu kreiptis į notarų biurą.Šveicarijos pilietis gali Lietuvoje pirkti ne žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
Mirusiojo asmens vardu esama transporto priemonė negali būti perleista, kol ji nebus perrašyta mirusiojo asmens įpėdiniui. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Dėl tikslesnės informacijos prašome kreiptis į paveldėjimo bylą turinti vesti notarą bei turėti su savimi asmens dokumentą ir giminystės ryšį su mirusiąją įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ ar ištuokos liudijimus).
Tai, kad Lietuvoje Jūs turite nuosavybės teise registruotą vieną gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir Jūs turite nepilnamečių vaikų, šis turtas gali būti priskiriamas šeimos turtui, nesvarbu, ar šis turtas priklauso vienam iš sutuoktinių ar abiems sutuoktiniams. Vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 2 d. 1 p., šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiems sutuoktiniams. Jeigu parduodamas turtas priskiriamos šeimos turtui, šiam sandoriui sudaryti yra reikalingas teismo leidimas, taip pat būtų reikalingas sutuoktinio sutikimas. Teismo leidimas parduoti minėtą turtą nereikalingas, taip pat sutuoktinio sutikimas nebus reikalingas, jeigu sutuoktiniai, arba kuris nors iš jų, nuosavybės teise turi kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą bei šeimos gyvenamoji vieta yra šiame turte. Šiuo atveju reikėtų pateikti nuosavybės dokumentus į kitą Jums nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėje bei pateikti pažymas apie šeimos deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš pateikiant notarui užsienio valstybėje išduotus dokumentus, juos pirmiau reikia patvirtinti pažyma „Apostille“ tos užsienio valstybės atitinkamoje institucijoje ar įstaigoje bei išversti į lietuvių kalbą.
Prašome kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto pardavimui reikalingas teismo leidimas. Prašome pirmiau kreiptis į teismą dėl teismo leidimo gavimo parduoti nepilnamečio asmens nekilnojamąjį turtą ir tik tuomet kreiptis į notarą bei pateikti jam reikalingus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Preliminarus dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pateikiamas prie klausymo 444 atsakymo.
Dėl informacijos apie sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį prašome kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Nuosavybės teisę į butą įrodančių dokumentų dublikatus galite gauti iš atitinkamų įstaigų ar notarų, patvirtinusių ar išdavusių minėtus dokumentus.
Islandijos pilietis gali Lietuvoje pirkti ne žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savo nuožiūra. Jūsų sūnus gali gauti jam priklausančio turto nuosavybės dokumentų dublikatus ar kopijas atitinkamose įmonėse ar įstaigose. Dovanojimo sutartį galima nuginčyti bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.
Vadovaujantis CK 5.60 str. 1 d., įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Vadovaujantis LR CK 5.60 str. 2 d., palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Notaras tvirtina pareiškimą dėl palikimo atsisakymo.
Jeigu sutarties šalys nevykdo savo nustatytų įsipareigojimų, t.y. nesudaro per nustatytą laiką pirkimo-pardavimo sutarties, šalis, gavusi avansą, turi grąžinti šią sumą kitai sutarties šaliai bei sumokėti sutartyje numatytas netesybas (baudą, delspinigius). Dėl sutarties nevykdymo turėtumėte pirmiau kreiptis į sutartį nevykdančią šalį bei reikalauti grąžinti sumokėtą avansą bei sutartyje numatytas netesybas. Nesutarimo atveju reikėtų kreiptis į teismą.
Jūs galėtumėte dovanoti arba parduoti Jums su sutuoktiniu priklausantį turtą savo sūnui. Prašome kreiptis į notarų biurą bei pateikti sandorio sudarymui reikalingus dokumentus. Preliminarus dokumentų sąrašas dovanojimo sandoriui sudaryti rasite prie klausimo 440 atsakymo, pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti pateikiamas prie klausymo 444 atsakymo.
Jūs galite dovanoti Jums priklausančio žemės sklypo norimą dalį (pvz., ½ ar ¼ dalį) be naudojimosi tvarkos nustatymo arba su naudojimosi tvarkos nustatymu. Šiuo atveju žemės sklypo savininkais būtumėte Jūs ir Jūsų sesuo. Jeigu norėtumėte dovanoti Jums priklausančio žemės sklypo dalį su naudojimosi tvarkos nustatymu, turėtumėte kreiptis į matininkus, kad jie pažymėtų žemės sklypo plane konkrečių žemės sklypo dalių naudojimosi tvarką kiekvienam savininkui. Jeigu norite padalinti Jūsų turimą žemės sklypą ir suformuoti atskirą žemės sklypą, kurį vėliau dovanotumėte savo seseriai, turėtumėte kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1. punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt, jį skaičiuojant nuo dovanojamo turto vertės. To paties įsakymo 1.6. punkte numatyta, kad mokestis notarui už naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutarties patvirtinimą yra nuo 100 iki 300 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisų registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Žemės sklypo dovanojimo sandorio sudarymui be kitų dokumentų notarui reikia pateikti žemės sklypo planą. Preliminarų dokumentų sąrašą dovanojimo sandoriui sudaryti rasite prie klausimo 440 atsakymo.
Jeigu Jūs padovanosite Jums priklausančio žemės sklypo dalį savo seseriai, Jūs su seserimi tapsite minėto žemės sklypo bendrasavininkės.
Vadovaujantis CK 3.188 str., perleidžiant nepilnamečio vaiko turtą reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Vaiko globos klausimais turėtumėte kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir/ar teismą, kadangi notaras vaikų globos klausimų nesprendžia.
Norint parduoti mirusio asmens turtą pirmiausiai įpėdiniams reikia jį paveldėti. Paveldėto turto pardavimui nėra nustatyta laiko apribojimų.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį rėžimą. Pagal įstatymą turtas paveldimas, tiek kiek nepakeista testamentu. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles.
Jeigu testamentas nebūtų sudarytas, vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Vadovaujantis CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pergyvenusiam sutuoktiniui bus išduotas nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro sutuoktinių turto, įgyto santuokos metu. Kita dalis turto bus paveldima pagal įstatymą aukščiau išdėstyta tvarka.
Tokiu atveju su savo tėvu turėtumėte sudaryto naują pirkimo-pardavimo sutartį ir tik po to užregistruoti automobilį jo vardu.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 601 atsakymo.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 555 atsakymo.
Vadovaujantis CK 4.170 str., perleidžiant, šiuo atveju parduodant, įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Norint sudaryti įkeisto buto pirkimo-pardavimo sutartį reikėtų gauti banko leidimą. Dėl sąlygų, kuriomis bankas suteiktų šį leidima turėtumėte kreiptis į banką, kuriame turite paskolą.
Pinigai notaro depozitinėje sąskaitoje laikomi tol kol kreditorius neprima prievolės įvykdymo. Depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos yra paveldimos. Tais atvejais, kai nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių arba nei vienas iš jų nepriėmė palikimo ar nuo jo atsisakė, mirusio asmens turtą paveldi valstybė.
Negalima įgalioti neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens. Šiuo atveju Jūsų močiutė negalėtų Jūsų įgalioti jai atstovauti.
Nereikia taikyti specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros pripažįstant įsiteisėjusius užsienio teismo sprendimus dėl santuokos nutraukimo, kurių pagrindu keičiami ir atnaujinami civilinės būklės aktų įrašai Lietuvos Respublikoje. Tačiau užsienio valstybėje nutraukta santuoka turi būti įtraukta į apskaitą. Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos taisyklių X skyriaus 89 punkte nurodyta, kad užsienio valstybėje nutrauktos santuokos civilinės metrikacijos įstaigoje įtraukiamos į apskaitą įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus. Jeigu vienas iš sutuoktinių, nutraukusių santuoką užsienio valstybėje, yra miręs, santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą įtraukiamas įrašant atkurtąjį santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimą.
Santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Norint, kad nereikėtų buto bendrasavininkės buvusio sutuoktinio dalyvavimo, Rusijos Federacijos teismo sprendime turi būti aptartas turto dalybų klausimas ir nurodyta, jog po santuokos nutraukimo minėto buto dalis asmeninės nuosavybės teise priklausys sutuoktinei. Jeigu įgytas santuokos metu turtas ištuokos metu nebuvo padalintas, šis turtas yra laikomas bendrąją minėtos moters ir jos buvusio sutuoktinio daline nuosavybe. Tokiu atveju pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui bus reikalingas ir buvusio sutuoktinio dalyvavimas.
Civilinio kodekso 6.98 str. 1 d. nurodyta, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Vadovaujantis CK 6.99 str. rankpinigių sutarčiai sudaryti įstatymų leidėjas nustatė privalomai rašytinę formą. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių visais atvejais daro negaliojantį, neatsižvelgiant nei į rankpinigių dydį, nei į užtikrinamos prievolės formą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 98 straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.
Preliminarus dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pateikiamas prie 440 klausymo atsakymo.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į advokatą.
Prašymą pakeisti pasus galite pateikti per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą užsienyje. Taip pat jeigu nepilnamečiai vaikai yra sulaukę 16 metų, jie gali patys pateikti dokumentus pasui gauti. Pasus gali atsiimti ir įgaliotas asmuo, pateikęs notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 str., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas fizinio asmens vardu gauti pensiją tvirtinamas notariškai, taip pat jį gali patvirtinti ir seniunas.
Notaras neturi teisės suteikti informacijos apie asmens sudarytą testamentą. Notariato įstatymo 14 str. nurodyta, kad notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Tik tuo atveju, jeigu asmuo yra testamentinis įpėdinis, notaras turi leisti susipažinti su testamento turiniu. Jūsų seseriai nesant testamentine įpėdine, notarė pagrįstai neleido susipažinti su testamento turiniu.
Vadovaujantis CK 3.101 str., Jūs galite sudaryti vedybų sutartį. Vedybų sutartyje šalys gali pasirinkti jiems priimtiną turto (esamo ir būsimo) teisinį režimą, įgytą tiek iki santuokos, tiek po santuokos sudarymo. Vedybų sutartyje galėtumėte numatyti, jog vienas iš sutuoktinių aptariamą butą įgis asmeninės nuosavybės teise. Kad vienas sutuoktinis (nesudaręs vedybų sutarties), būdamas santuokoje įgytų turtą asmeninėn nuosavybėn, notarui turėtų būti pateikti dokumentai, kad lėšos už kurias perkamas turtas priklauso jam vienam (pvz. iš jam padovanotų pinigų, juos paveldėjus, pardavus paveldėtą turtą ir pan.), taip pat turėtų būti ir kito sutuoktinio sutikimas. Tačiau pagal CK 3.90 str., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Vadovaujantis LR CK 5.16 straipsniu, negalioja tokie testamentai, kurie yra sudaryti neveiksnių asmenų ar asmenų, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat testamenatai, kurių turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Notariato įstatymo 31 straipsnis nustato notaro pareigą tvirtinant sandorį įsitikinti asmens veiksnumu, o tvirtinant testamentą privaloma ir pačiame testamente nurodyti, jog buvo įsitikinta asmens veiksnumu. Tačiau nesant konkrečių duomenų, kad testarosius yra neveiksnus, notaras neturi teisės atsisakyti tvirtinti testamento. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į notarų biurą.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 1007 atsakymo.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 955 atsakymo.
Iš pateiktos informacijos negalima tiksliai nustatyti kokie veiksmai buvo atlikti siekiant atkurti nusavintą nuosavybę. Todėl rekomenduojame su visais turimais dokumentais atvykti į notarų biurą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.31 punkte numatyta, kad mokestis notarui už konsultacijos suteikimą yra nuo 10 iki 200 Lt.
CK 3. 189 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės. Kadangi vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, tai vaikai neatsako pagal tėvų prievoles. Atsižvelgiant į tai, bankas negalėtų nukreipti savo reikalavimo į Jūsų vaikams priklausantį turtą.
Vadovaujantis CK 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir/ ar pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Kaip matyti iš pateiktos informacijos, Jus esate antros eilės įpėdinė. Kadangi minėjote, kad Jūsų tėvas taip pat yra miręs, todėl netgi esant pirmos eilės įpėdinių, vadovaujantis CK 5.12 straipsniu, mirusiosios turtą Jus paveldėtumėte atstovavimo teise. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Taigi, Jus turite teisę paveldėti mirusios močiutės turtą, tačiau norint atsakyti kokia tiksliai dalis palikimo Jums priklauso, reikėtų žinoti kiek yra kitų įpėdinių.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Jūsų mama negali perleisti viso namo, kadangi iš pateiktos informacijos darytina išvada, jog yra dar penki bendrasavininkai. Norint perleisti savo namo dalį kitų bendrasavininkų sutikimo nereikia, tačiau atkreiptinas dėmesys į LR CK 4.79 str., kuriame nurodyta, kad: „Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis“. Vadovaujantis LR CK 4.79 straipsnio 1 dalimi bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Mainyti ar dovanoti savo namo dalį Jūsų mama gali bet kuriems asmenims savo nuožiūra.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite prie klausimo Nr. 833 atsakymo.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į advokatą.
Teisės aktai nustato 3 mėnesių terminą tik palikimui priimti ar nuo jo atsisakyti. Jokių kitų terminų numatyta nėra.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Įstatymo leidėjas nenumato amžiaus kriterijaus nuo kada asmuo gali dalyvauti civilinėje apyvartoje gaunant dovanų turtą. Tiesiog už mažametį asmenį, sandorio sudarymo metu dalyvauja ir jo interesams atstovauja jo įstatyminiai atstovai – tėvai. Taip pat šiam notariniam veiksmui atlikti notarui turėsite pateikti:
1. Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas ir/ arba kt.);
2. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
3. Sudaromo sandorio šalių (ir dalyvaujančio) asmens dokumentai.
Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuotas, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Ne, toks turtas priklauso tik apdovanotajam sutuoktiniui, jeigu pačioje dovanojimo sutartyje nenumatyta, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams arba jeigu tarp sutuoktinių yra sudaryta vedybų sutartis, numatanti visiško turto bendrumo principą.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte su turimais dokumentais kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą. Atsakymui reikšminga yra testamento formuluotė: jeigu palikėjas visą savo turtą testamentu paliko savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, nepriėmusiam ar atsisakiusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams lygiomis dalimis (CK 5.61 str. 2 d.); jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 str. 1 d.).
Jeigu norite turpusavyje (įpėdiniai) pasidalinti paveldėtą turtą, tuomet gavę paveldėjimo teisės liudijimą ir neregistravę nuosavybės teisių VĮ Registrų centre turite sudaryti kitą notarinį veiksmą - paveldėto turto pasidalinimo sutartį.
Vaikui vykstant į Angliją su mama (su vienu iš tėvų), tėvo (kito iš tėvų) sutikimas nereikalingas.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame konsultacijos kreiptis į advokatą.
Jei abi sutarties šalys laikytųsi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nebūtų teisinio pagrindo sudarytos sutarties panaikinimui.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame konsultacijos kreiptis į advokatą.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame su turimais dokumentais atvykti (ar tam klausimui išspręsti paskirti įgaliotą asmenį) konsultacijai į notarų biurą.
Jeigu mirusiojo turtas bus paveldimas pagal įstatymą ir palikimą priims jo sūnus, mirusiojo motina, būdama antros eilės įpėdine neturės teisės paveldėti mirusio sūnaus turto. Dėl tikslios teisinės konsultacijos su asmens ir giminystę įrodančiais dokumentais močiutei reiktų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą (paveldėjimo bylos vedamos pagal paskutinę mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą).
Jeigu asmuo (asmenys) mano, kad jo (jų) interesai yra pažeidžiami, tokių interesų gynimui gali kreiptis į teismą ir pažeistas teises ginti teismine tvarka. Jums rūpimu klausimu detalios teisinės konsultacijos rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Tokiu atveju pirmiausiai Jūs turėtumėte savo ketinimus perleisti turtą atskleisti savo kreditoriui, t.y. tik gavus jo sutikimą, galėtumėte atlikti norimą sandorį.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt, jį skaičiuojant nuo dovanojamo turto vertės. To paties įsakymo 1.9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimą yra nuo 50 iki 80 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisų registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Pagal pateiktą informaciją teoriškai yra įmanoma paveldėti prosenelių turtą. Tačiau tikslią teisinę konsultaciją Jums galėtų suteikti paveldėjimo bylą vedantis (vesiantis) notaras, tuomet, kai Jūs pateiksite visus paveldėjimo bylai reikiamus dokumentus. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį (ar vedusį) notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimo apie palikimo priėmimą yra nuo 10 Lt iki 50 Lt, 5.18 punkte - už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi paveldėjimo dokumentų išdavimui. Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į paveldimą turtą, turės būti įregistruotas VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas valstybės nustatytas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Dėl turimo žemės ūkio paskirties žemės ploto – pirkėjas pildo žemės ūkio paskirties žemės deklaraciją, kurioje pateikia duomenis dėl jau valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypų ploto. Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo patekimo į kitos paskirties priskyrimo zoną – asmuo turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos pažymą apie tai, kad perkama žemė atitinka tokius kriterijus, kuriems netaikomi naujieji žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai.
Jokių terminų, nustatančių draudimus mainyti turtą nepraėjus kažkuriam laikui, įstatymai nenumato.
Įgaliotinis privalo veikti išimtinai įgaliotojų interesais, todėl išmainytas turtas turi būti įgytas ir įregistruotas tėvų vardu.
Jeigu turtas, kurį registruosite, yra pastatytas santuokos metu iš bendrų lėšų, toks turtas registruojamas abiejų sutuoktinių vardu, VĮ Registrų centrui pateikiant santuokos liudijimą ir kitus teisinei registracijai atlikti reikiamus dokumentus, kurių sąrašą galite sužinoti VĮ Registrų centre.
Turto savininkui nereikia gauti pilnamečių vaikų sutikimo, norint perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Kitų asmenų registracija turte nedraudžia atlikti savininko pageidaujamo sandorio.
Jūsų atveju be vieno iš tėvų sutikimo savo vaikaitės į Angliją išvežti negalėsite. Detalesnę informaciją dėl vaiko išvykimui reikalingų dokumentų galite rasti vidaus reikalų ministerijos internetinėje svetainėje adresu www.vrm.lt, užėję ant nuorodos migracijos departamentas.
Jums rūpimu klausimu su globą nustatančiais dokumentais konsultacijai turėtumėte atvykti į notarų biurą.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. gegužės 1 d., 2 str. asmuo, norintis įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, turi gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys leidimą išduoda, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytus reikalavimus ir įsipareigoja laikytis LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir LR žemės įstatymo 21 str. nustatytų reikalavimų. Žemės ūkio paskirties žemės įgijėjas neprivalo atitikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatytų reikalavimų šiais atvejais:
1) kai asmuo nuosavybėn įsigyja tiek žemės, kad sudarius žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės plotas neviršija 10 ha kartu su jau turima žemės ūkio paskirties žeme;
2) kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti;
3) kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai;
4) kai pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai;
5) kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka;
6) kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai;
7) kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 str. nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 str. pirkėjas turi užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, o pirkėjas ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha (iš valstybės) ir 500 ha (iš valstybės ir kitų asmenų). Ribojimas įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės iš valstybės ir kitų asmenų netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1 ha). Žemės įgijėjas sąlyginių gyvulių skaičių nurodo žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje (Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių 11 p.) ir atsako už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 7 d.).
Siekiant, kad visų šalių interesai būtų apsaugoti, rekomenduotina sudaryti faktines Jūsų gyvenimo aplinkybes atitinkantį sandorį, t.y. sudaryti pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuriuo įformintumėte faktiškai vykdomą sandorį. Jums rūpimu klausimu abiems sutarties šalims su asmens ir turto dokumentais konsultacijai reiktų atvykti pas notarą. Tarpusavyje suderinus abiejų šalių (pirkėjų ir pardavėjų) valią, notaras parengtų ir patvirtintų Jums aktualų sandorį.
Deklaruoti gyvenamąją vietą gali, paprastai skolos išieškomos iš skolininko turto, jeigu nėra sudaryta dokumentų, numatančių skolos solidarų ir/ar subsidiarų išieškojimą ir iš kitų asmenų (pvz. laidavus už kitą asmenį). Tikslesnės informacijos šiuo klausimu kreipkitės į advokatą.
Įgaliotojas turėtų nuvykti į ambasadą ir sudaryti naują įgaliojimą.
Jums rūpimu klausimu konsultuotis turėtumėte banke, kuriame turite kreditą.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad nuo palikėjo mirties yra suėjęs 3 mėnesių terminas ir paveldėjimo teisės liudijimas į likusį turtą jau yra išduotas. Todėl, tokiu atveju, savo pareiškimą apie palikimo atsisakymą galite nuginčyti tik teismine tvarka, kartu ginčijant ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Įgaliojimą ji galėtų sudaryti Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijoje. Kitas variantas – įgaliojimą ji galėtų sudaryti Norvegijoje pas tokias teisines paslaugas teikiantį pareigūną, tačiau sudarytasis dokumentas papildomai turės būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Jeigu perleidžiamas žemės sklypas yra miesto teritorijoje, tuomet sandoriui tvirtinti bus reikalinga atlikti ženės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, kitu atveju – užtenka preliminariųjų žemės sklypo matavimų.
Jeigu 2009 m. Jūsų santuoka buvo sudaryta tik bažnyčioje ir neapskaityta Civilinės metrikacijos įstaigoje, teisine prasme laikoma, kad santuoka nesudaryta ir teisiniai padariniai tarp asmenų kaip sutuoktinių neatsiranda. Tokiu atveju dovanojant turtą, apdovanotajam kils gyventojų pajamų mokesčio klausimas.
Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priklausančioje sutuoktiniams, nustatyų dalių nėra. Tai yra tik prezumcija, jog sutuoktiniams priklauso po ½ dalį bendrai įgyto turto, tuo atveju, kai bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi, pvz.: nutraukiant santuoką, pasidalinus turtą turto dalybų sutartimi, vienam iš sutuoktinių mirus ir t.t. Todėl, norint dalį bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą dovanoti dukrai, jį turi dovanoti abu sutuoktiniai, liekančioji dalis ir toliau sutuoktiniams priklausys bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Kitas variantas – sutuotkiniai iki dovanojimo turi pasidalinti turtą tarpusavyje, tuomet vyrui (tėvui) priklausanti dalis galės būti dovanojama dukrai, tačiau likusi ½ dalis priklausys tik žmonai asmeninės nuosavybės teise.
Teismo leidimas Jūsų buto pardavimui bus reikalingas. Dėl teiktinų dokumentų sąrašo ir/ar prašymo parengimo, reikiamo teismo leidimui gauti, rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji vieta, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, pardavimo sandoriui sudaryti būtinas teismo leidimas. Teismo leidimas parduoti butą nereikalingas, jeigu Jūs (arba Jūs kartu su sutuoktiniu, arba Jūsų sutuoktinis) nuosavybės teise turite kitą turtą, ir visa šeima esate deklaravę gyvenamą vietą ne parduodamame turte, o būtent kitame turimame turte, ir parduodamas turtas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas „šeimos turtu“.
Jūs galite sudaryti paskolos sutartį. Taip pat prašome žiūrėti prie 816 klausimo atsakymo.
Tikslų dokumentų sąrašą reikalingą paveldėjimo bylai vesti ir visus paveldėjimo bylos eigos aplinkybes Jums nurodys paveldėjimo bylą vedantis notaras.
Vadovaujantis CK 4.75 str., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Vadovaujantis 6.489 str. 1 d., nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Vadovaujantis 6.501 str. 1 d., kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Vadovaujatis to paties straipsnio 2 ir 3 d., nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Dėl kitų klausimų konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Lietuvos piliečiai gali pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Lietuvoje.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.92 str., turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sandorius dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
Jūsų sūnus gali pirkti parduodamą nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra.
Vadovaujantis CK 3.110 str., sutuoktinio atsakomybė pagal prievolę, atsiradusią iki santuokos įregistravimo, yra asmeninė sutuoktinio atsakomybė ir iš bendro sutuoktinių turto negali būti išieškoma, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Vadovaujantis CK 3.101 str., Jūs galite sudaryti vedybų sutartį, numatantį turto ir prievolių atskirumo režimą. Vedybų sutartyje šalys gali pasirinkti jiems priimtiną turto (esamo ir būsimo) teisinį režimą, įgytą tiek iki santuokos, tiek po santuokos sudarymo. Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek iki santuokos sudarymo (ikivedybinė sutartis), tiek ir po santuokos sudarymo (povedybinė sutartis). Taip pat vedybų sutartyje gali būti aptartos teisės ir pareigos, susijusios su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama ir kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais. Dėl tikslesnės konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti. Buto savininkas pats nusprendžia, kuriuos asmenis priimti gyventi.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimo apie palikimo priėmimą yra nuo 10 iki 50 Lt, 5.17 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į pinigines lėšas sąskaitose fiziniams asmenims yra 20 Lt, 5.18 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt, 5.19 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į kitą turtą yra nuo 20 iki 100 Lt, 5.20 punkte – už teisės dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo likusiam sutuoktiniui, taip pat už mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimą yra nuo 20 iki 50 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Įkeistas turtas, įgytas už banko suteiktą kreditą, yra įgijėjo nuosavybė. Jeigu turto įgijėjas nevykdys savo prisiimtų įsipareigojimų bankui, bankas gali pradėti vykdyti skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka, tai yra iš bankui įkeisto turto. Vadovaujantis CK 4.170 str., perleidžiant (pvz. dovanojimo būdu) įkeistą turtą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui turtą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.188 str., turi būti gautas teismo leidimas norint nepilnamečio vaiko vardu įgyti įkeistą nekilnojamąjį turtą. Dėl kitų klausimų konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Indijos pilietis gali pirkti butą Lietuvoje.
Nuosavybės teisę į butą įrodančių dokumentų dublikatus galite gauti iš atitinkamų įstaigų ar notarų, patvirtinusių ar išdavusių minėtus dokumentus.
Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Nuosavybės teisės į butą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir/arba kt.);
2. Savininko ir buto pirkėjo asmens dokumentai;
3. Savininkas ir buto pirkėjo šeimyninę padėtį nusakantys dokumentai (santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimai);
4. Jeigu pirkėjas yra sudaręs santuoką, pateikiamas sutuoktinio asmens kodas.
5. Jeigu savininkas ir/ arba buto pirkėjas yra sudarę vedybų ir/arba santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, šiuos dokumentus taip pat reikia pateikti;
6. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
7. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
8. Teismo leidimas, jeigu parduodamas butas yra šeimos turtas;
9. Banko leidimas, jeigu parduodamas butas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Dokumentų, reikalingų buto dovanojimui, apibendrintas sąrašas:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Pažyma iš teismo, jei dovanojamas butas, o dovanotojas turi nepilnamečių vaikų.
3. Buto nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
4. Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su asmens dokumentai. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas, jei dovanotojas išsituokęs – ištuokos liudijimas.
5. Apdovanotojo asmens dokumentas.
Jeigu dovanojama sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, papildomai reikės apdovanotojo giminystės ryšį įrodančių dokumentų (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimų).
Aukščiau nurodyti dokumentų sąrašai negali būti suprantami kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias perleidimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiuose sąrašuose nenumatytų dokumentų.
Vadovaujantis CK 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir/ ar pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vedusį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Dėl tikslesnės informacijos prašome kreiptis į paveldėjimo bylą vedusį notarą bei turėti su savimi asmens dokumentą ir giminystės ryšį su mirusiąją įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ ar ištuokos liudijimus).
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Pagal įstatymą turtas paveldimas, tiek kiek nepakeista testamentu. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles.
Jeigu testamentas nebūtų sudarytas, vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Vadovaujantis CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pergyvenusiam sutuoktiniui bus išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Kita dalis turto bus paveldima pagal įstatymą aukščiau išdėstyta tvarka.
Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo Jūsų motinos mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą mirusiosios sutuoktinis ir vaikai turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Tikslų dokumentų sąrašą reikalingą paveldėjimo bylai vesti ir visus paveldėjimo bylos eigos aplinkybes Jums nurodys paveldėjimo bylą vedantis notaras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimo apie palikimo priėmimą yra nuo 10 iki 50 Lt, 5.17 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į pinigines lėšas sąskaitose fiziniams asmenims yra 20 Lt, 5.18 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt, 5.19 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į kitą turtą yra nuo 20 iki 100 Lt., 5.20 punkte – už teisės dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo likusiam sutuoktiniui, taip pat už mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio liudijimo išdavimą yra nuo 20 iki 50 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Paveldėjimo ir/ ar nuosavybės teisės liudijimas, išduotas į paveldimą nekilnojamąjį turtą, turės būti įregistruotas VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas valstybės nustatytas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Nekilnojamo daikto perleidimo (dovanojimo) sandorio patvirtinimui pas notarą turi dalyvauti abi sandorio šalys, t.y. dovanotojas ir apdovanotasis. Vadovaujantis Notariato įstatymo 31 str., notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, todėl sandorio šalys privalo pateikti notarui asmens dokumentus, kai yra atliekamas notarinis veiksmas, šiuo atveju tvirtinamas dovanojimo sandoris. Vadovaujantis Notariato įstatymo 28 str., notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Pagal įstatymą turtas paveldimas, tiek kiek nepakeista testamentu. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Vadovaujantis CK 5.2 str., Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Jeigu norite paveldėti namą mirus asmeniui ir Jūs nesate įpėdiniai pagal įstatymą, turėtų būti sudarytas testamentas, kuriuo testatorius paskirtų Jus savo testamentiniu įpėdiniu ir paliktų aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą.
Vadovaujantis LR CK 2.138 straipsniu, įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtintas notarine tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgaliotinis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra nurodyti įgaliojime, todėl būtina nurodyti notarui, tvirtinančiam įgaliojimą, kokius veiksmus reikės atlikti įgaliotiniui dėl nekilnojamjo turto pardavimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pardavimo sąlygas ir reikalavimus nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarymui Jungtinėse Amerikos Valstijose turėtumėte teirautis minėtos valstybės kompetentingose įstaigose.
Vadovaujantis LR CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis turi priimti palikimą aktyviais veiksmais, t.y. įpėdinis, norintis paveldėti, turėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą įpėdinis valios neišreiškė, notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams. Jeigu Jūs nenorite priimti palikimo po Jūsų tėvo mirties, Jums nereikėtų kreiptis į notarą dėl aukščiau minėto pareiškimo pateikimo arba, vadovaujantis LR CK 5.60 str. 1 d., Jūs turite teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Vadovaujantis LR CK 5.60 str. 2 d., palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Nepriėmus ar atsisakius palikimo, Jūsų tėvo skolos, kitos prievolės, Jums nepereis.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Pagal įstatymą turtas paveldimas, tiek kiek nepakeista testamentu. Vadovaujantis LR CK 5.61 str. 1 d., jeigu įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. LR CK 5.11 str. nustato įpėdinių eiles, kurio 1 d. 1 p. nurodyti įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Vadovaujantis LR CK 5.12 str. palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Tačiau, vadovaujantis LR CK 5.61 str. 2 d., jeigu palikėjas, t. y. Jūsų senolė, visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
Vadovaujantis CK 5.23 str. 1 d., testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Vadovaujantis CK 5.23 str. 5 d., testamentinės išskirtinės gavėjui išduodamas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo, testamentinės išskirtinės gavėjas turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Vadovaujantis CK 5.23 str. 4 d., jeigu įpėdinis, kuris buvo įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, miršta prieš atsirandant palikimui arba nepriima palikimo, t. y. faktiškai nepradėjo paveldimą turtą valdyti arba nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems šio įpėdinio dalį. Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas asmuo priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo mirusiojo mirties dienos. Testamentinės išskirtinės atveju, testamentinės išskirtinės gavėjas tampa kreditoriumi, o įpėdinis – skolininku. Šiuo atveju susidaro prievoliniai santykiai, kurių vykdyme notaras nedalyvauja.
Vadovaujantis CK. 5.65 str., jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti, ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių.
Vadovaujantis CK 1.62 str. 1 d., paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Prašome kreiptis į tos šalies, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta bei minėtas palikėjo nekilnojamasis turtas, atitinkamas įstaigas.
Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinami:
- vienam sutuoktiniui mirus, kito sutuoktinio paveldimas turtas,
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas,
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, ne didesnė kaip 10 tūkst. litų.
Dėl detalesnės informacijos mokestiniais klausimais konsultacijos rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Ar toks įgaliojimas (atstovauti buto savininka bendrijos ar JVS veikloje, pasirašant sutartis su paslaugų tiekėjais) turi būti patvirtintas notariškai ar užtenka paprasto raštiško savininko įgaliojimo?
Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 str., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, bei nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtintas notarine tvarka.
Vadovaujantis CK 6.165 str., preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį sutartyje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, t.y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys nurodo terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.73 str. 1 d., preliminarioji sutartis sudaroma paprasta rašytine forma. Jūs galite kreiptis į notarą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vykdant įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, kuri buvo sudaryta iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Prašome su buto nuosavybės dokumentais, ištuokos liudijimu, teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, asmens dokumentu kreiptis į notaro biurą dėl tikslesnės konsultacijos.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Jeigu nesate sudarę su sutuoktinę vedybų sutarties, Jūsų minėtas sodo namas, pastatytas esant santuokoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Jeigu norimas parduoti žemės sklypas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui bus reikalingas abiejų sutuoktinių dalyvavimas. Notarui reikalingų pateikti dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti nurodytas prie 440 klausimo atsakymo.
Vadovaujantis CK 3.188 str., perleidžiant nepilnamečio vaiko turtą reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Paveldėjimo byla vedama pagal paskutinę nuolatinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Jeigu mirusysis savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, Jūs turėtumėte kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Paveldėjimo bylą vesiantį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą įpėdiniai turi pateikti mirusiojo mirties liudijimą, savo giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (Jūsų atveju būtų vaiko gimimo liudijimas), taip pat mirosiojo šeimyninę padėtį nurodantis dokumentas (ištuokos liudijimas). Išsamų dokumentų sąrašą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją Jums pateiks paveldėjimo bylą vedantis notaras.
Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo mirusiojo mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą mirusiojo įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 str., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Fizinio asmens įgaliojimas nustatant ir palaikant santykius su juridiniais asmenimis turi būti patvirtintas notarine tvarka. Įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami. Įgaliotinis galės atlikti tik tuos veiksmus, kurie bus nurodyti įgaliojime.
Prašome šiais klausimais kreiptis į kredito įstaigą, kuri suteikė kreditą.
Jeigu Jūsų sutuoktinio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko motina, teismo leidimo parduoti minėtą turtą nereikia. Notarui reikalingų pateikti dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti nurodytas prie 440 klausimo atsakymo. Be nurodytų sąraše dokumentų, notarui reikės papildomai pateikti teismo nutartį dėl Jūsų sutuoktinio santuokos nutraukimo.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Pagal įstatymą turtas paveldimas, tiek kiek nepakeista testamentu. LR CK 5.11 str. nustato įpėdinių eiles Jeigu testamentas nebūtų sudarytas, vadovaujantis LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Vadovaujantis LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pergyvenusiam sutuoktiniui bus išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Kita dalis turto bus paveldima pagal įstatymą aukščiau išdėstyta tvarka.
Turto savininkas savo laisva valia gali valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu nepriklausomai ar yra surašytas testamentas ar ne. Todėl jai priklausantį turtą senolė gali parduoti, dovanoti ar perleisti jį kitu pagrindu.
Nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą yra tėvai. Nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto įgijimui reikalingas tėvų dalyvavimas. Taip pat žinotina, kad vadovaujantis CK 3.188 str., įgyjant nepilnamečio vaiko vardu nekilnojamąjį turtą reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Jums rūpimu klausimu prašome kreiptis į valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Jeigu įgytas santuokos metu turtas ištuokos metu nebuvo padalintas, šis turtas laikomas bendrąją buvusių sutuoktinių daline nuosavybe.
Priklauso nuo to ar paveldima pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju paveldima būtų pagal įstatymą. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
1. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Namo dalį paveldės dukra, jeigu ji nepriims ar atsisakys palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, ar jai bus atimta paveldėjimo teisė, priimti paveldėjimą galės paskesnės eilės įpėdiniai.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Jeigu asmuo yra sulaukęs pilnametystės, jokių amžiaus apribojimų nėra.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Nekilnojamojo turto registro išraše būtų įrašas, kad nekilnojamas daiktas yra suvaržytas.
Dėl klausimų susijusiu su kompensacijomis rekomenduojame kreiptis į savivaldybę.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Notaras nesuteiktų informacijos apie asmens sudarytą testamentą. Notariato įstatymo 14 str. nurodyta, kad notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.
Priklauso nuo to ar paveldima pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju paveldima būtų pagal įstatymą. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
7. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
8. antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
9. trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
10. ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
11. penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
12. šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
CK 5.12 straipsnis nurodo, kad mirusiojo turtą Jus su broliu paveldėtumėte atstovavimo teise. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jūsų dėdė paveldėtų ½ palikimo, o Jus su broliu po ¼.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasti prie klausimo Nr. 649 atsakymo.
Norint pakeisti nustatytą išlaikymą turėtumėte kreiptis į teismą. Šiuo klausimų rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 3.89 str., abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo yra pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti. Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo testatoriaus mirties atveju, todėl testamentu galite nustatyti, jog visas turtas palikamas būtent Jūsų vaikams. Tačiau pagal CK 3.90 str., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Turto savininkai jiems priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų sudarytos santuokos. Todėl Jūsų skyrybų atveju Jus nepretenduotumėte į namą.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti. Savo nuožiūra gali parduoti Jums priklausantį turtą norimiems asmenims be sūnaus sutikimo.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja savo nuožiūra. Jums priklausančius turtą galite dovanoti norimiems asmenims, šiuo atveju savo anūkui. Vadovaujantis LR CK 6.469 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Kadangi Jūsų anūkas yra nepilnametis, sudaryti dovanojimo sutartį turėtumėte Jūs ir Jūsų anūko tėvai.
Notarui teikiami dokumentai nurodyti prie ir 440 klausimo atsakymo.
Paveldėjimo byla vedama ne pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, o pagal paskutinę nuolatinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt. Jeigu siekiate, jog minėta žemės sklypą paveldėtų Klaipėdoje gyvenantis paveldėtojas, Jus ir Kaune gyvenantis paveldėtojas galite tiesiog per nustatyą trijų mėnesių terminą nepriimti palikimo.
Vadovaujantis LR CK 6.411 straipsnio 1 dalimi, pagal pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamą turtą tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. LR CK 6.414 straipsnio 1 d numato, kad “Daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį išsimokėtinai nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje nenustatė kitaip, tai vėlesnis išsimokėtinai parduotų daiktų kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Jeigu sutartyje nenumatyta kas kita, iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas. Kai pirkėjas yra sumokėjęs daugiau kaip pusę daiktų kainos, pardavėjas neturi teisės reikalauti grąžinti daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš grąžintinų įmokų atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidėvėjimo ir naudojimosi daiktu išlaidos.” Taigi galite kreiptis į pirkėją ir reikalauti sumokėti visą kainą iš karto. Nepavykus susitarti turėtumėte į teismą su ieškiniu dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo, prašant įpareigoti prikėjus suomokėti likusią sumą iš karto arba iškeldinti konkrečius asmenis iš nuosavybės teise jums priklausančio buto.
Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai tvirtinami toje šalyje, kurioje yra norimas dovanoti turtas. Rekomenduojame kreiptis į tos šalies notarą, kadangi tam tikram nekilnijamojo turto įgijimui gali būti taikomi apribojimai.
Mirusio asmens skolos kaip ir turtas pereina jo įpėdiniams, kurie priimtų palikimą. Įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuoja CK 5.52 ir 5.53 str. CK 5.52 str. nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus civiliniame kodekse numatytus atvejus. CK 5.53 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kaip pati minėjote Jūsų tėvas neturėjo jokio turto. Niekam nerpiėmus palikimo, už jo skolas atsakingų asmenų taip pat neatsirado, įskaitant Jūsų senelį.
Ačiū.Atsakymą į Jums rūpimą klausimą galite rasti prie klausimo Nr. 841 atsakymo.
Laiko apribojimas keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirti nustatytas tik tais atvejais, kai jaunieji ūkininkai ją iš valstybės įgyjo lengvatinėmis sąlygomis, kitais atvejais terminai nėra nustatyti.
Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso penktosios knygos normos. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.“ Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“ Jeigu Jūsų mamos mirties atveju priimtumėte palikimą, Jūs paveldėtumėte ne tik jos turtą, bet ir skolas. CK 5.52 str. nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įpėdiniams pereina visos daiktinė teisės, taip pat visi jų apribojimai ir suvaržymai (servitutas, uzufruktas, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos ir kt.). Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, o nuo jo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento. Taigi bet kokiu atveju priimdama palikimą turėtumėte atsakyti ir už savo mamos skolas. Taigi palikimą priėmus be turto apyrašo už palikėjo skolas atsakitumėte ne tik paveldėtu, bet ir savo asmeniniu turtu. Kitu atveju, kai turtas paveldimas pagal antstolio sudarytą palikimo apyrašą – atsakytumėte tik paveldėto turto ribose.
Paveldėjimo teisės liudijimu yra patvirtinamas jame nurodyto turto savininkų pasikeitimas. Jeigu žemės dalis jau įregistuota Jūsų mamos vardu, ji paveldėto turto dalimi galėtų disponuoti savo nuožiūra. Likusi dalis, priklausanti kitems įpėdiniams liks įregistruota mirusiojo vardu, kol įpėdinis nesusitvarkys paveldėjimo dokumentų. Tačiau iš pateiktos informacijos negalima tiksliai pasakyti ar iš tiesų yra tinkamai ir iki galo sutvarkyti visi dokumentai. Todėl rekomenduojame su dokumentais atvykti į notarų biurą.
Dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo turėtumėte kreiptis į notaro biurą kartu su pardavėju ir pateikti reikiamus dokumentus. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Nuosavybės teisės į butą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir/arba kt.);
2. Savininko ir buto pirkėjo asmens dokumentai;
3. Savininkas ir buto pirkėjo šeimyninę padėtį nusakantys dokumentai (santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimai);
4. Jeigu pirkėjas yra sudaręs santuoką, pateikiamas sutuoktinio asmens kodas;
5. Jeigu savininkas ir/ arba buto pirkėjas yra sudarę vedybų ir/arba santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, šiuos dokumentus taip pat reikia pateikti;
6. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
7. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
8. Teismo leidimas, jeigu parduodamas butas yra šeimos turtas;
9. Banko leidimas, jeigu parduodamas butas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Aukščiau paminėti dokumentų sąrašai negali būti suprantami kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Iš pateiktos situacijos manytina, kad Jūs jau esate priėmę palikimą ir minėta žemė nuosavybės teise priklauso Jums su Jūsų broliams / seserims. Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Todėl dovanoti Jums priklausančią žemės sklypo dalį galite savo nuožiūra. Dokumentų sąrašą reikalingų dovanojimo sandoriui sudaryti bei sandorio patvirtinimo kaina rasite prie klausimo Nr. 440 atsakymo.
Kitiem bendrasavininkam Jūsų sutikimo nereikia, tačiau atkreiptinas dėmesys į LR CK 4.79 str., kuriame nurodyta, kad: „Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis“. Vadovaujantis LR CK 4.79 straipsnio 1 dalimi bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis.
Jeigu Jūsų draugė sutinka ir to nori, tuomet gali jai priklausančią turto dalį padovanoti Jums. Atsakymus į kitas Jums rūpimo klausimo dalis galite rasti prie klausimo Nr. 841 atsakymo.
Nei Jūsų tėvas, jam esant gyvam, nei Jūs nesikreipėte į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti. Dėl šios priežasties Jūsų tėvo mirties metu jam priklausė tik 1/2 dalis namo. Nors po Jūsų tėvo mirties paveldėjote tik puse namo, tačiau visą palikimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, jog Jūsų mirusiai mamai priklausiusios dalies dar nėra priėmęs nei viena įpėdinis, turėtumėte kreiptis į teismą su prašymu dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti.
Parduodant nepilnamečiui priklausantį automobilį teismo leidimas bus reikalingas. Be to, sandoriuose dėl nepilnamečio asmens iki 14 metų turto pardavimo veikia jo teisėti atstovai. Tais atvejais, kai nepilnametis yra vyresnis nei 14 metų amžiaus, sandoriuose jis veikia pats, kartu dalyvaujant vienam iš jo teisėtų atstovų.
Įgaliojimą galite sudaryti Vokietijoje. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“. Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju atstovauti visose įmonėse, įstaigose ir organizacijos su tikslu gauti reikiamus dokumentus ir pažymas dėl šeimininės padėties.
Šiuo metu Jūsų mamai priklausantis žemės sklypas po dovanojimo sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausytu Jums. Todėl asmuo paveldėjas Jūsų mamos turtą į jį nepretenduotų.
Atsakymus į kitas Jums rūpimus klausimus galite rasti prie klausimų Nr.417, 841 atsakymų.
CK 3.110 str 1 dalyje nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi po santuokos sudarymo kitas sutuoktinis netampa solidariai atsakingas už iki santuokos atsiradusias skolas.
Gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais kreiptis į atitinkamos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo skyrių. Tačiau pagal pateikta informacija manytina, kad šiuo atveju reikėtų sudaryti pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, t.y. pačioje sutartyje nurodyti dalinių mokėjimų grafiką ir atsiskaitymo tvarką, nurodant kokią kalendorinę datą ir kokias sumas pirkėjas turės perduoti Jums, siekiant atsiskaityti pagal sudarytą sutartį. Vadovaujantis LR CK 6.411 straipsnio 1 dalimi, pagal pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamą turtą tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
Testamentu savo turtą galite palikti nepilnamečiui vaikui.
Įpėdinis, norintis priimti palikimą po mirusiojo mirties, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt. Palikimo priėmimui įstatymas nustato 3 mėnesių terminą skaičiuojant jį nuo palikimo atsiradimo dienos. Nuvykus į notaro biurą Jums būtų suteikta visa dominanti informacija dėl testamento turinio.
Jums nusprendus paveldėtą buto dalį parduoti, turėtumėte taip pat kreiptis į notarą, kadangi nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai turi būti patvirtinti notariškai. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių.
Tačiau atkreptinas dėmesys, kad vadovaujantis LR CK 5.70 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Paveldėto turto pasidalinimo sutartyje galėtumėte numatyti, kad Jus perduodate paveldėto buto dalį, o Jums įsipareigoja sumokėti nustatyto dydžio kompensacija už perduoto buto dalį.
Kadangi yra praleistas palikimo priėmimo terminas, kuris yra 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos, Jūsų senelis gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti. Tačiau aukščiau minėti klausimai yra teismo kompetencija. Šiuos klausimus sprendžia teismas. Tokiu atveju notaras vadovaujasi teismo priimta nutartimi arba sprendimu.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn dalį savo dalies ar visą savo dalį turima bendrosios dalinės nuosavybės teise, išskyrus LR CK nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Tačiau mainyti ar dovanoti galite bet kuriems asmenims savo nuožiūra.
Konstitucinis Teismas išaiškino, jog teisės į pensiją kaip nuosavybės negalima tapatinti su nuosavybės samprata ordinarinėje teisėje. Neišmokėtos pensijos dalis nėra paveldima.
Atsiuntė įgaliojimą juridiniam asmeniui. Jis parašytas ranka, be notaro patvirtinimo, elektroniniu paštu, originalo nematėme. Ten parašyta „spręsti, tvarkyti visus bendrijoje susijusius klausimus. Mes manome, kad įgaliojimas juridiniam asmeniui be notaro patvirtinimo negalioja ir mes nematėme jo originalo. Taip pat manome, kad neprivalome pateikti visus bendrijos dokumentus, kaip jie prašė, nesant nariu ir su tokiu pateiktu įgaliojimu. Ar mes neklystame? Nuoširdžiai ačiū.
Vadovaujantis LR CK 2.138 staipsniu ir LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str., buto savininko įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine tvarka. Savininkai, nesantys gyvenamojo namo bendrijos nariais, negali būti nušalinami, sprendžiant jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt, jį skaičiuojant nuo dovanojamo turto vertės. To paties įsakymo 1.9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimą yra nuo 50 iki 80 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisų registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Dėl visų konsultacijų, susijusių su mokestiniais klausimais, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
CK 3.110 str 1 dalyje nurodyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi po santuokos sudarymo kitas sutuoktinis netampa solidariai atsakingas už iki santuokos atsiradusias skolas.
Dėl informacijos apie Jūsų atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas prašome kreiptis į anstolių rūmus.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Atsakymą rasite prie 513 klausimo atsakymo.
Nėra numatyta, jog paveldėtojas savo gyvenamąją vietą būtinai privalėtų registruoti Lietuvoje.
Jeigu nėra jokių nekilnojamam turtui taikomų apribojimų ar suvaržymų, jį galite perleisti savo nuožiūra bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios.
Preziumuojama, kad turtas įgytas iki santuokas yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, todėl Jūsų vyro mirties atveju Jūsų vyro vaikai nepretenduotų į namo dalį. Tačiau CK 3.90 1 ir 2 nurodyta, kad sutuoktinis gali teismo prašyti, jog turtas, kito sutuoktinio įgytas iki santuokos, būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo pripa-intas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybę dviem atvejais. Pirma, kai santuokos metu šis turtas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), antra, kai turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Tokio privalomo reikalavimo nėra.
Jūsų tėvas teisėtai įgijo butą, todėl nieko pakeisti negalima. Be to, praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 3.2 punkte numatyta, kad mokestis notarui už teisių perleidimo sutarties patvirtinimą yra nuo 40 iki 70 Lt. 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimą apie palikimo priėmimą yra nuo 10 iki 50 Lt. To paties įsakymo 5.18 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Palikimą galima pasidalinti, tokie sandoriai apibrėžiami LR CK 5.69 str. bei 5.70 str. Akcentuotina, jog tokiais sandoriais negalima pažeisti kreditorių teisių., kadangi Jums ir Jūsų vyro teta priėmus palikimą, paveldėtas turtas tampa Jūsų abiejų bendra daline nuosavybe.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Preliminarus dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pateikiamas prie 444 klausymo atsakymo.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Tačiau šią prezumciją galima nuginčyti teisme bei bandyti įrodyti, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Šiuo atveju žemės sklypas priklauso Jūsų broliui, kuris jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų. Todėl dovanojimo sandoris turėtų būti sudarytas tarp Jūsų su broliu.
Pareiškimas, kuriame liudijamas vieno iš tėvų parašas dėl leidimo vaikui išvykti pasirašomas vienu egzemplioriumi. Jeigu jame norima konkrečiai įvardinti lydintį asmenį, nurodomas jo vardas, pavardė bei asmens kodas.
LR CK 5.53 str. 2 d. nurodyta, jog: Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo. Kadangi
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Žemės sklypų kadastrinis (geodezinis) matavimas ir planų bei matavimo bylų parengimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas. Žemės sklypo dovanojimo sandorio sudarymui be kitų dokumentų notarui reikia pateikti žemės sklypo planą. Taigi, Jūsų mama, norėdama sudaryti dovanojimo sandorį, prieš tai turės gauti reikiamus dokumentus.
Dokumentų sąrašą reikalingų dovanojimo sandoriui sudaryti rasite prie klausimo Nr. 440 atsakymo.
Vadovaujantis CK 3.88 str.. 1d. 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, santuokoje įsigytas butas bus abiejų sutuoktinių nuosavybė, nebent esate sudarę vedybų sutartį, kurioje būtų susitarta priešingai.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Jūsų tėvo mirties atveju, paveldimą turtą sudarytų asmeninės nuosavybės teise turimas turtas bei ½ turto įgyto antrojoje santuokoje.
LR CK 5.2 str. 2 dalyje nurodyta, kad: „ Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles. Jeigu testamentas nebūtų sudarytas, vadovaujantis LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įpėdiniais yra palikėjo vaikai, šiuo atveju trys dukterys ir sūnus. Taip pat LR CK 5.13 straipsnyje nurodyta, kad: „Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.“ Taigi, jeigu testamentas nebūtų sudarytas, palikėjo vaikai ir žmona iš antrosios santuokos paveldėtų po 1/5 palikimo.
Jūsų tėvo mirties atveju ir jam sudarius testamentą, jeigu palikėjo mirties dieną Jums būtų reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, Jūs su seserimi turėtumėte teisę į privalomąją palikimo dalį pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalį: „Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau“.
Vadovaujantis LR CK 3.89 straipsnio 2 dalimi, sutuoktinio paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, yra asmeninė jo nuosavybė.
Iš pateiktos informacijos nėra visiškai aišku kas turi namo nuosavybės dokumentus (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys ir t.t.). Jei suinteresuoti asmenys neturi atitinkamą nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo.
Dėl detalesnės konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi dovanojimo sutarties patvirtinimui. Dovanojimo sutartis turės būti įregistruota VĮ Registrų centras, už kurią taip pat bus imamas valstybės nustatytas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Įgaliojimas sudaromas dviem egzemplioriais, iš jų vienas paliekamas saugoti notaro archyve, kitas atiduodamas įgaliotojui.
Vadovaujantis LR CK 2.138 straipsniu, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notarine tvarka. Jūsų sutuoktinio interesus jam nebūnant Lietuvoje gali atstovauti jo paskirtas įgaliotas asmuo. Įgaliojimo patvirtinimui kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Jūsų sutuoktiniui reikalingą įgaliojimą galima sudaryti toje šalyje, kurioje jis yra. Rekomenduojame jam kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą jo pasirinktam asmeniui jam reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūsų sutuoktinis kreipsis į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Kitu Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybą.
Palikimo priėmimo terminas yra 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos. Praleidus terminą palikimui priimti įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad Jūsų žmona tiesiog nepriėmė palikimo per nustatytą trijų mėnesių terminą, o palikimas atiteko jį priėmusiam Jūsų žmonos broliui. Tokiu atveju paveldėtas turtas nuosavybės teise priklauso jam. Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo, todėl Jūsų žmonos brolis pats asmeniškai gali spręsti dėl tam tikros turto dalies perleidimo.
Taip, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgaliotinis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra nurodyti įgaliojime. Todėl svarbu, jog įgaliojimas suteiktų tokią teisę.
Sutuoktiniai, atlikdami turto dalybų sutartį, kurią gali patvirtinti notaras, savo nuožiūra nusprendžia kokiomis dalimis šis turtas bus dalijamas.
Šiuo klausimu visgi turėtumėte kreiptis į teismą, kuris patvirtintų sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Dėl detalesnės konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje, išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Šiuo atveju Olandijos pilietis galėtų įsigyti žemės sklypą Lietuvoje, išskyrus žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties.
Vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji vieta. Sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Negalime pasakyti ar būtų suteiktas toks leidimas, kadangi tik teismas, atsižvelgdamas į visas svarbias aplinkybes, sprendžia ar jį išduoti.
Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į paveldimą turtą, turės būti įregistruotas VĮ Registrų centre naujojo savininko, t.y. Jūsų vardu. Įregistravęs Jums priklausančio turto dalį savo vardu, galėsite ja disponuoti savo nuožiūra.
Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Praleidus terminą palikimui priimti įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Vedybų sutartis - tai yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai. Turto dalybos bei išlaikymo klausimai būtų sprendžiami taip, kaip nuspręsta vedybų sutartyje.
Atsakymą rasite prie 841 klausimo atsakymo.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti. Mirusio tėvo mama savo nuožiūra gali parduoti jai priklausantį turtą norimiems asmenims.
Jums reikia gauti paveldėjimo teisės liudijimą, užregistruoti nuosavybės teises VĮ Registrų centre. Kai butas nuosavybės teise bus užregistruotas Jūsų vardu, galėsite sudaryti dovanojimo sandorį.
Dovanojimo sandorio eiga bei dokumentų sąrašas nurodyti prie 841 klausimo atsakymo.
Norint parduoti minėtą žemę, pirmiausia Jums reikėtų ją paveldėti. Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą, mirusiojo įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Dokumentai, reikalingi paveldėjimo bylai vesti:
1. Mirusiojo mirties liudijimas;
2. Pažyma apie mirusiojo gyvenamąją vietą iš Migracijos tarnybos. Joje nurodoma mirusiojo paskutinioji nuolatinė gyvenamoji vieta.
3. Giminystės ryšį su mirusiuoju įrodantys dokumentai (gimimo liudijimas, sutuoktuvių liudijimai);
4. Jei mirusysis buvo surašęs testamentą, pateikiamas testamentas.
5. Taip pat su savimi turėti asmens dokumentą.
Priklausomai nuo paveldimo turto rūšies papildomai pateikiami šie dokumentai:
1. Paveldint nekilnojamąjį turtą (butas, pastatas, žemės sklypas):
• Mirusiojo nuosavybės teises įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir t.t.);
• Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys ir t.t., pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį);
• Žemės sklypo planas;
• Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Paveldint piniginį indėlį – terminuoto indėlio sutartis arba pažyma iš banko apie mirusiojo pinigines lėšas esančias banke.
3. Paveldint automobilį ar kitą transporto priemonę – transporto priemonės registracijos liudijimas.
4. Jei mirusysis turėjo kito turto, pateikiami atitinkami nuosavybės teisę įrodantys dokumentai
Paveldėtą butą galėsite parduoti, kai tik gausite paveldėto turto nuosavybės dokumentus ir jie bus užregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras. Dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo turėtumėte kreiptis į notaro biurą kartu su pirkėju ir pateikti reikiamus dokumentus. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Nuosavybės teisės į butą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir/arba kt.);
2. Savininko ir buto pirkėjo asmens dokumentai;
3. Savininkas ir buto pirkėjo šeimyninę padėtį nusakantys dokumentai (santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimai);
4. Jeigu pirkėjas yra sudaręs santuoką, pateikiamas sutuoktinio asmens kodas.
5. Jeigu savininkas ir/ arba buto pirkėjas yra sudarę vedybų ir/arba santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, šiuos dokumentus taip pat reikia pateikti;
6. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
7. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
8. Teismo leidimas, jeigu parduodamas butas yra šeimos turtas;
9. Banko leidimas, jeigu parduodamas butas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Aukščiau paminėti dokumentų sąrašai negali būti suprantami kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Pagal dovanojimo sutarties sudarymo būdą šios sutartys yra priskiriamos realinių sandorių grupei, t.y. tokiems sandoriams sudaryti neužtenka tik šalių suderintos valios išreiškimo, bet ir reikia, kad viena šalis perduotų jų sutartą daiktą (pvz. pinigus) kitai šaliai. Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, notarinės formos reikalavimas įstatymais numatytas, kai dovanojama pinigų suma viršija 50.000 litų. Minėtų sumų dovanojimo sutartims užtenka paprastos rašytinės formos.
Teisės aktai nustato 3 mėnesių terminą tik palikimui priimti ar nuo jo atsisakyti. Jokių kitų terminų numatyta nėra.
Jūsų klausimas nepatenka į notaro kompetencijos ribas.
Norint atstovauti kitą asmenį notarų biure reikalingas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas. Paprastai visi notariniai veiksmai yra atliekami notarų biure. Tačiau, jei klientas dėl ligos pats negali atvykti į notarų biurą, Jūsų pageidaujamam veiksmui atlikti galite išsikviesti notarą į namus, ligoninę ar pan. Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami.
Turėtumėte atvykti į notarų biurą ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pirkėjais būtumėte nurodyti Jūs ir Jūsų vaikinas.
Preliminarus dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pateikiamas prie 444 klausymo atsakymo.
Norint sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį, reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas, kurį gali užsakyti notaras.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Kaip matyti iš pateiktos informacijos, palikėjo anūkai yra antros eilės įpėdinis, todėl paveldėti galėtų tuo atveju, jeigu pirmos eilės įpėdiniai atsisakytų palikimo. Todėl jeigu anūkų yra bent keli, Jūs ir kiti antros eilės įpėdiniai paveldėtų lygiomis dalimis, nebent kiti įpėdiniai atsisakytų palikimo.
Jums reikėtų kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad Jūsų tėvas palikimą priėmė faktiškai valdydamas. Taip pat, jeigu būtumėte praleidęs palikimo priėmimo terminą, kreiptis į teismą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Tada reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau CK 3.86 straipsnio 2 d. nurodyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Šeimos turtu laikoma vienam arba abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, taip pat šeimos turtu pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa.
Iš pateiktos situacijos manytina, kad Jūs jau esate priėmę palikimą ir minėtas butas nuosavybės teise priklauso Jums su broliu bei Jūsų tetai. Nekilnojamąjį turtą savininkas gali perleisti dovanojimo arba pirkimo-pardavimo sandoriu. Dėl buto perleidimo sandorio sudarymo turėtumėte kreiptis į notaro biurą kartu su teta ir pateikti reikiamus dokumentus.
Notarui teikiami dokumentai nurodyti prie 444 ir 440 klausimų atsakymų.
Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p. turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Pagal CK 3.90 str., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Jeigu minėtas namas yra šeimos gyvenamoji patalpa, tokiu atveju jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas gali būti naudojamas, valdomas ar juo disponuojama bendru sutuoktinių sutikimu. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, pripažinus ją negaliojančia ar pradėjus gyventi skyrium. Sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Atsakymą rasite prie 782 klausimo atsakymo.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
LR CK 6.393 straipsnio 1 dalis nurodo, kad: ,,Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis“. Taigi šiuo atveju buvo būtina patvirtinti minėtą sandorį notarine forma.
Ck 5.1 str. 1 d. nurodyta, kad: „Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.“ Paveldėjimo teisės liudijimu yra patvirtinamas jame nurodyto turto savininkų pasikeitimas. Šiam notariniam veiksmui atlikti paveldėjimo teisės liudijime įvardijamas nekilnojamasis turtas turi būti teisiškai įregistruotas VĮ Registrų centre mirusio asmens vardu. Taigi minėtas žemės sklypas turėjo priklausyti jūsų mirusiam tėvui. Be to, kaip Jūs pati ir minėjote, esate įregistravusi nuosavybės teisę savo vardu, turite tai patvirtinančią pažymą, todėl esate teisėta šio žemės sklypo savininkė.
Taip, bus galima atlikti visus veiksmus nurodytus įgaliojime per jo galiojimo terminą. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos.
Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad Jūsų mama savo broliui namą perleistų dovanojimo sutartimi. Šiuo atveju, norint perleistį tik patį namą be žemės sklypo, turi būti nustatyta žemės sklypo dalies, kurią užima dovanojamas namas, disponavimo klausimas. Sutartyje dovanotojas turi perduoti nuosavybės teisę į tą žemės sklypo dalį arba žemės nuomos ar užstatymo teisę.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad yra praleistas palikimo priėmimo terminas, kuris yra 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos. Praleidus terminą palikimui priimti įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Esant tam tikroms aplinkybėms, įpėdiniai gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti. Tačiau aukščiau minėti klausimai yra teismo kompetencija. Šiuos klausimus sprendžia teismas. Tokiu atveju notaras vadovaujasi teismo priimta nutartimi arba sprendimu.
Dėl butų mainų sandorio sudarymo turėtumėte kreiptis į notaro biurą kartu su kito buto savininku ir pateikti reikiamus dokumentus. Mainų sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Nuosavybės teisės į butus įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir/arba kt.);
2. Savininkų asmens dokumentai;
3. Savininkų šeimyninę padėtį nusakantys dokumentai (santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimai);
4. Jeigu sandorio šalis yra sudaręs santuoką, pateikiamas sutuoktinio asmens kodas.
5. Jeigu butų savininkai yra sudarę vedybų ir/arba santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, šiuos dokumentus taip pat reikia pateikti;
6. Teismo leidimas, jeigu mainomi butai yra šeimos turtas;
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenurodytų dokumentų.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Jeigu su savo sutuoktiniu nesate sudarę vedybų sutarties, santuokos metu įgytas turtas bus laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turto savininkai jiems priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja savo nuožiūra. Kol Jūsų vyras yra gyvas, jo sūnus ir buvusi žmona neturi jokių teisių į Jūsų namą. Tačiau Jūsų vyro mirties atveju, jam nesant sudarius testamento, jo sūnus paveldint pagal įstatymą galėtų pretenduoti į dalį namo. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė. Mirusiojo sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Šiuo atveju Jūs paveldėtumėte 2/8 dalis Jūsų vyro palikimo, jo sūnus su Jūsų bendra dukra paveldėtų po 3/8 palikimo. Į paveldimo turto sąrašą būtų įtraukta ir Jūsų vyrui priklausanti ½ dalis namo.
LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.“ Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“ Iš Jūsų pateiktos informacijos matyti, kad Jūsų tėvas jau yra priėmęs palikimą valdant, todėl minėtas butas nuosavybės teise priklauso būtent jam.
Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju parduoti butą, tuo tikslu atstovauti notarų biure ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, gauti pinigus už parduodamą butą ir pan.
Lietuvos Respublika su Baltarusijos yra pasirašiusi sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ ir nuo 2010 m. vasario 11 d. visi oficialūs dokumentai, išduoti vienos minėtos valstybės teritorijoje, yra atleidžiami nuo tvirtinimo, t. y. jų nebereikia legalizuoti ar tvirtinti pažyma Apostille.
Deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai. LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.“ Šio įstatymo 4 str. 2 d. pasisakyta, jog nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jais rūpintis, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Kaip matytį iš šių įstatymo nuostatų, šiuo atveju deklaruoti nepilnamečių gyvenamąją turi jų tėvai, tačiau tai netgi nereiškia, kad nepilnamečių deklaruota gyvenamoji vieta turi būti jų tėvų deklaruota gyvenamoji vieta.
Tačiau vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 2 d. 1 p. šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Jeigu parduodamas turtas priskiriamos šeimos turtui, šiam sandoriui sudaryti bus reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas parduoti butą nereikalingas, jeigu sutuoktiniai, arba kuris nors iš jų, nuosavybės teise turi kitą turtą ir parduodamas turtas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas „šeimos turtu“.
Priklauso nuo to ar paveldima pagal įstatymą, ar pagal testamentą. Paveldint pagal testamentą, įpėdiniai paveldi nustatytomis dalimis. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju paveldima būtų pagal įstatymą. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė. Mirusiojo sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto.
Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į notarų biurą.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų. Tik Jūsų vyro mama turi teisę Jus iškeldinti ar leisti toliau gyventi jai priklausančiame kambaryje.
Sandorių patvirtinimui kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad notaras netvirtina dokumentų per atstumą. Todėl jums reikalingą dokumentą galite sudaryti per atstovą, t.y. išduoti įgaliojimą kitam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Įgaliojimą galite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju nėra aišku kokį notarinį veiksmą norite atlikti, todėl dėl tikslesnės konsultacijos prašome kreiptis į notarų biurą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į notarų biurą.
Kadangi su žemės sklypo ir namo savininkų sūnumi esatę išsituokusi, nuosavybės teise įgyti minėto turto, nesumokant valstybei mokesčių, negalite.
Santuoka laikoma nutraukta tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jūsų tėvo sutuoktinė turi teisę paveldėti jai priklausančią palikimo dalį, kadangi Jūsų tėvo mirties dieną ji vis dar buvo jo žmona. Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad testamentas nebuvo sudarytas. Todėl paveldima būtų pagal įstatymą. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė. Mirusiojo sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Todėl paveldint 3 vaikams, kiekvienas iš jų paveldėtų po ¼ dalį palikimo. Kitiems dviem vaikams palikimo nepriėmus Jums atitektų ¾ palikimo.
Toks dovanojimas įmanomas. Galite padovanoti po ½ dalį buto ir nustatyti naudojimosi tvarką.
Dokumentų, reikalingų buto dovanojimui, sąrašą rasite prie klausimo Nr. 841 atsakymo.
Civilinio kodekso 6.98 str. 1 d. rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Jeigu sutarties šalys nevykdo savo nustatytų įsipareigojimų, t.y. nesudaro per nustatytą laiką pirkimo-pardavimo sutarties, šalis, gavusi avansą, turi grąžinti šią sumą kitai sutarties šaliai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas tinkamai priėmusių palikimą, kai jis faktiškai pradėjo jį valdyti arba padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus reikia atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl paveldėti galės tik tie įpėdiniai, kurie bus priėmę palikimą. Šie įpėdiniai gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, šis išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Jei nuosavybės teisė į palėpės patalpas įregistruota, bet kuris iš bendraturčių turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam bendraturčiui. Nuosavybės teisės perleidimo sutartis turi būti tvirtinama notariškai.
Pateikiant visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, pirkimo-pardavimo sandorį galima sudaryti kitą darbo dieną.
LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.“ Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“ Iš Jūsų pateiktos informacijos matyti, kad Jūs esate tinkamai priėmusi palikimą. Jūs paveldėjote 2/3 dalis palikimo, Jūsų teta paveldėjo 1/3 dalį palikimo, t.y. Jūs ir Jūsų teta, nurodytomis dalimis, paveldėjote ne tik butą, bet ir esančias skolas. Vadovaujantis LR CK 5.53 straipsniu bent vienam įpėdiniui priėmus palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Todėl Jūs ir Jūsų teta už palikėjo skolas atsakytumėte tik paveldėtu turtu. Esant dovanotojo ir apdovanotojo susitarimui, Jūs galite įgyti butą su skolomis, tačiau tokiam sandoriui sudaryti turite gauti išankstinį kreditoriaus sutikimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimą apie palikimo priėmimą yra nuo 10 iki 50 Lt. To paties įsakymo 5.18 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
LR CK 6.969 straipsnio 4 dalis nurodo, kad: „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.“ Vadovaujantis LR CK 1. 74 straipsnio nuostatomis notarinė sandorių forma privaloma daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams arba sandorias, kuriems notarinę formą nustato konkrečios CK normos. CK tiesiogiai nenustata reikalavimo sudaryti jungtinės veiklos sutartį notarine forma. Taigi, jeigu pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį, žemės sklypo savininko įnašas į jungtinę veiklą būtų nekilnojamasis daiktas, sistemiškai vertinant aukščiau minėtas normas, notarinė forma jungtinės veiklos sutarčiai būtų privaloma tik tais atvejais, kai sudarius sutartį įvyktų daiktinių teisių nekilnojamąjį daiktą perleidimo, daiktinių teisių ar nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris arba kitoks sandoris, kuriam notarinę formą nustato konkreti CK norma.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimą apie palikimo priėmimą yra nuo 10 iki 50 Lt. To paties įsakymo 5.18 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Nekilnojamąjį turtą savininkas gali perleisti savo nuožiūra bet kuriam asmeniui, jeigu nėra jokių nekilnojamam turtui taikomų apribojimų ar suvaržymų. Todėl Jūsų vaikų sutikimo nereikia.
Nepilnamečių fizinių asmenų gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) gyvenamoji vieta. Vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji vieta. Sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Šiuo atveju jokių suvaržymų nėra, kadangi kaip minėta aukščiau vaikų gyvenamąją vieta laikoma jų tėvų gyvenamoji vieta, o ne senelių.
Vadovaujantis LR CK 6.393 straipsnio 1 dalis nurodo, kad: ,,Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis“. Taigi šiuo atveju buvo būtina patvirtinti minėtą sandorį notarine forma.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
LR CK 6.393 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis“. Šiuo atveju reikėtų sudaryti pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, t.y. pačioje sutartyje nurodyti dalinių mokėjimų grafiką ir atsiskaitymo tvarką, nurodant kokią kalendorinę datą ir kokias sumas pirkėjas turės perduoti Jums, siekiant atsiskaityti pagal sudarytą sutartį. Vadovaujantis LR CK 6.411 straipsnio 1 dalimi, pagal pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamą turtą tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. LR CK 6.412 straipsnis numato, kad „Pirkėjui perduotų daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pirkėjui, išskyrus vartojimo sutartis, taip pat kai daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis numato ką kitą.“ Taigi jeigu ko kito nenumatytumėte pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutartyje, padarytą žalą butui privalėtų atlyginti pirkėja.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dovanojimo sandorio sudarymui notarui turėsite pateikti:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas ir/arba kt.);
3. Žemės sklypo planas;
4. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
5. Sudaromo sandorio šalių asmens dokumentai.
Tais atvejais, kai yra dovanojamas santuokoje įgytas turtas, dovanotojais yra laikomi abu sutuoktiniai, t.y. sandoryje dalyvauja abu sutuoktiniai.
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Dėl žemės ribų nustatymo turite kreiptis į matininkus.
Norima buto dalį savo vyrui galite perleisti dovanojimo sutarimi. LR CK 6.469 straipsio 2 dalyje nustatyta, kad: ,,Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos“. Su dokumentais bei kita sandorio šalimi turėtumėte kreiptis į notarų biurą, jame būtų sudaryta ir patvirtinta dovanojimo sutartis.
Dovanojimo sandorio sudarymui notarui turėsite pateikti:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas ir/arba kt.);
3. Žemės sklypo planas;
4. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad yra praleistas palikimo priėmimo terminas, kuris yra 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos. Praleidus terminą palikimui priimti įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą tėvai gali tik gavę išankstinį teismo leidimą. Taigi minėtus veiksmus turės atlikti Jūsų tėvai, kadangi jie yra Jūsų atstovai pagal įstatymą.
Iš Jūsų pateiktos informacijos negalima tiksliai pasakyti kam likusios rūsio patalpos priklauso. Namo inventorinėje byloje turėtų būti pažymėta kam minėtos rūsio patalpos priklauso. Taip pat yra galimybė, kad šios rūsio patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė visų butų savininkų. LR CK 4.83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad: „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.“ Taigi tokiu atveju dėl šių patalpų atsirandančius klausimus sprendžia visų butų savininkai bendru sutarimu.
Prašome kreiptis į JAV atitinkamas institucijas Jums rūpimu klausimu.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dovanojimas įmanomas, šiuo atveju turi būti nustatyta žemės sklypo dalies, kurią užima dovanojamas namas, disponavimo klausimas. Sutartyje dovanotojas turi perduoti nuosavybės teisę į tą žemės sklypo dalį arba žemės nuomos ar užstatymo teisę.
Dovanojimo šio sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Namo ir žemės sklypo (ant kurio stovi namas) nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas, pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
2. Žemės sklypo planas;
3. Tėvų santuokos liudijimas;
4. Savininkai su asmens dokumentu.
5. Apdovanotojo giminystės ryšį įrodantys dokumentai (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai)
6. Apdovanotojo asmens dokumentas.
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Paveldimas turtas priklauso tik tam asmeniu, kuris jį paveldėjo. Norint parduoti butą, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Turėtumėte pateikti savo ir senelio asmens dokumentus, VĮ „REGITRA“ pažymą apie transporto priemonę, transporto priemonės registracijos liudijimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 2.8 punkte numatyta, kad mokestis notarui už kilnojamojo daikto ir (ar) teisių dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams ar mainų tarp šių asmenų sutarties patvirtinimą yra nuo 30 iki 60 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Turėtumėte sudaryti
LR CK 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad: „Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.“ Taigi, norėdamas perduoti automobilį savo seseriai neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, turėtumėte sudaryti panaudos sutartį. Notaro patvirtinta sutartis pasitarnautų kaip garantija, kad automobiliu važiuoja teisėtas jo valdytojas, nors jis ir nėra savininkas.
LR CK 3.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.“ Taigi skirtinga pavardė giminystės ryšiui neturi reikšmės. Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja savo nuožiūra. Jums priklausančius pinigus galite dovanoti norimiems asmenims, šiuo atveju savo anūkui. Vadovaujantis LR CK 6.469 straipsnio 2 dalimi, dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Kadangi Jūsų anūkas yra nepilnametis, sudaryti dovanojimo sutartį turėtumėte Jūs ir Jūsų anūko tėvai.
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Iš pateiktos informacijos manytina, kad pirkimo-padavimo sutarties Jūs visgi nesudarėte, o pasirašėte preliminariąją sutartį. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.73 str. 1 d., preliminarioji sutartis sudaroma paprasta rašytine forma. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.165 str. 1 d., preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį sutartyje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, t.y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys nurodo terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nėra nurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.98 str. 1 d. rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Jeigu sutarties šalys nevykdo savo nustatytų įsipareigojimų, t.y. nesudaro per nustatytą laiką pagrindinės sutarties, sutarties šalis, gavusi avansą, turi grąžinti šią sumą kitai sutarties šaliai.
Vadovaujantis CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įgaliojimas pasibaigia mirus įgaliotojui. Todėl norint parduoti minėtą turtą pirmiau turėtumėte jį paveldėti. Įpėdinis, norintis priimti palikimą po mirusiojo mirties, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt. Palikimo priėmimui įstatymas nustato 3 mėnesių terminą skaičiuojant jį nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis gali atlikti minėtus veiksmus asmeniškai arba per notariškai patvirtintą jo išduotą įgaliojimą.
LR CK 6.469 straipsio 2 dalyje nustatyta, kad: ,,Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos.“ Su dokumentais bei kita sandorio šalimi turėtumėte kreiptis į notarų biurą, jame būtų sudaryta ir patvirtinta dovanojimo sutartis.
Dokumentų, reikalingų buto dovanojimui, apibendrintas sąrašas:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Pažyma iš teismo, jei dovanojamas butas, o dovanotojas turi nepilnamečių vaikų.
3. Buto nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
4. Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su asmens dokumentai. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas, jei dovanotojas išsituokęs – ištuokos liudijimas.
5. Apdovanotojo asmens dokumentas.
Jeigu dovanojama sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, papildomai reikės apdovanotojo giminystės ryšį įrodančių dokumentų (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimų).
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Vadovaujantis LR CK 2.138 staipsniu, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notarine tvarka. Rekomenduojame kreiptis į notarų biurą ir ten surašyti įgaliojimą atstovauti VĮ Registrų centre.
LR CK 5.19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.“ Jūsų miręs tėtis, savo nuožiūra ir laisva valia, galėjo palikti savo turto dalis bet kuriems asmenims, todėl Jūsų mirusio tėvo trečioji žmona neturi paveldėjimo teisės į butą, kuris testamentu paliktas Jums. Tačiau vadovaujantis LR CK 5.20 straipsniu Jūsų tėvo sutuoktinė galėtų paveldėti privalomąją palikimo dalį, t.y. pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu palikėjo mirties dieną jai būtų raikalingas išlaikymas.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad Jūsų senelis ir minėtas jo sūnus yra minėto namo savininkai lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį nuosavybės teise priklauso jiems. LR CK 4.79 straipsnyje nurodyta, kad: „Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis“. Vadovaujantis LR CK 4.79 straipsnio 1 dalimi bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Taigi Jūsų senelis galėtų parduoti tik savo dalį namo, priklausomai nuo situacijos kitiem asmenim arba savo sūnui, t.y. kitam bendrasavininkui. Taip pat bendrasavininkai gali kartu parduoti minėtą namą trečiajam asmeniui.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad Jūsų senelis nori Jums padovanoti minėtą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.9 punkte numatyta, kad už nekilnojamojo daikto dovanojimo vaikams sutarties patvirtinimą numatytas nuo 50 iki 80 Lt atlyginimo dydis. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn dalį savo dalies ar visą savo dalį turima bendrosios dalinės nuosavybės teise, išskyrus LR CK nustatytas išimtis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą - per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Todėl Jūsų minėtam bendrauturčiui parduodant savo dalį Jūs turėsite pirmenybę ją pirkti. Tačiau dovanoti minėtas bendraturtis galės bet kuriems asmenims savo nuožiūra.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 straipnis nustato įpėdinių eiles. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Kaip matyti iš pateiktos informacijos, minėtos dukterėčios yra penktos eilės įpėdinės, todėl paveldėti galėtų, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo minėto dėdės mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą, mirusiojo įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Dokumentai, reikalingi paveldėjimo bylai vesti:
1. Mirusiojo mirties liudijimas;
2. Pažyma apie mirusiojo gyvenamąją vietą iš Migracijos tarnybos. Joje nurodoma mirusiojo paskutinioji nuolatinė gyvenamoji vieta.
3. Giminystės ryšį su mirusiuoju įrodantys dokumentai (gimimo liudijimas, sutuoktuvių liudijimai);
4. Jei mirusysis buvo surašęs testamentą, pateikiamas testamentas.
Taip pat su savimi turėti asmens dokumentą.
Priklausomai nuo paveldimo turto rūšies papildomai pateikiami šie dokumentai:
1. Paveldint nekilnojamąjį turtą (butas, pastatas, žemės sklypas):
• Mirusiojo nuosavybės teises įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir t.t.);
• Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartys ir t.t., pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį);
• Žemės sklypo planas;
• Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Paveldint piniginį indėlį – terminuoto indėlio sutartis arba pažyma iš banko apie mirusiojo pinigines lėšas esančias banke.
3. Paveldint automobilį ar kitą transporto priemonę – transporto priemonės registracijos liudijimas.
4. Jei mirusysis turėjo kito turto, pateikiami atitinkami nuosavybės teisę įrodantys dokumentai
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad minėtas namas nuosavybės teise priklauso Jūsų senolei, o Jums buvo leista neatlygintinai naudotis namu (panauda). Asmuo, nuosavybės teisės į daiktą turėtojas, savo nuožiūra gali jį naudoti, valdyti bei juo disponuoti laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Todėl senolė savo nuožiūra gali nuspręsti nebeleisti neatlygintinai naudotis namu. Nors panaudos gavėjai privalo išlaikyti ir saugoti perduotą daiktą, taip pat daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, tačiau panaudos davėjo leidimu pagerinus jiems perduotą daiktą, vadovaujantis LR CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, minėti asmenys turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kitą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: „Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti“. Šios nuostatos taikomos ir panaudos atveju.
Iš pateiktos informacijos yra aišku, kad Jūsų mama po savo mamos mirties atsisakė palikimo, t.y. prarado teisę įgyti minėtą žemės sklypą. Kaip pati minėjote žemės sklypo savininkai yra kiti asmenys, t.y. nuosavybės teise sklypas priklauso jiems.
LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė. Mirusiojo sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad Jūs esate vienintelis savo tėvo vaikas. Tokiu atveju Jums atitektų ¾ palikimo.
Paveldėjimo pagrindai nurodyti LR CK 5.2 1 dalyje, t.y. paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad testamentas nebuvo sudarytas. Tokiu atveju paveldima būtų pagal įstatymą. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė. Mirusiojo sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Vadovaujantis LR CK 5.70 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Testamentas yra asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, todėl testatoriui nereikalingas kito asmens sutikimas sudarant testamentą dėl jam priklausančios buto dalies. Tačiau vadovaujantis LR CK 5.15 straipsnio 2 dalimi, testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Todėl asmuo turintis psichinę negalę negalėtų sudaryti testamento.
Vadovaujantis LR CK 5.60 straipsnio 2 dalimi, palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Taigi Jūsų mama neteko teisės paveldėti po senelio mirties.
Iš pateiktos informacijos nėra aišku dėl kokio notarinio veiksmo domitės. Dėl tikslesnės konsultacijos prašome kreiptis į notarų biurą.
Įgaliojimo patvirtinimui (ar bet kuriam kitam notariniam veiksmui) atlikti kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad patvirtinti įgaliojimo per atstumą Jums nedalyvaujant neįmanoma.
Dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šalims bendru sutarimu pasirinkti galimybę nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį. Notarine forma sudaryta sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma.
Pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinis sandoris, t.y. už pardudadmą turtą pirkėjas pardavėjui sumoka sutartyje nurodytą kainą. Tuo tarpu dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, t.y. už dovanojamą turtą dovanotojas pinigų negauna. Iš pateiktos informacijos yra aišku, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, o ne dovanojimo. Tačiau šį sandorį Jūs, kaip kreditorius, galite ginčyti skolininko, t.y. Jūsų mamos sudarytą sandorį (actio pauliana). Tačiau vadovaujantis LR CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarymas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.
Dėl detalesnės konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisių registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad „sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais.“ Todėl turite pateikti dokumentus patvirtinančius, kad Jūsų vaikas, pardavus butą, neliks be gyvenamosios vietos
Preliminarus dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pateikiamas prie 444 klausymo atsakymo.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo testatoriaus mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. CK 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims savo nuožiūra, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Jūsų močiutė gali bet kokį savo turtą palikti savo pasirinktam asmeniui be jokio trečiojo asmens sutikimo, nes tai yra asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris.
Danijos Karalystės pilietis be jokių apribojimų gali disponuoti butu, esančiu Lietuvos Respublikoje. Jums įgyjus Danijos pilietybę nuosavybės teisės į butą nepasikeistų.
Notaro patvirtintas testamentas galioja, kol nepanaikinta teismo. Vadovaujantis LR CK 5.17 straipsnio 1 dalimi, testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad: „Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.“ Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad testamentas jau yra panaikintas teismo, o anūkei pripažinta paveldėjimo teisė. Tokiu atveju paveldima teismo pripažinta tvarka.
Paveldėjimo pagrindai nurodyti LR CK 5.2 straipsnio 1 dalyje, t.y. paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jūsų vyrui nesudarius testamento būtų paveldima pagal įstatymą. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė. Mirusiojo sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Jums pegyvenus sutuoktinį būtų išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Kita dalis turto bus paveldima pagal įstatymą aukščiau išdėstyta tvarka.
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinės formos tik tada, kai paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Taigi norint šis sandoris gali būti sudaromas žodžiu. Tačiau vadovaujantis LR CK 1.77 straipsnio 1 dalimi, sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. Paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sumos perdavimą paskolos gavėjui, atitiktų rašytinei formai keliamus reikalavimus. Taip pat galite sudaryti pas notarą paskolos sutartį, kurioje aptarsite kokią sumą skolinate ir kokiomis sąlygomis. Į notarų biurą turėtumėte atvykti su asmeniu, kuris Jums paskolintų tam tikrą pinigų sumą, su savimi turėti asmens dokumentus bei aptarti sutarties sudarymo sąlygas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 3.5 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paskolos ar kreditavimo sutarties patvirtinimą yra nuo 0,2 iki 0,4 procento nuo paskolos (kredito) sumos ar daikto vertės, kai objektas nėra pinigai, bet ne mažiau kaip 50 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinis sandoris, t.y. už pardudadmą turtą pirkėjas pardavėjui sumoka sutartyje nurodytą kainą. Tuo tarpu dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, t.y. už dovanojamą turtą dovanotojas pinigų negauna.
Koks sandoris konkrečiu atveju yra priimtinesnis sprendžia pačios sutarties šalys.
Notarui pateikiamų dokumentų, reikalingų buto perleidimui, apibendrintas sąrašas:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Buto nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas, pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
3. Savininkas su asmens dokumentais, tais atvejais jei savininkas yra našlys turės būti pateikiamas mirusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu savininkas išsituokęs – ištuokos liudijimas;
4. Apdovanotojo (pirkėjo) asmens dokumentas.
Tuo atveju jeigu bus sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris papildomai notarui turi būti pateikiama:
1. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis (jeigu bankas suteikia kreditą perkamam turtui įsigyti);
2. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedama perkamo turto kaina;
Tuo atveju, jeigu bus sudaromas dovanojimo sandoris, papildomai notarui turi būti pateikiama:
1. Jūsų giminystės ryšį įrodantys dokumentai;
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Padovanojus/pardavus butą, nuosavybės teisė pereitų jo įgijėjui, todėl perleidėjas, šiuo atveju tėtis, negalėtų pakartotinai parduoti ar kitokiu būdu perleisti buto.
Jūs galėtumete kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju pirkti garažą, tuo tikslu atstovauti VĮ Registrų centras ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, sumokėti pinigus už įgytą turtą ir pan.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į anstolį.
Pagal tuomet galiuojusį 1974 m. Valstybinio notariato įstatymą, testamentų tvirtinimas buvo pavestas viršaičiams. Nesant viršaičio, tik jo rašytiniu pavedimu, testamentą galėjo tvirtinti jo pavaduotojas. Šiuo atveju, reikėtų žinoti ar buvo duotas toks rašytinis pavedimas.
LR CK 6.466 straipnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja. Šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos.“ Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį bet kuriam pasirinktam asmeniui. Taigi, Jūsų tėvai testamentu galėtų palikti Jūsų dėdei butą su salygą, kad jis rūpinsis jų palaidojimu. Tačiau vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taip pat Jūsų tėvai, be minėtos sąlygos, galėtų padovanoti butą, kadangi nekilnojamąjį turtą savininkas gali perleisti savo nuožiūra bet kuriam asmeniui, jeigu nėra jokių nekilnojamam turtui taikomų apribojimų ar suvaržymų.
Įsatymai neapibrėžia už kokią kainą turi būti parduodamos akcijos. Fiksuotos kainos nėra, Viskas derybų objektas. Rinkos vertę gali apskaičiuoti samdytas verslo vertintojas.
Pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinis sandoris, t.y. už pardudadmą turtą pirkėjas pardavėjui sumoka sutartyje nurodytą kainą. Tuo tarpu dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, t.y. už dovanojamą turtą dovanotojas pinigų negauna. Koks sandoris konkrečiu atveju yra priimtinesnis sprendžia pačios sutarties šalys.
LR CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: „Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos“. Įstatymuose nėra nurodytą apribojimų, kurie nustatytų nekilnojamojo daikto pirkėjų skaičių.
Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį. Atidalijant žemės sklypus pertvarkomų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl atidalijimo, privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
Tačiau jei jei bendraturtis pageidauja atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią savo teisę jis gali įgyvendinti pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas, bet tai daryti privalo laikydamasis norminių teisės aktų reikalavimų ir nepažeisdamas kitų asmenų teisių.
Iš pateiktos informacijos nėra aišku ar minėtai sutarčiai užtenka paprastos rašytinės formos, ar reikalinga notarinė forma. Vadovaujantis LR CK 1.91 strapsnio 3 dalimi, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
CK 1.74 straipsnis reglamentuoja sandorius, kuriems privaloma notarinė forma, t.y.:
daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;
vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Kiti CK reglamentuojami sandoriai, kuriems privaloma notarinė forma (kurių šalimi gali būti juridinis asmuo):
4.171 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog įkeičiamoji nekilnojamojo daikto dalis, priklausanti bendrosios nuosavybės teise, turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi.
4.185 straipsnis reglamentuoja, kad sutartinės hipotekos atveju hipotekos lakštą tvirtina notaras.
4.190 straipsnyje nustatyta, jeigu kreditoriaus, perleidžiančio savo eilės pirmumą, reikalavimo suma mažesnė nei perėmėjo, būtinas tolesnės nei perleidėjo ir pirmesnės nei perėmėjo eilės kreditorių notarine tvarka patvirtintas sutikimas.
4.209 straipsnis. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sutartis ir įkeitimo objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises įforminami surašant įkeitimo lakštą, kuris tvirtinamas notaro ir registruojamas hipotekos registre.
6.393 straipsnis. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai yra privaloma notarinė forma.
6.443 straipsnis. Rentos sutartis turi būti patvirtinta notariškai.
6.463 straipsnis. Rentos mokėtojas gali perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjo sutikimą. Toks rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.
6.469 straipsnis. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos.
6.960 straipsnis. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos.
6.969 straipsnis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis įstatymo nustatytais atvejais turi būti notarinės formos.
Vadovaujantis LR CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Prašome kreiptis į antstolį, kuris konstatuotų faktines aplinkybes dėl pinigų sumos, kurią radote paveldėtame savo senolės bute. Po antstolio prašome kreiptis į notaro biurą, kuriame vedėte paveldėjimo byla po Jūsų senolės mirties, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą pinigų sumą pagal antstolio išduotą dokumentą.
Lietuvos Respublikoje nuo 2001 liepos 01 d. veikia bendras testamentų registras, kuriame renkami, kaupiami ir saugomi visi Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse sudaryti ar priimti saugoti testamentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu „Dėl testamentų registro steigimo ir testamentų registro nuostatų patvirtinimo“, notaras ar konsulinis pareigūnas apie sudarytą ar priimtą saugoti testamentą per 3 darbo dienas pateikia pranešimą testamentų registrui. Testamentų registras per 3 darbo dienas įregistruoja gautą pranešimą testamentų registre apie Lietuvos Respublikos teritorijoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje sudarytą ar priimtą saugoti testamentą. Dėl visų kilusių klausimų prašome kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą.
Jeigu mirusiojo vardu atsirado papildomas paveldimas turtas, į kuriuos įpėdiniui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, turite kreiptis į notarą, pas kurį buvo vesta paveldėjimo byla ir pateikti visus reikiamus dokumentus dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į atsiradusį mirusiojo vardu turtą. Atsiradusiam turtui notaras išduos papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Pabrėžtina, kad papildomas paveldėjimas išduodamas tiems patiems asmenims ir tokiomis pačiomis dalimis kaip ir prieš tai buvęs paveldėjimo teisės liudijimas.
Situacija: Mūsų šeimą sudaro vaikai: brolis, sesuo ir mama. Netikėtai mirus tėvui ir jam nespėjus sutvarkyti testamento, palikimo dokumentus, visas turtas atiteko po lygiai visiems šeimos nariams. Tačiau, mes, vaikai, brolis su seserimi, nusprendėme perleisti, padovanoti visą mums priklausantį turto dalį mamai, kad ji būtų viso turto savininkė. Tai jai leistų lengviau tvarkyti tėvo paliktus pinigėlius asmeninėje banko sąskaitoje. Pamanėme, jog tai tėvo ir mamos teisėtai užgyventas turtas ir iki mamos mirties turetų priklausyti mamai. Dokumentai pas notarą baigiami tvarkyti.
Kadangi laikui bėgant mamos sveikata blogėja, mes, vaikai, brolis ir sesuo norėtume dar apdrausti motinos neapgalvotus veiksmus arba apgaulės būdu per trečiuosius asmenis NT pardavimo - perleidimo sandorius be mūsų sutikimo arba žinios. Maloniai prašome atsakyti kaip būtų galima apsidrausti nuo tokių atvejų, t.y., kad be mūsų, vaikų, sutikimo mama negalėtų parduoti jai priklausančio nekilnojamo- paveldėto viso arba dalimis turto. (Jeigu yra kokia išeitis, atsakykite, mama - sutinka!).
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Savininko galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises gali apriboti tik įstatymai. Jūsų motina savo nuožiūra gali valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu, gali perleisti jai priklausantį turtą norimiems asmenims, sudaryti įstatymams neprieštaraujančius sandorius. Išsamesnės informacijos galite gauti atvykę į notarų biurą.
Vadovaujantis CK 3.89 str., abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo yra pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Paveldėtas ar dovanotas turtas taip pat pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Pagal CK 3.90 str., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Vadovaujantis CK 4.170 str., perleidžiant (pvz. Dovanojimo būdu) įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Jeigu Jūsų tėvai nevykdys savo prisiimtų įsipareigojimų bankui, bankas gali pradėti vykdyti skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka, tai yra iš bankui įkeisto turto.
Išsiskyrus aš per 1,5 metų jam turėjau sumokėti 20 tūkst. Lt, kaip nuostolių padengimą, kad jis netenka turto. Taip ir padariau - surašėme dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, bet notariškai netvirtinome.
Dabar vyras nebenori būti bendrasavininku ir tiesiog nori atiduoti man savo dalį už dyką, kad tik jo pavardės neliktų dokumentuose, kad jis turi įsipareigojimų bankui.
Aš esu valstybės tarnautoja. Bankas sako, kad vyras gali parduoti, arba dovanoti savo dalį. Pirkti iš jo aš neturiu pinigų. Be to, klausimas toks, kaip jis gali parduoti dalį, kuri bankui dar nėra išmokėta? Gautųsi taip, kad aš sumoku jam ir dar po to bankui už tą pačią dalį.
Kitas variantas - jis man dovanoja savo dalį. Bet tada aš, pagal įstatymą turiu sumokėti 15 proc. nuo dovanojamo turto vertės. Aš tokių pinigų taip pat neturiu.
Ką tokiu atveju daryti? Ar įmanoma panaudoti tą pinigų priėmimo-perdavimo aktą kaip įrodymą, kad aš su juo atsiskaičiau ir jis jokių pretenzijų neturi, ir tiesiog, jei bankas sutinka, perrašyti visą paskolą ant manęs. Vyras neturi jokių pretenzijų ir nenori daugiau pinigų už tą butą.
Prašome su dokumentais kreiptis į notarų biurą dėl konsultacijos.
Bendraturtis turi teisę perleisti jam bendraja nuosavybe priklausančią dalį nekilnojamojo daikto kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomuoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį įstatymų nustatyta tvarka. Jūs galite parduoti Jums priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, nesvarbu, kad kito bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje yra areštuota. Pirmenybės teisė pirkti bendraturčio parduodamą dalį turi teisę kiti bendraturčiai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.79 str., bendraturtis, kuris parduoda jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį bendrojoje nuosavybėje, apie tai praneša kitiems bendraturčiams per notarą.
Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad bendroji nuosavybė yra dalinė. Tokiu atveju, kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn savo dalį. Vadovaujantis LR CK 4.79 straipsnio 2 dalimi parduodant nekilnojamojo turto dalį, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, pranešimas kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui, nurodant kainą ir kitas sąlygas, pranešama per notarą. Turto dalį perleidžiant dovanojimo būdu, pirmumo teisė netaikoma. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo ar dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.
Vadovaujantis LR Notariato įstatymą, notarai priima kaip depozitą pinigus. Prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Apie įneštas sumas ar vertybinius popierius notaras privalo informuoti kreditorių. Pinigai įnešami pateikus notarui prašymą. Depozitinės sumos išmokamos pagal deponento prašymą mokėjimo pavedimu.
Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą Notaras notarinį veiksmą įregistruoja notariniame registre, paima notaro atlyginimą, dokumente apie pinigų išmokėjimą į depozitą įrašo banko dokumento duomenis, notarinio veiksmo atlikimo datą, notarinio registro numerį ir notaro atlyginimo dydį. Vieną prašymo egzempliorių notaras atiduoda pareiškėjui.
Dokumentai reikalingi priimant pinigus į depozitą:
1.asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2.prašymas priimti pinigus į depozitą (2 egzemplioriai);
3.banko kvitas arba mokamasis pavedimas, kai pinigai įnešti į depozitą.
CK 6.469 numatyta, kad dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos, jeigu dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma. Notarine forma privaloma tik dovanojimo sutarčiai, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Tačiau CK 1.77 straipsnio 2 dalis numato, kad: ,,Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą“.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 3.4 punkte numatyta, kad už už pinigų dovanojimo anūkams sutarties patvirtinimą numatytas nuo 30 iki 60 Lt. atlyginimo dydis. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Mokestiniais klausimais rekomanduojame kreiptis į atitinkamos užsienio šalies atsakingas institucijas.
Rekomenduojame Jums kreiptis į notarų biurą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti.
Jūsų tarpusavio susitarimu, remiantis CK 3.116 straipsnio 1 dalimi, galite pasidalinti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantį turtą. Pasidalinant turtą, Jūs ir Jūsų vyras, turėtumėte atvykti į notarų biurą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarinės formos.
Turto savininkas/ savininkai jam/jiems priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti. Jūsų tėvai savo nuožiūra gali perleisti jiems priklausantį turtą norimiems asmenims.
LR CK 5.35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: “Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui“. Pagal pateiktą informaciją paveldima pagal įstatymą, vadovaujantis LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5.12 straipsniu, palikėjos dukra ir vaikaitė paveldėtų lygiomis dalimis visą palikėjos turtą. CK 5.12 straipsnis nurodo, kad mirusiojo turtą vaikaitė paveldėtų atstovavimo teise. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal įstatyminį ir pagal testamentinį režimą. Nors Jūsų tėvai visą savo turtą testamentu paliko dukrai, jeigu palikėjo mirties dieną Jums būtų reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, Jūs turėtumėte teisę į privalomąją palikimo dalį pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalį:,, Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau“.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. CK 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims savo nuožiūra, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Jūsų motina ir/ arba tėvas laisva valia savo nuožiūra gali testamentu palikti savo turtą bet kuriam pasirinktam asmeniui. Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Jokių reikalavimų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, nėra.
Galite kreiptis į notarų biurą ir sudaryti santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį. Po šio sandorio sudarymo pasikeis turto nuosavybės forma, t.y. iš bendrosios jungtinės nuosavybės ji virs kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Turto pasidalinimo sutarties šalys yra sutuoktiniai. Bendras notarui teikiamų dokumentų sąrašas:
1) nuosavybės teises į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir kt.);
2) sandorio šalių santuokos liudijimas;
3) sandorio šalių asmens dokumentai.
Sandorio dokumentų pridavimui pas notarą turi dalyvauti abi šalys.
Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad minėti asmenys naudojasi namu panaudos sutartimi. Šiuo atveju namo savininko mama ir brolis, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalį, laikomi statinio naudotojais sutarties pagrindu. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarties formai taikomos LR CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. LR CK 6.636 straipsnis nustato, kad: ,,panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita“. Taigi, panaudos gavėjai, t.y. savininko mama ir brolis, jeigu susitarimu nenumatyta kitaip, privalo daryti einamąjį ir kapitalinį remontą. LR Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad: ,,nesudėtingų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esančių kaimo namų valdoje, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami.“ To paties straipsnio 5 dalies 4 punktas nurodo, kad statinio techninę priežiūrą sudaro: ,, remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas“. Tačiau savininkas turi teisę žinoti, kas norima daryti su jo turtu. Norint nepažeisti turto savininko nuosavybės neliečiamumo principo, atliekant kapitalinį remontą ar rekonstrukciją, reikia gauti jo rašytinį sutikimą.
Parduodant namą, įskaitant nebaigta statyti namą, taip pat dovanojant minėtus nekilnojamojo turto objektus, notarui turi būti teikiami žemiau nurodyti dokumentai.
Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Namo ir žemės sklypo (ant kurio stove namas) nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
3. Žemės sklypo planas;
4. Pažyma iš sodininkų bendrijos;
5. Tėvų ištuokos liudijimas;
6. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
7. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
8. Teismo leidimas, jeigu parduodamas butas yra šeimos turtas;
9. Banko leidimas, jeigu parduodamas butas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Dovanojimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Namo ir žemės sklypo (ant kurio stove namas) nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
3. Žemės sklypo planas;
4. Pažyma iš sodininkų bendrijos;
5. Tėvų ištuokos liudijimas;
6. Savininkas su asmens dokumentu.
7. Apdovanotojo asmens dokumentas.
Perleidžiant nebaigtą statyti namą, papildomai reikia namo projekto, leidimo namo statybai.
Neįregistravus namo nekilnojamojo turto registre, juridiškai jis tiesiog neegzistuotų. Pagal LR CK 6.470 straipsnio 6 dalies nuostatas, dovanojimo sutartis, kurios sudarymo metu nėra dovanojamo turto ar kuris bus sukurtas tik ateityje, negaliotų. Pirkimo-pardavimo sutartyje, vadovaujantis LR CK 6.396 straipsnio 1 dalimi, privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype. Šie duomenis, pirkimo-pardavimo sutartyje, įrašomi remiantis nekilnojamojo turto registro pateiktais duomenimis. Minėto straipsnio 2 dalis nurodo, jog nesant tokių duomenų, sutartis negali būti tvirtinama notaro, o patvirtinta negalioja. Iš aukščiau nurodytų teikiamų dokumentų bei atitinkamų LR CK straipsnių reikalavimų matyti, kad minėtėms sandoriams privaloma nekilnojamojo turto registracija VĮ Registro centro atitinkamame registre.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Paveldėjimo pagrindai nurodyti LR CK 5.2 1 dalyje, t.y. paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad testamentas nebuvo sudarytas. Tokiu atveju paveldima būtų pagal įstatymą. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė. Mirusiojo sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Pergyvenusiai sutuoktinei bus išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Kita dalis turto bus paveldima pagal įstatymą aukščiau išdėstyta tvarka. Tikslų dokumentų sąrašą reikalingą paveldėjimo bylai vesti ir visus paveldėjimo bylos eigos aplinkybes Jums nurodys paveldėjimo bylą vedantis notaras. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt.
Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens organai ir jų nariai, tai įtvirtinta LR CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5, 6punktuose. Šio straipsnio 3 sako, kad: ,,juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos“.
Turto disponavimo klausimas priklauso ar asmuo yra veiksnus. Turto savininkas savo laisva valia gali valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Todėl jai priklausntį turtą Jūsų mama gali parduoti, dovanoti ar perleisti jį kitu pagrindu. LR CK 3.279 straipsnis numatyta veiksnaus asmens rūpybos skirimo tvarka ir sąlygos, straipsnio 1 dalis nurodo, kad: ,,Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba“. Tuo atveju, jeigu Jūsų mama teismo sprendimu pripažinta neveiksnia ir yra paskirtas globėjas (rūpintojas), vadovaujantis LR CK 4.236 straipsnio 2 dalimi globėjui (rūpintojui) gali būti nustatytas turto administravimas. Teismui nustačius visišką turto administravimą, pagal LR CK 4.241 straipsnį paskirtasis asmuo galėtų turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį.
Nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą yra tėvai. Nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto įgijimui reikalingas tėvų dalyvavimas. Taip pat žinotina, kad vadovaujantis CK 3.188 str., įgyjant nepilnamečio vaiko vardu nekilnojamąjį turtą reikalingas išankstinis teismo leidimas. Giminystės ryšiui su vaiku nustatyti yra pateikiamas vaiko gimimo liudijimas. Jeigų vaiko tėvai yra išsituokę, taip pat pateikiamas ištuokos liudijimas bei teismo nutartis dėl ištuokos. Preliminarus dokumentų sąrašas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pateikiamas prie klausymo 444 atsakymo.
Nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą yra tėvai. Nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto perleidimui reikalingas tėvų dalyvavimas. Taip pat vadovaujantis CK 3.188 str., perleidžiant nepilnamečio vaiko turtą reikalingas išankstinis teismo leidimas.
CK 5.12 straipsnyje yra numatyta galimybė palikėjo vaikaičiams ar provaikaičiams paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Vadovaujantis iš Jūsų pateiktos informacijos, mirusio senelio vaikaičiai galėtų paveldėti kartu su senelio vaikais bei paveldėtų lygiomis dalimis tą dalį turto, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui paveldint pagal įstatymą. Vadovaujantis CK 3.188 str., priimant palikimą nepilnamečio vaiko vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas. Nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą yra tėvai.
Rusijos Federacijos pilietis gali įgyti nuosavybės teises į butą, esantį Lietuvos Respublikoje.
Jeigu parduodamas turtas priskiriamos šeimos turtui, šiam sandoriui sudaryti bus reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas parduoti butą nereikalingas, jeigu Jūs (arba Jūs kartu su sutuoktiniu, arba Jūsų sutuoktinis) nuosavybės teise turite kitą turtą, ir visa šeima esate deklaravę gyvenamą vietą ne parduodamame turte, o būtent kitame turimame turte, ir parduodamas turtas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas „šeimos turtu“. Prašome su dokumentais kreiptis į notarų biurą.
Prašome informacijos teirautis atitinkamoje šalyje.
Iš pateiktos informacijos aišku, kad išduotas paprastasis vekselis. Paprastojo vekselio rekvizitai išvardinti LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje:
1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;
2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;
3) mokėjimo terminas;
4) mokėjimo vieta;
5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;
6) išrašymo vieta ir data;
7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.
Paprastajame vekselyje, remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, turi būti nurodytas besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą“. Šis įsipareigojimas reiškia, kad paprastajame vekselyje negali būti jokių juridinių faktų ar aplinkybių, su kurių atsiradimu, išnykimu ar pan., būtų siejamas pagal vekselį atsiradusių įsipareigojimų įvykdymas. Vekselio davėjas negali ginčyti vekselio, remdamasis tuo, kad jo ir vekselio gavėjo nesiejo prievoliniai santykiai. Šiuo atveju minėtas išsireiškimas nenustato jokių juridinių faktų ar aplinkybių, su kurių atsiradimu, išnykimu siejamas įsipareigojimo įvykdymas, todėl nėra pažeistas LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 punkto reikalavimas.
Dėl vekselio surašymo prašome konsultacijos kreiptis į notarą.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Jeigu su savo sutuoktiniu nesate sudarę vedybų sutarties, santuokos metu įgytas turtas bus laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus. Jeigu Jūsų tėvai ir močiutė sutinka, kad Jūs gyventumėte su močiute Lietuvoje ir Jus globotų, kai Jūsų tėvai bus išvykę į užsienį, dėl laikinosios globos nustatymo prašome kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo Jūsų tėvo mirties dienos. Prašome kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, kuris vedė paveldėjimo bylą po Jūsų mirusio tėvo, bei su savimi turėti asmens dokumentą, savo giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (gimimo liudijimą, santuokos liudijimą) ir tėvo mirties liudijimą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 straipnis nustato įpėdinių eiles. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriims palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atims teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teisė pereis valstybei.
Situacija tokia: Paveldėjimas pagal įstatymą. Sūnus paveldi kaip pirmos eilės paveldėtojas 3/4 dalis mirusiojo turto. Antroje santuokoje gyvenusi 3 metus žmona 1/4.
Sūnui tiesiog emocinis sukrėtimas, nes toji antroji žmona, jos dukra su draugu išveža visus apstatymo ir apyvokos, ir kitus daiktus, ar tai teisėtai jie tai atlieka? Bandėme domėtis, tačiau šį įstatymą sunku suprasti, vieni sako, kad tie daiktai atskiru paveldėjimo sąrašu nepaveldimi, paveldi abu paveldėtojai su nekilnojamu turtu, kiti sako, kad antroji žmona gali viską išvežti, nes sūnus gyvena Vilniuje jau 2 metus t.y. negyveno kartu su tėveliu, tik grįždavo aplankyti.
Ačiū Jums jeigu būsiu suprasta dėl šio klausimo.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 str. nustato įpėdinių eiles. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.14 str., įpėdiniui pagal įstatymą, kuris gyveno kartu su palikėju ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties, pereina visi įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, nesvarbu, kokios eilės įpėdinis pagal įstatymą jis yra ir kokia jo paveldimo turto dalis būtų. Jeigu mirusiojo sutuoktinė gyveno su mirusiuoju iki jo mirties daugiau kaip vienerius metus ir ji yra įpėdinė pagal įstatymą, jai pereina minėtas turtas, numatytas Civilinio kodekso 5.14 str.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.73 str. 1 d., preliminarioji sutarts sudaroma paprasta rašytine forma. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.165 str. 1 d., preliminariąją sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį sutartyje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti – pagrindinę - sutartį, nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys nurodo terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nėra nurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.98 str. 1 d. rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Jeigu sutarties šalys nevykdfo savo nustatytų įsipareigojimų, tai yra nesudaro per nustatytą laiką pagrindinės sutarties. Sutarties šalis, gavusi avansą, turi grąžinti šią sumą kitai sutarties šaliai.
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams yra nuo 50 Lt iki 80 Lt.
2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt.
3. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi dovanojimo sutarties patvirtinimui. Dovanojimo sutartis turės būti įregistruota VĮ Registrų centras, už kurią taip pat bus imamas valstybės nustatytas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
4. Jeigu dovanojimo sutartis bus sudaryta tarp Jūsų anytos, jos sūnaus ir Jūsų, bus taikomas mokestis, paminėtas šio atsakymo 2 ir 3 punktuose. Jeigu dovanojimo sutartis bus sudaryta tarp Jūsų anytos ir jos sūnaus, bus taikomas mokestis, paminėtas šio atsakymo 1 ir 3 punktuose.
Paveldėjimo byla vedama pagal paskutinę nuolatinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Vadovaujantis CK 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu Jūsų brolis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Paskesnės eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmesnės eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus, arba atsisakius palikimo, arba iš jų yra atimta paveldėjimo teisė.
Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo Jūsų brolio mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą mirusiojo įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 5.60 str., įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Įpėdinis, norinti priimti palikimą po mirusiojo mirties, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt. Palikimo priėmimui įstatymas nustato 3 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis gali atlikti minėtus veiksmus asmeniškai, arba per notariškai patvirtintą jo išduotą įgaliojimą.
Jūsų interesus Jums nebūnant Lietuvoje gali atstovauti Jūsų paskirtas įgaliotas asmuo (pvz., Jūsų motina). Įgaliojimo patvirtinimui kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Jums reikalingą įgaliojimą galite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“. Įgaliojimo patvirtinimui reikalingas Jūsų asmens dokumentas, įgaliotinio asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas) ir močiutės mirties liudijimas arba močiutės asmens duomenys ir mirties data.
Paveldėjimo dokumentai į paveldimą turtą įpėdiniams išduodami, kai yra pateikti notarui visi paveldėjimo bylos vedimui reikalingi dokumentai, bet ne anksčiau kaip suėjus 3 mėnesių terminui nuo mirusiojo mirties.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ arba sudaryto testamento. Turto savininkas jam priklausantį turtą gali savo nuožiūra bet kuriam pasirinktam trečiajam asmeniui parduoti ir/ arba dovanoti, ir/ arba sudaryti kitus Lietuvos Respublikos neprieštaraujančius įstatymams sandorius. Įpėdinių pagal įstatymą eilės nurodytos prie 319 klausimo atsakymo.
Taip pat testatorius turi teisę šį turtą palikti tiems asmenims, kuriems pageidauja. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo.
Jūsų interesus Jums nebūnant Lietuvoje gali atstovauti Jūsų paskirtas įgaliotas asmuo (pvz., Jūsų motina). Jums reikalingą įgaliojimą galite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Bendra taisyklė paveldėtam turtui yra taikoma tokia, kad tai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė nepriklausomai nuo to, kad šį turtą jis gavo būdamas santuokoje su kitu asmeniu. Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė buvo dabar esama šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas gali būti naudojamas, valdomas ar juo disponuojama bendru sutuoktinių sutikimu. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, pripažinus ją negaliojančia ar pradėjus gyventi skyrium. Sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
Atsakymą rasite prie 601 klausimo atsakymo.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir/ arba advokatą.
Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Vadovaujantis CK 6.531 str., pastatų ir statinių nuomos sutartis turi būti rašytinės formos. Dėl kitų klausimų konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Kadastriniai matavimai žemės perleidimo sandoriui yra privalomi, tik jei tas žemės sklypas yra miesto teritorijoje.
Dovanojimo sandorio sudarymui notarui turėsite pateikti:
1. Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas ir/arba kt);
2. Žemės sklypo planas;
3. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
4. Sudaromo sandorio šalių asmens dokumentai.
Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuota, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Tais atvejais, kai yra dovanojamas santuokoje įgytas turtas, dovanotojais yra laikomi abu sutuoktiniai, t.y. sandoryje dalyvauja abu sutuoktiniai.
Pateikiant visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, dovanojimo sandorį galima sudaryti kitą darbo dieną.
Atsakymą rasite prie 708 klausimo atsakymo.
Vadovaujantis CK 6.469 str. 1 d., dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Vadovaujantis CK 6.469 str. 2 d., nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Jūsų atveju, dovanojimo sutartis privalo būti rašytinės formos.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į Gyvenamosios vietos deklaravimo skyrių.
Prašome su dokumentais kreiptis į notarų biurą, kad būtų galima pateikti atsakymą dėl sandorio sudarymo.
Paveldėjimo teisiniuose santykiuose taikoma tokia taisyklė, kad palikimą galima arba priimti visą, arba nuo jo viso atsisakyti, tačiau jo negalima priimti arba atsisakyti nuo jo su sąlygomis, tam tikromis dalimis ir pan.
Teisės aktai nustato 3 mėnesių terminą tik palikimui priimti ar nuo jo atsisakyti. Jokių kitų terminų numatyta nėra.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Įstatymo leidėjas nenumato amžiaus kriterijaus nuo kada asmuo gali dalyvauti civilinėje apyvartoje gaunant dovanų turtą. Tiesiog už mažametį asmenį, sandorio sudarymo metu dalyvauja ir jo interesams atstovauja jo įstatyminiai atstovai – tėvai. Taip pat šiam notariniam veiksmui atlikti notarui turėsite pateikti:
1. Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas ir/ arba kt.);
2. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
3. Išankstinis teismo leidimas, kuriuo leidžiama priimti dovaną nepilnamečio vaiko vardu;
4. Sudaromo sandorio šalių (ir dalyvaujančio) asmens dokumentai.
Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuotas, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Sutuoktinis vienas gali nupirkti turtą, tačiau jeigu turto įsigijimui yra imamas kreditas, hipotekos sandorį turės sudaryti abu sutuoktiniai.
Jūsų interesus Jums nebūnant Lietuvoje gali atstovauti Jūsų paskirtas įgaliotas asmuo. Įgaliojimo, dovanojimo sutarties (ar bet kuriam kitam notariniam veiksmui) patvirtinimui kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas, todėl jums reikalingą įgaliojimą turėsite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“. Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo/įgaliotojų, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju padovanoti nekilnojamąjį turtą būtinai nurodant kam šis turtas bus dovanojamas, tuo tikslu atstovauti notarų biure ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, sumokėti pinigus už perkamą turtą ir pan.
Atsakymus į kitas Jums rūpimo klausimo dalis galite rasti prie atsakymų Nr. 326, 440.
Notaro tvirtinamos vedybų sutartys reglamentuoja tik turtinius sutuoktinių klausimus. Visus klausimus, liečiančius nepilnamečius vaikus sprendžia teismas.
Šiuo atveju apdovanotas asmuo bus Jūsų sūnus, o ne buvusi sutuoktinė.
Tuo atveju, jeigu Jūs mirtumėte anksčiau nei Jūsų vyras, butas nebūtų paveldimas ir toliau liktų Jūsų vyro nuosavybe, nes jis Jums nepriklauso. Bendras turtas būtų paveldimas pagal įstatymą, t.y. Jūsų vyras paveldėtų ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktiniu paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo sutuoktinio vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Tuo atveju, jeigu anksčiau mirtų Jūsų sutuoktinis, turtas būtų paveldimas pagal testamentą, bet net ir šiuo atveju Jūsų vyro vaikai turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu palikėjo mirties dieną jiems būtų reikalingas išlaikymas. Privalomoji palikimo dalis sudaro pusę palikimo dalies, kuri tektų įpėdiniui pagal įstatymą.
Dėl visų kredito suteikimo klausimų turėtumėte kreiptis į kredito įstaigą, kurioje imsite paskolą.
Jeigu sutartyje nėra numatyta apribojimų, žemę, kuri nuosavybės teise priklauso Jums, galite parduoti arba dovanoti, išskyrus žemės sklypo dalį, kurią minėtas namas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Būdamas žemės sklypo savininku turite teisę jos dalis nuomoti, jei kiti asmenys naudojasi Jums priklausančiu turtu.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į instituciją, atsakingą už pašalpų skyrimą.
Jeigu teisėtai sudaryta ir galiojanti vedybų sutartis, kurioje numatyta sąlyga, keičianti turto paveldėjimo tvarką ir sąlygas, neprieštarauja imperatyvioms palikimo atsiradimo vietos valstybės teisės normoms, tokiu atveju paveldėjimo teisiniai klausimai turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į vedybų sutartį.
Jeigu palikimo atsiradimo vieta būtų pripažįstama Lietuvos Respublika, tokiu atveju paveldėjimo teisinius santykius reguliuotų Lietuvos Respublikos įstatymai. LR CK 3.105 straipsnis nurodo vedybų sutarties sąlygas, kurios negalioja: ,,9) keičia turto paveldėjimo tvarką ir sąlygas“. Todėl Jūsų mirties atveju turtas gali būti paveldimas pagal įstatyminį ir pagal testamentinį režimą. LR CK 5.2 straipsnio 2 dalis, kad: ,,Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Todėl palikimo atsiradimo vietą pripažinus Lietuvos Respubliką, nesudarius testamento, Jūsų vyras galėtų paveldėti pagal LR CK 5.13 straipsnį: ,,Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą“. Jūsų atveju papildomai rekomenduojame sudaryti testamentą, kuriame išreikštumėte savo valią kas ir kokį turtą paveldėtų Jūsų mirties atveju.
Jokių laiko apribojimų nėra nustatyta. Dėl mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Vadovaujantis LR CK 4.79 straipsnio 2 dalimi parduodant nekilnojamojo turto dalį, į kurį turima bendrosios nuosavynės teisė, pranešimas kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui, nurodant kainą ir kitas sąlygas, pranešama per notarą. Todėl tokio sandorio, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, notaras netvirtins.
Norint priimti palikimą reikia paduoti, palikimo atsiradimo vietos notarui, pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat palikimą priimti galima ir faktiškai pradėjus jį valdyti. Šiuo atveju, Jums ir Jūsų mamai, nenorint priimti palikimo, jo tiesiog nereikia priimti arba reikia nuo jo atsisakyti, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą su aiškiai išreikšta valia, kad nuo atsiradusio palikimo atsisakote (CK 5.60). Nepriėmus ar atsisakius palikimo, palikėjo skolos, kitokios prievolės, įskaitant ir teismo paskirtas, Jums ar Jūsų mamai nepereis. Antrasis klausimas, ta dalimi, kurioje klausiama dėl bylos nutraukimo, nėra mūsų kompetencijoje.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 440 klausimo atsakymo.
Paveldėjimo pagrindai nurodyti LR CK 5.2 1 dalyje, t.y. paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad testamentas nebuvo sudarytas. Tokiu atveju paveldima būtų pagal įstatymą. Nustatant įpėdinių eilę, vadivaujamasi LR CK 5.11 straipsnio 1 dalimi:
1) pirma eilė – palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antra eilė – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečia eilė – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirta eilė – palikėjo broliai, seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penkta eilė – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šešta eilė - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Todėl mirusio žmogaus turtas tektų dukrai, priėmusiai palikimą. Mirusiojo motina, būdama antros eilės įpėdine, paveldėtų pagal įstatymą tik minėtai dukrai nepriėmus arba atsisakius palikimo. LR CK 5.50 straipsnio 4 dalis nustato, kad: ,,Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos“.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal įstatyminį ir pagal testamentinį režimą. Jūsų tėvo mirties atveju ir jam sudarius testamentą, jeigu palikėjo mirties dieną Jums būtų reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, Jūs su seserimi turėtumėte teisę į privalomąją palikimo dalį pagal LR CK 5.20 straipsnio 1 dalį:,, Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau“. Jeigu testamentas nebūtų sudarytas, pagal pateiktą informaciją, vadovaujantis LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Jūs ir Jūsų sesuo paveldėtumėte visą savo tėvo turtą.
Kadangi po Jūsų motinos mirties praėjo dešimt metų, o iš pateiktos informacijos darytina prielaida, kad nepadavėte palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl Jūs esate praleidusios palikimo priėmimo terminą. Terminą pratęsti gali teismas pagal LR CK 5.57 straipsnio 1 dalį:,,Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai“. Jeigu terminas būtų pratęstas, Jūs ir Jūsų sesuo priėmusios palikimą ir užvedusios paveldėjimo bylą paveldėtų po 3/8 buto dalis, tačiau tuo atveju, kai minėtas butas jau būtų realizuotas, Jūms ir Jūsų seseriai būtų perduodamos tik lėšos gautos už buto dalis priklausančias Jūms ir Jūsų seseriai.
Paveldėtą butą Jūsų tėvas gali parduoti, kai tik gauna paveldėto turto nuosavybės dokumentus ir jie yra užregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras. Pardavus butą, gauti pinigai priklausytų Jūsų tėvui, todėl jais galėtų laisvai disponuoti ir naudoti. Jūsų tėvas savo nuožiūra gali perleisti jam priklausantį turtą norimiems asmenims. Todėl dovanojimo sutartimi Jūsų tėvas, Jūms ir Jūsų seseriai, galėtų pinigus padovanoti laisva valia, dovanojimo sutarties formai taikomi LR CK 6. 469 straipsnio reikalavimai.
Įstatyminės tėvų teisės ir pareigos nustato, kad vaikai liktų augti su tėvu. Tačiau, jeigu tėvas nenori (negali) auginti savo nepilnamečių vaikų, jiems gali būti skiriama globa (rūpyba). Klausimu, dėl vaiko gyvenamosios vietos po motinos mirties, konsultacijos rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Testamentu negali būti sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, jų priežiūra ir pan. Globos (rūpybos) klausimus nustato teismas.
Pabrėžiame, kad skiriasi dovanojimo sutarties kaina ir kai kurie teikiami dokumentai dovanojant nekilnojamąjį turtą svetimam žmogui ar sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams.
Dokumentų, reikalingų žemės sklypo dovanojimui, apibendrintas sąrašas:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
3. Žemės sklypo planas;
4. Pažyma iš sodininkų bendrijos;
5. Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su asmens dokumentai. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas, jei dovanotojas išsituokęs – ištuokos liudijimas.
6. Apdovanotojo asmens dokumentas.
Jeigu dovanojama sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, papildomai reikės apdovanotojo giminystės ryšį įrodančių dokumentų (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai).
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Atkreipiame dėmesį, kad gavus dovanų žemės sklypą iš svetimo asmens Jums kils pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt, jį skaičiuojant nuo dovanojamo turto vertės. To paties įsakymo 1.9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimą yra nuo 50 iki 80 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisų registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Turto savininkas savo laisva valia gali valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Todėl jam priklausntį turtą Jūsų tėvas gali parduoti, dovanoti ar perleisti jį kitu pagrindu, taip at šį turtą jis gali savo paskirtam įpėdiniui palikti testamentu.
LR CK 5.28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad: ,,Surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams“. Taip pat vadovaujantis LR Notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, kurioje sakoma, kad: ,,Testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius.“ Paskutinis dar galiojantis testamentas, testatoriaus prašymu, gali būti garsiai perskaitomas, jeigu naujas testamentas sudaromas ir tvirtinamas ankstesnio testamento saugojimo vietoje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.9 punkte numatyta, kad už nekilnojamojo daikto dovanojimo vaikams sutarties patvirtinimą numatytas nuo 50 iki 80 Lt atlyginimo dydis. To paties įsakymo 5.10 punkte numatya, kad užtestamento patvirtinimą mokamas nuo 20 iki 100 Lt atlyginimo dydis. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui. Vienareikšmiško atsakymo pateikti negalime, nes tai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Vaikų paveldimas turtas neapmokestinamas. Gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia, kai dovana gaunama iš tėvų. Taigi skirtumas, mokesčių mokėtinų valstybei atžvilgiu, būtų tik norint realizuoti turtą. Todėl platesnės informacijos dėl visų mokestinių klausimų rekomanduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Svarbu pabrėžti skirtumą tarp dovanojimo ir turto palikimo testamentu. Pirmuoju atveju, apdovanotasis turto savininku tanpa iškart nuo sandorio sudarymo momento, tuo tarpu turtą paliekant testamentu, jo savininkas keičiasi tik po testatoriaus mirties, įpėdiniui priėmus palikimą bei gavus paveldėjimo teisės liudijimą.
Jums rūpimu klausimu teisinę konsultaciją galima bus pateikti tik išanalizavus Jūsų turimus dokumentus. Todėl rekomenduojame su dokumentais atvykti į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į advokatą.
Nesant pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR CK 4.79 straipsnio 3 dalį bendraturtis neturi teisės reikalauti jam perkelti pirkėjo teisių ir pareigų, nes dar nėra pažeista jo pirmumo teisė pirkti parduodamą dalį. Šiuo atveju, jei neparduodamas savo dalies tam tikrą laiką, bendraturtis nusprendžia keisti pardavimo kainą ar kitas sąlygas, jis privalo kitiems bendraturčiams iš naujo pasiūlyti pirkti pardavimo objektą nurodydamas naują kainą ar kitas pardavimo sąlygas.
Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui (ar konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje), jis po testatoriaus mirties ne vėlaiu kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Visas turtas, kuris yra neaptartas testamente bus paveldimas pagal įstatymo nustatytą teisinį režimą.
Savo paklausime minite, kad su žmona buvote Jums rūpimo turto bendrasavininkais. Todėl, jos įpėdiniais pagal įstatymą esate ne tik Jūs, bet ir jos dukra. Tiesiog testamente nepaminėtas turtas bus paveldimas pagal įstatyminį režimą – jos dalis (1/2 dalis) bus padalinta taip: ¼ dalis Jums, ¾ dalys jos dukrai.
Notaras vadovaujasi registrų duomenimis ir įrašais, todėl bus laikoma, kad turtas yra ne Jūsų su vyru nuosavybė, o Jūsų anytos. Norėdami pakeisti buto savininkus bus reikalinga atlikti notarinį sandorį, pvz. pirkimo-pardavimo, dovanojimo, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ar kt. Dėl konkretaus sandorio abi šalys turi būti apsiprendusios ir to norėti. Kitu atveju, jeigu tarp sandorio šalių yra ilęs ginčas, rekomenduojame kreiptis į teismą ir įrodinėti Jūsų minėtas faktines aplinkybes teisme.
Kiek suprantame esate Jums rūpimo turto savininkė. Tačiau siekiant atsakyti į Jūsų klausimą turėtumėte kreiptis į notarų biurą su turimais dokumentais. Svarbu žinoti kokiu pagrindu vaikai Jums perleido turtą ir ką Jūs turite omenyje teiraudamasi ar esate tiesioginė paveldėtoja.
Užsienyje (šiuo atveju Jungtinėse Amerikos valstijose) tvirtinti dokumentų originalai, siekiant kad jie būtų naudojami Lietuvoje, papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtinti pažyma „Apostille“, taip pat išvesrti į lietuvių kalbą su paliudytu vertėjo parašu.
Dėl tikslesnės informacijos ir Jums trūkstamų dokumentų sąrašo rekomenduojame kreiptis į Garažų bendriją.
Su visais turimais dokumentais konsultacijos rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Teisės aktai nenumato privalomos nuomos sutarties notarinės formos, todėl toks reikalavimas, kad ši sutartis turi būti sudaryta notarine tvarka yra teisiškai nepagrįstas.
Dėl išsamios teisinės konsultacijos, rekomeduojame Jums kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su visais turimais giminystės ryšį įrodančiais bei turto dokumentais. Išsamų dokumentų sąrašą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją Jums pateiks paveldėjimo bylą vedantis notaras. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį (ar vedusį) notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.18 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Jums rūpimu klausimu teisinę konsultaciją galima bus pateikti tik išanalizavus Jūsų turimo turto dokumentus. Todėl rekomenduojame su turto dokumentais atvykti į notarų biurą.
Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje, išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę. Šiuo atveju žemės ūkio paskirties sklypo Anglijos piliečiai įsigyti negali.
Paveldėjimo teisės liudijimu yra patvirtinamas jame nurodyto turto savininkų pasikeitimas. Šiam notariniam veiksmui atlikti paveldėjimo teisės liudijime įvardijamas nekilnojamasis turtas turi būti teisiškai įregistruotas VĮ Registrų centre mirusio asmens vardu. Jūsų atveju, Jums reikia kreiptis į paveldėjimo bylą vedusį notarą ir pateikti naujai suformuoto ir įregistruoto turto nuosavybės dokumentus bei žemės sklypo planą. Atsiradusiam turtui notaras iš VĮ Registrų centras užsakys patikslinimą sandoriui bei išduos papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, kuris turės būti užregistruotas VĮ Registrų centre naujojo savininko (įpėdinio) vardu. Pabrėžtina, kad papildomas paveldėjimas išduodamas tiems patiems asmenims ir tokiomis pačiomis dalimis kaip ir prieš tai buvęs paveldėjimo teisės liudijimas. Įregistravęs Jums priklausančio turto dalį savo vardu, galėsite ja disponuoti savo nuožiūra. Likusi dalis, priklausanti kitam įpėdiniui liks įregistruota mirusiojo vardu, kol įpėdinis nesusitvarkys paveldėjimo dokumentų. Atsisakyti, priėmus palikimą ir gavus paveldėjimo dokumentus į kitą mirusiajam priklausiusį turtą galimybių nėra. (CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia palikimą priimti iš dalies). Pabrėžtina, kad bendraturčiai jiems priklausantį turtą valdo, juo naudojasi bendru sutarimu.
Jums rūpimu klausimu konsultacijos rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Dėl visų kredito suteikimo klausimų turėtumėte kreiptis į banką.
Taip, galite.
Su visais turimais dokumentais rekomenduojame kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, kuriame galėtumėte gauti tikslią konsultaciją Jums rūpimais klausimais. Priimant palikimą turėtumėte atsakingai įvertinti mirusio asmens paliktą turtą ir prievoles, kadangi paveldima yra visa mirusio asmens palikta situacija, t.y. kartu su turtu yra paveldimos ir visos skolos, kurias turės atlyginti palikimą priėmęs asmuo. Tais atvejai, kai palikimas priimamas be turto apyrašo už palikėjo skolas įpėdinis atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo asmeniniu turtu. Kitu atveju, kai turtas paveldimas pagal antstolio sudarytą palikimo apyrašą – įpėdinis atsako tik paveldėto turto ribose.
Norint parduoti mirusio asmens turtą pirmiausiai įpėdiniams reikia jį paveldėti. Dėl išsamios teisinės konsultacijos, rekomeduojame Jums kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su visais turimais giminystės ryšį įrodančiais bei turto dokumentais. Išsamų dokumentų sąrašą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją Jums pateiks paveldėjimo bylą vedantis notaras. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį (ar vedusį) notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.18 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Sankcijas šalys paprastai numato preliminariojoje sutartyje. Jeigu dėl kitos šalies patyrėte nuostolių, galite dėl jų atlyginimo kreiptis į teismą.
Transporto priemonės dovanojimo sutarčiai sudaryti užtenka rašytinės formos, tuomet reiktų tiesiogiai kreiptis į VĮ „REGITRA“. Jei visgi nuspręsite kreiptis į notarą, turėtumėte pateikti savo ir sūnaus, sūnaus motinos (kuri turės dalyvauti sandoryje kartu su apdovanotuoju) asmens dokumentus, sūnaus gimimo liudijimą, savo ištuokos liudijimą, VĮ „REGITRA“ pažymą apie transporto priemonę, transporto priemonės registracijos liudijimą. Visais Jums rūpimais mokesčių klausimais paršome kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kiekvienas asmuo, manantis kad jo teisės yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą. Svarbu suprasti, kad ginčijant mirusio asmens testamentą ieškovas turės įrodyti, kad testatorius, testamento sudarymo metu buvo neveiksnus. Detalios konsultacijos Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Šio sandorio sudarymui bus reikalingas abiejų šalių dalyvavimas (nepilnametis asmuo sandorį pasirašytų dalyvaujant kartu ir apdovanotojo motinai). Notarui turėsite pateikti:
1. Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas ir/ arba kt.);
2. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
3. Išankstinis teismo leidimas, kuriuo leidžiama priimti dovaną nepilnamečio vaiko vardu;
4. Sudaromo sandorio šalių (ir dalyvaujančio) asmens dokumentai.
Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuotas, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Jei žemės sklypas perkamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, tuomet turtas priklausys ir Jums. Todėl Jūsų skolos galėtų būti išieškomos iš Jums priklausančios turto dalies. Kad vienas sutuoktinis (nesudaręs vedybų sutarties), būdamas santuokoje įgytų turtą asmeninėn nuosavybėn, notarui turės pateikti dokumentus, kad lėšos už kurias perkamas turtas priklauso jam vienam (pvz. iš jam padovanotų pinigų, juos paveldėjus, pardavus paveldėtą turtą ir pan.), taip pat turės būti ir sutuoktinio sutikimas. Detalią konsultaciją galėtumėte gauti su turimais dokumentais atvykę į notarų biurą.
Iš pateikto situacijos aprašymo yra aišku, kad Jūsų mirusio vyro turtas bus paveldimas pagal įstatyminį režimą. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eilės, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė, t.y. Jūs, ir Jūs paveldėsite ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Tikslų dokumentų sąrašą reikalingą paveldėjimo bylai vesti ir visus paveldėjimo bylos eigos niuansus Jums nurodys paveldėjimo bylą vedantis notaras. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį (ar vedusį) notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt.
Nuosavybės teises pagal sudarytą sutartį galite užregistruoti ir vėliau, tiesiog su sutartimi reiktų kreiptis į VĮ Registrų centras. Dėl kitų Jums kylančių klausimų rekomenduojame kreiptis pas advokatą.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą galite rasti prie 193 klausimo atsakymo.
Jeigu savininkas nori padovanoti kažkokias konrečias patalpas, prieš notarinę sutartį turėtų būti parengtas pastato patalpų paskaičiavimo projektą. Šio dokumento pagrindu bus tvirtinama dovanojimo sutartis. Taip pat turi būti išspręstas ir žemės sklypo padalinimo klausimas. Dėl dokumentų sąrašo atsakymą rasite prie klausimų Nr. 326, 440 atsakymų.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybą.
Mirusio asmens turtas gali būti paveldimas pagal testamentinį arba įstatyminį režimą. Pagal įstatymą turtas paveldimas, tiek kiek nepakeista testamentu. LR CK 5.11 straipsnis nustato įpėdinių eiles, kurios numato tokią įpėdinių paveldėjimo tvarką:
1) pirma eilė – palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antra eilė – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečia eilė – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirta eilė – palikėjo broliai, seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penkta eilė – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šešta eilė - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė, kuri paveldėtų ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Tais atvejais, kai nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių arba nei vienas iš jų nepriėmė palikimo ar nuo jo atsisakė, mirusio asmens turtą paveldi valstybė. Jei miręs asmuo paliko skolų, jas padengia palikimą priėmę įpėdiniai. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį (ar vedusį) notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt.
Jeigu šios akcijos yra įgytos santuokos metu ir priklauso Jums abiems bendros jungtinės nuosavybės teise, sudarant sutartį Jūsų dalyvavimas pas notarą būtų privalomas. Pabrėžtina, kad akcijų pardavimui, dovanojimui ir pan. įstatymo leidėjas nenumato notarinės sutarties formos.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasti prie klausimų Nr. 326, 440 atsakymų.
Galite sudaryti vedybų sutartį, numatantį turto ir prievolių atskirumo režimą.
Notarui turėtumėte pateikti dokumentus, liudijančius deklaruotą gyvenamąją vietą užsienyje.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į advokatą.
Paprastai visi notariniai veiksmai yra atliekami notarų biure. Tačiau, jei klientas dėl ligos pats negali atvykti į notarų biurą, Jūsų pageidaujamam veiksmui atlikti galite išsikviesti notarą į namus, ligoninę ar pan.
Vaikai, nepriėmę palikimo ir praleidę terminą šiam veiksmui atlikti, nėra minėto turto savininkai, todėl negali spręsti dėl turto pardavimo. Tačiau dėl tikslios teisinės konsultacijos reikėtų atvykti į notarų biurą su turimais dokumentais.
1 puslapio nuorašo kaina yra 3 litai.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į teismą.
Pirkėjas prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį turi pareigą domėtis, kad įgyjamas turtas yra neareštuotas, nesuvaržytas įkeitimu, o tuo labiau, kad priklauso tam asmeniui, kuris jį parduoda. Jei savininkas miręs, tuomet bus svarbu kas yra jo turto įpėdiniais. Jeigu tokių asmenų nėra, turtą paveldi valstybė. Dėl detalios konsultacijos rekomenduojame Jums kreiptis į advokatą.
Testamentu paskirto turto dalis, kuris yra nepaveldėtas, automatiškai vaikams nepriklauso. Gali būti sutapimų, bet tai priklauso kas yra testatorius ir kaip surašytas testamentas. Jei testamentu paliktas visas turtas, tuomet mirusio testamentinio įpėdinio dalis priklauso kitam testamentiniam įpėdiniui, minimam testamente. Jeigu testamentu paliktas konkretus turtas, tai testamente nepaminėtas turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Tokiu būdu, jei testamentą sudarė Jūsų įvardinto mirusio tėvo motina ar tėvas, tuomet pagal įstatymą paveldimo turto dalis gali būti paveldima jo vaikų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.23 punkte numatyta, kad mokestis notarui už vykdomųjų įrašų užprotestuotuose ir neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose darymą, Europos vykdomojo rašto išdavimą yra nuo 0,3 iki 0,5 procento nuo išieškomos sumos, bet ne mažiau kaip 50 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka techninis darbas ir reikalingi patikrinimai, privalomi notarinio veiksmo atlikimui.
Visais Jums rūpimais mokesčių klausimais rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Pareiškimas, kuriame liudijamas vieno iš tėvų parašas dėl leidimo vaikui išvykti pasirašomas vienu egzemplioriumi, kuris atiduodamas klientui į rankas ir notaro archyve nesaugomas. Todėl tokio pobūdžio klausimais rekomenduojame kreiptis į vaikų teisų apsaugos tarnybą.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į advokatą.
Siekiant suteikti tikslią teisinę konsultaciją reiktų, kad įpėdiniai su dokumentais nuvyktų į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą.
Šiam sandoriui atlikti papildomai turėtumėte gauti teismo leidimą.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į VĮ Registrų centrą.
Jeigu turtas įgyjamas prieš santuoką, tai jis bus laikomas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Jeigu vyras sutinka ir to nori, tuomet jis gali jam priklausančią turto dalį padovanoti Jums. Atsakymus į kitas Jums rūpimo klausimo dalis galite rasti prie klausimų Nr. 326, 440 atsakymų.
Jeigu dovanojamos Jums priklausančios turto dalys, priskiriamos šeimos turtui, šiam sandoriui sudaryti bus reikalingas teismo leidimas. Atsakymus į kitas Jums rūpimo klausimo dalis galite rasti prie klausimų Nr. 326, 440 atsakymų.
Bendras dokumentų sąrašas garažų bendrijos steigimui:
1. Bendrijos steigimo sutartis – 2 egz.;
2. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašas;
3. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašas;
4. Bendrijos įstatai – 3 egz.;
5. Garažų savininkų, raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais.
6. pažyma apie laikiną pavadinimo įtraukimą į Juridinių asmenų registrą;
7. Savininko (-ų) (jeigu jis nėra vienas iš steigėjų) sutikimas suteikti patalpas bendrijos buveinei. Jeigu patalpos yra įkeistos bankui, reikalingas banko sutikimas registruoti bendriją numatytu adresu.
8. Išrinktų bendrijos organų narių asmens dokumentų kopijos.
9. Įrodantys dokumentai apie steigiamojo susirinkimo sušaukimą.
Šis sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinis, atlikus dokumentų teisinį tyrimą gali būti pareikalauta ir kitų, šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad notaras Jums atsiuntė bendraturčio pranešimą apie ketinimą parduoti jam priklausančią turto dalį, nurodydamas pardavimo kainą ir kitas pirkimo-pardavimo sąlygas. Tai reiškia, kad Jūs, būdama turto bendraturtė galite pasinaudoti pirmenybės teise ir šį turtą įsigyti pranešime nurodyta kaina ir sąlygomis. Jeigu ketinate pirkti parduodamą turtą, notarui turėtumėte pateikti savo asmens dokumentą bei informaciją kaip atsiskaitysite už perkamą turtą: tuo atveju, jei pirkimą kredituos bankas, turėsite pateikti kreito sutartį arba garantinį raštą apie jums suteikiamą kreditą. Jūs galite įgalioti kitą asmenį Jūsų vardu nupirkti norimą turtą. Dėl tikslios informacijos, kokie dokumentai reikalingi sandoriui sudaryti rekomenduotumėme kreiptis į notarų biurą, kuriame bus vykdomas pirkimo-pardavimo sandoris.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, teismas civilinės būklės duomenis perduoda civilinės metrikacijos biurui.
Dovanojimo sutarties formos reikalavimus reglamentuoja CK 6.469 straipsnis. Jame nustatyta, kad sutartis, didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Formaliai vertinant, vienu kartu dovanojamai sumai, neviršijant 50.000 litų užtenka paprastos rašytinės formos.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 538 klausimo atsakymo.
Jūsų aprašytu atveju, įgaliojimas gali būti sudaromas notarine tvarka. Įgaliojimą duodantis asmuo turi suprasti savo atliekamų veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Prašome kreiptis į vertimų biurą su prašymu, kad vertėjo parašas būtų notarine tvarka paliudytas.
Kadangi jūsų klausimas nėra notaro kompetencijos dalis, rekomenduojame jums rūpimu klausimu kreiptis į advokatą.
Nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą yra tėvai. Nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto perleidimui reikalingas tėvų dalyvavimas. Taip pat žinotina, kad vadovaujantis CK 3.188 str., perleidžiant nepilnamečio vaiko turtą reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” pastabų 2 p. numatyta, kad jeigu turto įgijėjas yra fizinis asmuo, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ar asmuo, pripažintas nedarbingu, notaro minimalus atlyginimas už nekilnojamųjų daiktų sandorius iki 100000 litų vertės pagal centrinio registratoriaus vertinimą mažinamas per pusę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” pastabų 4 p. numatyta, kad jeigu turto įgijėjas yra fizinis asmuo, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ar asmuo, pripažintas iš dalies darbingu, notaro minimalus atlyginimas už nekilnojamųjų daiktų sandorius iki 100000 litų vertės pagal centrinio registratoriaus vertinimą mažinamas ketvirtadaliu.
Dėl kitų mokestinių klausimų rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Sandorį galima nuginčyti bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.
Nekilnojamąjį turtą savininkas gali perleisti savo nuožiūra bet kuriam asmeniui, jeigu nėra jokių nekilnojamajam turtui taikomų apribojimų ir/ar apsunkinimų. Vadovaujantis CK 6.66 str., kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, jeigu sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, dėl kurių skolininkas tampa nemokus.
Nekilnojamąjį turtą, kuris yra įkeistas bankui už gautą paskolą būstui įsigyti, galima parduoti gavus kreditoriaus sutikimą. Kitais klausimais turėtumėte kreiptis į paskolą išdavusią kredito įstaigą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Už fizinio asmens sumokėtą atlyginimą notarui už suteiktą paslaugą, notaras išrašo kvitą klientui pageidaujant. Informacija apie sumokėtą notarui atlyginimą saugoma notarinių veiksmų registro knygoje.
Vadovaujantis CK 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu mirusysis nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Kiek suprantama iš aprašytos situacijos, turtas buvo paveldėtas pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinių, t.y. mirusiojo vaikų. Jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai pagal įstatymą priėmė paveldėjimą, paskesnės eilės įpėdiniai netenka teisės paveldėti. Įpėdiniai paveldi tik mirusiojo vardu esamą turtą, nesvarbu kokiu būdu jis buvo įgytas (paveldėjimo, pirkimo, dovanojimo ar kitu būdu). Iš aukščiau išdėstyto, Jūs neturite teisės priimti paveldėti turto po savo mirusio brolio mirties.
Dėl patirtų laidojimo išlaidų kompensavimo konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Prašome kartu su sutuoktiniu ir asmens dokumentais bei santuokos liudijimu atvykti į notarų biurą bei aptarti vedybų sutarties sąlygas, kuri gali būti paruošta sekančią darbo dieną.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Paveldėjimo byla vedama pagal paskutinę nuolatinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Jeigu Jūsų tėvas paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje, Jūs turėtumėte kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Paveldėjimo bylą vesiantį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt. Kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą įpėdiniai turi pateikti mirusiojo mirties liudijimą, savo giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančius dokumentus (Jūsų atveju būtų gimimo liudijimas) bei likusio turto dokumentus.
Turto savininkas/ savininkai jam/jiems priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų ir/ ar sutikimo. Jūsų tėvai savo nuožiūra gali perleisti jiems priklausantį turtą norimiems asmenims. Dėl tikslesnės konsultacijos prašome Jus su tėvais kreiptis į notarų biurą, kartu pateikite žemiau nurodytus dokumentus.
Dovanojimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Namo ir žemės sklypo (ant kurio stovi namas) nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas, pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
2. Žemės sklypo planas;
3. Pažyma iš sodininkų bendrijos (jeigu dovanojamas namas yra sodininkų bendrijos teritorijoje);
4. Tėvų santuokos liudijimas;
5. Savininkai su asmens dokumentu.
6. Apdovanotojo giminystės ryšį įrodantys dokumentai (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai)
7. Apdovanotojo asmens dokumentas.
Jeigu minėtas namas yra vienintelis Jūsų tėvų gyvenamosios paskirties pastatas ir jie neturi kitos gyvenamosios paskirties pastatą/ patalpą, kuriame galėtų gyventi, notaras netvirtins dovanojimo sandorio.
Dėl būsto paskolos suteikimo prašome kreiptis konsultacijos į kredito įstaigą, kurioje imsite paskolą būstui.
Vadovaujantis LR CK 2.138 staipsniu ir LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str., Jūsų įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine tvarka.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą.
Prašome dėl konsultacijos kreiptis į notarų biurą.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 535 klausimo atsakymo.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų.
Mirus žmogui, įpėdiniai su savo giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, testamentu, jeigu toks yra surašytas, bei likusio turto dokumentais turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, kurioje bus vedama paveldėjimo byla. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį notarą galite sužinoti internetinėje puslapyje www.notarurumai.lt. Prašome dėl paveldėjimo bylos dokumentų išdavimo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimo apie palikimo priėmimą yra nuo 10 Lt iki 50 Lt, 5.18 punkte - už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi paveldėjimo dokumentų išdavimui. Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į paveldimą turtą, turės būti įregistruotas VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas valstybės nustatytas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų. Mirus Jūsų tėvui, jo turto įpėdiniai, kurie paveldės Jūsų tėvui priklausančią dalį buto, galės parduoti jiems priklausančią dalį buto savo nuožiūra įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi jūsų klausimas nėra notaro kompetencijos dalis, rekomenduojame jums rūpimu klausimu kreiptis į advokatą.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 596 klausimo atsakymo.
Vadovaujantis CK 5.43 straipsniu, bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Vadovaujantis CK 5.27, 5.28, 5.30, 5.31 straipsniais, testamentai yra skirstomi į oficialiuosius ir asmeninius. Oficialieji testamentai yra sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Asmeniniams testamentams yra priskiriami testatoriaus ranka surašytas testamentas, kurio sudarymui ir turiniui yra įstatymo nustatyti reikalavimai. Vadovaujantis CK 5.44 straispnio 2 dalimi, bendrasis sutuoktinių testamentas sudaromas tik kaip oficialusis testamentas.
Kadangi notaras globos klausimų nesprendžia, globos nustatymo klausimais turėtumėte kreiptis į teismą.
Sandorį galima nuginčyti bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.
Prašome dėl tikslesnės konsultacijos kartu su nuomininku kreiptis į notarų biurą bei pateikti žemiau nurodytus dokumentus:
- Abiejų sandorio šalių asmens dokumentai;
- Abiejų sandorio šalių šeimyninę padėtį nusakantys dokumentai (santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimai);
- Jeigu kuri nors sandorio šalis yra sudariusi vedybų ir/arba santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, šiuos dokumentus taip pat reikia pateikti;
- Transporto priemonės registracijos liudijimas;
- Pažyma iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemonę ir tai, kad nėra jokių suvaržymų;
- Jeigu nuomininkas bus juridinis asmuo, papildomai reikia pateikti juridinio asmens įstatus, registravimo pažymėjimą (jei tokį turi), juridinio asmens vadovo paskyrimo į pareigas sprendimą ar protokolą.
Čia pateikiamas bendras sąrašas. Gali būti paprašyti papildomi dokumentai, atsižvelgiant į konkrečias sudaromo sandorio aplinkybes.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo testatoriaus mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. CK 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims savo nuožiūra, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamente nurodyti, kad jo paskirtas įpėdinis ar įpėdiniai paveldi visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris būtų jo mirties momentu.
Prašome sutuoktiniams dėl konsultacijos kreiptis į notarų biurą, kartu reikėtų turėti asmens dokumentus, santuokos liudijimą, nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentus. Jeigu santuokoje įgytas turtas buvo pasidalintas turto pasidalinimo sutartimi, reikėtų pateikti minėtą sutartį, jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, reikėtų pateikti minėtą sutartį.
Žemės sklype statomas namas ir/ arba kiti pastatai ir/ arba statiniai, nesvarbu koks baigtumo procentas yra minėtų pastatų ir/ arba statinių, turi būti įregistruoti VĮ Registrų centras, prieš juos perleidžiant kito asmens nuosavybei.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 5.70 str., paveldėto turto pasidalinimo sutartis turėtų būti įforminama kartu su paveldėjimo dokumentų išdavimu. Paveldėto turto pasidalinimo sutartyje Jūs galite numatyti, kad brolis Jums perduoda savo paveldėto buto dalį, o Jūs įsipareigojate sumokėti nustatyto dydžio kompensacija už perduoto buto dalį.
Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio nuostatomis, sandoriams, susijusiems su nepilnamečio vaiko turtu, tėvai neturi teisės perleisti vaikų turto be išankstinio teismo leidimo. Preliminarūs dokumentų sąrašai pateikiami prie klausymų 464 ir 444 atsakymų. Rekomenduojama dėl tikslesnės konsultacijos kreiptis į notarų biurą.
Vaiko tėvai, gyventantys ne santuokoje ir norintys vaiko tėvu į gimimo liudijimą įrašyti asmenį, kuris pripažįsta vaiko tėvystę, turi pasirašyti tėvystės pripažinimo dokumentą, kurį paprastai tvirtina notaras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.30 punkte numatyta, kad mokestis notarui už kitų, minėtame įsakyme nenurodytų notarinių veiksmų atlikimą, yra nuo 10 Lt iki 100 Lt. Papildomai kainuoja būtinos informacijos iš registrų gavimas, susijusių su minėto dokumento patvirtinimu.
Jūs negalėtumėte paveldėti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę jeigu atitiktumėte žemiau nurodytas sąlygas. Šiuo atveju paveldima piniginė kompensaciją už žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje, išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.
Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai gali valdyti ar naudoti žemės sklypus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pvz., nuomotis, naudotis panaudos teise ir pan.
Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Mirusiojo nepilnamečiui vaikui yra preziumuojama, kad reikalingas išlaikymas ir atitinkamai jis turi teisę į privalomąją dalį
Prašome dėl tolimesnių veiksmų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Vadovaujantis CK 5.60 str., įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Jūs galite kreiptis į Jums artimiausią notaro biurą ir parašyti pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Šį pareiškimą galite pateikti notarui, kuris ves paveldėjimo bylą, per įpėdinį.
Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti. Nuosavybės teisės turėtoja į minėtą namą yra senolė.
Jeigu bankui esate įkeitę turtą, kuriam yra taikomas šeimos turto teisinis režimas, ir su kreditoriumi esate pasirašę susitarimą dėl kredito sutarties tam tikrų sąlygų pakeitimo, kuriame taip pat numatėte prievolės dydžio padidinimą ir/ ar maksimalios hipotekos nustatymą, teismo leidimas reikalingas.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Savo turtą galite parduoti tada kada norite, tiesiog neišlaikius jo penkerius metus ir parduodant už didesnę sumą, nei buvo įgytas, nuo susidariusio skirtumo turėsite mokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei. Jei Jus tenkina, kad už parduodamą turtą pinigus gausite praėjus trejiems metams, tuomet pirkimo-pardavimo sutartyje galite nurodyti tokį pinigų sumokėjimo terminą, pvz. pirkėjas kainą X pagal sudarytą sutartį Y įsipareigoja sumokėti iki Z metų Z mėnesio Z dienos. Galite sudaryti pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, t.y. pačioje sutartyje galite nurodyti dalinius mokėjimų grafiką, nurodant kokias sumas ir kokią kalendorinę datą pirkėjas turi perduoti Jums, siekiant atsisakityti pagal sudarytą sutartį. Apmokestinimo klausimais konsultacijos rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Tais atvejais, kai yra dovanojamas santuokoje įgytas turtas, tame tarpe ir sukaupti pinigai, dovanotojais yra laikomi abu sutuoktiniai, t.y. sandoryje dalyvauja abu sutuoktiniai. Tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių dokumentais pagrindžia, jog dovanojami pinigai yra jo asmeninė nuosavybė, pvz. paveldėtas, gautas dovanų ir pan., sandoryje kitas iš sutuoktinių nereikalingas.
Jūsų interesus Jums nebūnant Lietuvoje gali atstovauti Jūsų paskirtas įgaliotas asmuo. Įgaliojimo, pirkimo-pardavimo sutarties (ar bet kuriam kitam notariniam veiksmui) patvirtinimui kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad patvirtinti įgaliojimo per atstumą Jums nedalyvaujant neįmanoma. Todėl jums reikalingą įgaliojimą turėsite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju nupirkti nekilnojamąjį turtą, tuo tikslu atstovauti notarų biure ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, sumokėti pinigus už perkamą turtą ir pan.
Atsakymą galite rasti prie 505 klausimo atsakymo.
Kadangi investicijų į butą dydis, gyvenimo kartu faktas ir pan. Jūsų situacijoje yra fakto klausimas, kuris nepatenka į notaro kompetencijos ribas, Jums rūpimu klausimu konsultacijos turėtumėte kreiptis į advokatą.
Turto dalybų atveju galioja prezumcija, kad bendras turtas abiems sutuoktiniams dalinamas po ½ dalį, tačiau atlikus faktinių aplinkybių tyrimą ir paaiškėjus reikšmingoms aplinkybėms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat ir sutuoktiniai, atlikdami turto dalybų sutartį, kurią gali patvirtinti notaras, gali nupsręsti kokiomis dalimis šis turtas bus dalijamas (pvz. visas butas atitenka vienam iš sutuoktinių, o turtą natūra gavęs sutuoktinis kitam išmoka piniginę kompensaciją).
Paveldėjimo teisiniuose santykiuose taikoma tokia taisyklė, kad palikimą galima arba priimti visą, arba nuo jo viso atsisakyti, tačiau jo negalima priimti arba atsisakyti nuo jo su sąlygomis, tam tikromis dalimis ir pan. Pirmiausiai Jūsų situacijoje reikia baigti namo teisinę registraciją, ją atlikus bus išduoti atitinkami nuosavybės dokumentai. Jūs ir visi 4 mirusiojo vaikai yra įpėdiniai Jūsų mirusio vyro paveldėjimo byloje. Esant būtinybei galite sudaryti paveldėto turto pasidalinimo sutartį, kurioje nuspręstumėte koks turtas kam atitenka.
Su visais turimais dokumentais rekomenduojame kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, kuriame galėtumėte gauti tikslią konsultaciją Jums rūpimais klausimais.
Gali būti, kad pačioje sutartyje yra nurodytos sutarties nutraukimo sąlygos. Bendra taisyklė, kad neįvykdytą sutartį galima nutraukti sutarties šalims dėl to susitarus.
Vienas iš privalomų išspręsti klausimų santuokos nutraukimo bylose yra turto padalijimas sutuoktiniams. Dalijamas yra iš bendrų lėšų santuokoje įgytas turtas. Todėl Jūsų atveju reikia žinoti ar turtas buvo pirktas iš bendrų lėšų santuokos metu (pvz. buvo paveldėti statiniai, o vėliau už bendras šeimos lėšas iš valstybės išpirktas žemės sklypas, tuomet būtų bendroji jungtinė nuosavybė ir toks turtas dalintinas) ar paveldėtas (pvz. buvo paveldėtos piniginės įmokos už namų valdą, tik formonimo metu asmuo buvo santuokoje, tuomet nebuvo panaudoti šeimos pinigai turtui įgyti ir toks turtas būtų laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe). Siekiant suteikti tikslią informaciją, reikėtų su dokumentais atvykti į notarų biurą.
Jeigu Jūsų sutuoktinis, būdamas turto savininku nori pusę turto dovanoti Jums, jis gali sudaryti dovanojimo sandorį.
Lietuvos Respublikoje turto dalybų atveju galioja prezumcija, kad bendras turtas abiems sutuoktiniams dalinamas po ½ dalį, tačiau atlikus faktinių aplinkybių tyrimą ir paaiškėjus reikšmingoms aplinkybėms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. Iš esmės paveldėtas ir gautas dovanų turtas Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
Tarptautinio teismingumo klausimais Jums rūpimu klausimu konsultacijos turėtumėte teirautis pas advokatą.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į kreditus išdavusias bendroves, kadangi skolininko pakeitimas prievolėje įmanomas tik kreditoriui sutikus.
Mirus įgaliojimą išdavusiam asmeniui, įgaliojimas netenka galios - atsiranda paveldėjimo santykiai. Todėl, norėdami gauti likusius pinigus (ir visą kitą jam priklausiusį turtą), įpėdiniai turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą.
Atsakymą galite rasti prie 440 klausimo atsakymo.
Siekiant gauti išsamią Jūsų klausimą liečiančią teisinę konsultaciją, rekomeduojame Jūsų tėvui kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su visais turimais dokumentais.
Išsamų dokumentų sąrašą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją Jums pateiks paveldėjimo bylą vedantis notaras. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį (ar vedusį) notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt.
Jeigu Jums abiems pusiau šis butas paliktas ir paveldėjimo dokumentai yra sutvarkyti, vadinasi turto savininkėmis esate laikomos Jūs abi. Sprendimą kaip atgauti Jums tenkančio turto dalį turite rasti Jūs abi tarpusavio susitarimu. Jeigu šio klausimo nepavyksta išspręsti gražiuoju, tuomet yra teisminis kelias.
Sandorių patvirtinimui kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad notaras netvirtina dokumentų per atstumą. Todėl jums reikalingą dokumentą galite sudaryti per atstovą, t.y. išduoti įgaliojimą kitam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Įgaliojimą galite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju vesti paveldėjimo bylą po tėvo mirties, priimti palikimą pagal turto apyrašą arba be jo, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jį užregistruoti ir pan.
Dovanojimo sandoriui sudaryti deklaruotų asmenų skaičius teisinės reikšmės neturi. Turto savininkas savo pareiškimu turi teisę išdeklaruoti jo turte deklaruotus asmenis.
Jums rūpimu klausimu konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Kai vaikas išvyksta į užsienio valstybes, priklausančias Šengeno erdvei, tai taikomas Šengeno susitarimas ir nesvarbu, ar vaikas vyktų su tėvais, ar su vienu iš tėvų, ar su lydinčiu asmeniui ar net vienas, vieno iš tėvų sutikimo nereikia turėti ir valstybės sienos apsaugos pareigūnas jo nereikalaus. Tokiu atveju vykti pas notarą ir patvirtinti vaiko išvykimo į užsienio valstybę nereikia.
Šengeno valstybės yra 24. Tai 22 ES narės: Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lietuva, Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija ir 2 ne ES valstybės - Norvegija ir Islandija.
Kai vaikas išvyksta į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nereikalingas. Tuo atveju, jei vaiko pavardė skiriasi nuo to iš tėvų su kuriuo jis išvyksta, be visų kitų dokumentų, reikalingas ir vaiko gimimo liudijimas. Jei vaikas vyksta vienas ar su jį lydinčiu asmeniu, reikalingas bent vieno iš tėvų arba globėjo (rūpintojo sutikimas) ir šio sutikimo kopija. Sutikime parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro arba LR diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno, arba seniūno.
Paskolos sutartims įstatymais nėra nustatyta notarinė forma. Juridiniam asmeniui, gavusiam paskolą, bankrutavus, Jūs kaip šio asmens kreditorius stotumėte į eilę Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka su savo kreditoriniais reikalavimais.
Mokestiniais klausimais informacijos turėtumėte teirautis mokesčių inspekcijoje.
Jums priklausančias paveldėjimo teises galite parduoti arba dovanoti.
Jums rūpimu klausimu atsakymą rasite prie 571 klausimo atsakymo.
Siekiant gauti tikslią konsultaciją, rekomenduojame su turimu dokumentu atvykti į notarų biurą.
Vaiko globos klausimais turėtumėte kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir/ar teismą, kadangi notaras vaikų globos klausimų nesprendžia.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimo apie palikimo priėmimą yra nuo 10 Lt iki 50 Lt, 5.18 punkte - už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt. Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi paveldėjimo dokumentų išdavimui. Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į paveldimą turtą, turės būti įregistruotas VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas valstybės nustatytas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Vaiko globos klausimais turėtumėte kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir/ar teismą, kadangi notaras vaikų globos klausimų nesprendžia.
Esant pageidavimui, sutuoktiniai gali sudaryti bendrą sutuoktinių testamentą. Bendro sutuoktinių testamento esmė yra ta, kad mirus pirmam iš sutuoktinių, visą turtą paveldi kitas, ilgiau išgyvenęs sutuoktinis. Šiame dokumente jie gali susitarti ir nurodyti kas turtą paveldės mirus jiems abiems. Minėto dokumento sudarymo kaina gali siekti iki 200 litų.
Bendras turtas yra valdomas bendraturčių bendru sutarimu. Jums priklausančią turto dalį galėtumėte nuomoti, jei Jums priklausančios buto dalys būtų identifikuotos, t.y. nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kuri būtų įregistruota VĮ Registrų centre.
Paveldėtą turtą galite parduoti ar dovanoti, o ne nuo jo atsisakyti, jeigu 9 metus esate turto savininkė.
Skyrybų atveju sutuoktiniai dalinasi bendrai užgyventą turtą. Šiuo atveju, butas priklauso Jūsų tėvui, kadangi jis yra turto savininkas. Jūsų žmona galėtų pretenduoti į buto pagerinimui skirtų išlaidų atlyginimą ir kitą bendrai užgyventą turtą, jei tokio turite.
Jūsų klausimas nepatenka į notaro kompetencijos ribas.
Imdami paskolą ir įkeisdami namą su banku pasirašėte kredito sutartį. Todėl visi individualiai Jums taikomi apribojimai ir suvaržymai yra nustatyti Jūsų pasirašytoje kredito sutartyje. Detalesnės informacijos rekomenuojame Jums kreiptis į banko vadybininką, kuris padėjo Jums tvarkyti kredito dokumentus.
Įkeitimo sandorį turto savininkas pasirašo asmeniškai arba įgalioja kitą asmenį šį veiksmą atlikti už jį. Todėl Jūsų močiutės dalyvavimas, pasirašant įkeitimo sutartį ar įgaliojimą, bus privalomas.
Jums rūpimais klausimais rekomenduojame kreiptis į banką.
Jums rūpimu klausimu konsultacijos turėtumėte kreiptis į advokatą.
Turto savininkas jam priklausantį turtą valdo, naudoją ir disponuoja juo laisvai ir nepriklausomai nuo kitų asmenų norų. Taip pat testatorius turi teisę šį turtą palikti tiems asmenims, kuriems pageidauja. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo.
Atsakymą galite rasti prie 440 klausimo.
Už mirusio asmens skolas atsako palikimą priėmę asmenys. Palikimas yra universalus mirusiojo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, t.y. palikimą priėmusiems asmenims. Jeigu palikimu esančio turto niekas nepriims, tai niekas neperims ir jo įsipareigojimų.
Iš pateikto situacijos aprašymo yra aišku, kad Jūsų mirusio tėvo turtas bus paveldimas pagal įstatyminį režimą. LR CK 5.11 straipnis nustato įpėdinių eilės, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai). Kartu su vaikais paveldėti gali ir pergyvenusi sutuoktinė (jeigu tokia Jūsų atveju yra), kuri paveldėtų ¼ dalį turto (jeigu vaikų, priimančių palikimą yra ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto.
Įpėdinis, norintis įgyti palikimą, turi jį priimti, t.y. jo noras tapti turto savininku turi pasireikšti aktyviais veiksmais – jis gali palikimą priimti pareiškimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą, taip pat įpėdinis gali prašyti išduoti jam vykdomąjį pavedimą ir tokiu būdu palikimą priimti pagal turto apyrašą. Visus šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.
Paveldėjimo bylai vesti bus reikalingas tėvo mirties liudijimas, jo šeiminę padėtį liudijantis dokumentas, Jūsų giminystės ryšį įrodantys ir paveldimo turto dokumentai. Be to gali reikti teismo nutarties, kuria teismas atstatytų praleistą terminą palikimui priimti. Tikslų dokumentų sąrašą Jums nurodys paveldėjimo bylą vedantis notaras.
Jei ketinamas dovanoti turtas yra areštuotas, tuomet šio sandorio atlikti negalėsite.
Deklaruojamą gyvenamąją vietą nustatote Jūs patys. Tuo atveju, jeigu savo gyvenamąją vietą deklaruosite kitam asmeniui priklausančiame turte, bus reikalingas turto savininko sutikimas.
Gyvenu Šiaurės Airijoje, bet mamos name (Klaipedos rajone), kurį sudaro trys šeimos, vienas iš kaimynų perrašytų man savo pasodybinę žemę su pastatais už atitinkamą kainą, pasilikdamas sau tik butą. Pasodybines žemės plotas yra apie 25 arai su dvejais ūkiniais pastatais. Mūsų susitarimu už tam tikra sumą pinigų jis man paliktų 25 arus žemės ir du ūkinius pastatus tik po šeimininko mirties. Koks geriausias bei greičiausias būdas būtų viską sutvarkyti ir kiek viskas man kainuotų.
Atsižvelgiant į Jūsų situaciją, galėtų būti pasiūlyti tokie variantai:
1) Turtas paliktas testamentu ir įgyjamas paveldėjimo pagrindu. Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo testatoriaus mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testatorius iki pat savo mirties lieka turto savininkas ir tik jam mirus, paveldėjimo santykių pagrindu savininku tampa kitas asmuo. Svarbu įvertinti, kad testatorius savo laisva valia niekieno nevaržomas turi teisę panaikinti ar pakeisti nauju sudarytą testamentą. Pabrėžtina, kad pagal testamentą paveldint svetimo asmens turtą, paveldimas turtas yra apmokestinamas ir įpėdiniui kyla prievolė sumokėti paveldimo turto mokestį valstybei.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.18 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
2) Turtas įgyjamas rentos sutarties pagrindu. Tai yra sutartis, kuria rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Turto savininkas tokiu atveju keičiasi iškart, kai rentos sutartis sudaroma, tačiau rentos mokėtojas turi pareigą išlaikyti rentos gavėją iki jo gyvos galvos. Taip pat, norint tokį turtą parduoti, išmainyti, įkeisti, kitaip suvaržyti ar perleisti šį turtą, rentos mokėtojas turi gauti rentos gavėjo išankstinį rašytinį sutikimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo už rentą sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
3) Turtas įgyjamas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tai yra sutartis, kuria pardavėjas įsipareigoja perduoti jam priklausantį daiktą pirkėjui, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį pinigus. Šiuo atveju turto savininkas keičiasi nuo daikto perdavimo – priėmimo momento.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Savo turtą galite paruodti tada kada norite, tiesiog neišlaikius jo penkerius metus ir parduodant už didesnę sumą, nei buvo įgytas, nuo susidariusio skirtumo turėsite mokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei.
Jeigu Jūsų mama įstatymų nustatyta tvarka (pagal teismo nutartį) buvo paskirta mirusio asmens globėja, jo likęs turtas paveldimas nemokant paveldimo turto mokesčio valstybei. Dėl detalios informacijos Jums rūpimu klausimu konsultacijos rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Paveldėjimo bylai bus reikalingas mirusio asmens mirties liudijimas, jo šeiminę padėtį liudijantis dokumentas (pagal situaciją - santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimas ir pan.), Jūsų vyro gimimo liudijimas, įgaliojimas, Jūsų asmens dokumentas bei palikimo objektu esančio turto dokumentai.
Išsamų dokumentų sąrašą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją Jums pateiks paveldėjimo bylą vedantis notaras.
LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 dalis nustato, kad vekselis - vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Įsipareigojimas sumokėti tam tikrą pinigų sumą nėra siejamas su jokiomis ankstesnėmis prievolėmis, skolomis ar pan. – vekselis yra besąlyginis įsipareigojimas. Tik skolininkui negrąžinus skolos, kreditorius turi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kurio pagrindu antstolis gali pradėti išieškojimo procedūrą. Tačiau sudarant vekselį notaras nedalyvauja.
Vaiko tėvai, gyventantys ne santuokoje ir norintys vaiko tėvu į gimimo liudijimą įrašyti asmenį, kuris pripažįsta vaiko tėvystę, turi pasirašyti tėvystės pripažinimo dokumentą, kurį paprastai tvirtina notaras. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių klientas negali atvykti į notarų biurą, viena iš išeičių gali būti notaro iškvietimas šį dokumentą tvirtinti už notaro biuro ribų, t.y. toje vietoje, kurioje yra klientas.
Abu vaiko tėvai, gyventantys ne santuokoje ir norintys vaiko tėvu į gimimo liudijimą įrašyti asmenį, kuris pripažįsta vaiko tėvystę, tėvystės pripažinimo dokumentą turi pasirašyti asmeniškai.
Su pirkimo-pardavimo sutartimi (ir priėmimo-perdavimo aktu) turite vykti į VĮ Registrų centrą ir įsigyto buto nuosavybės teises užregistruoti savo vardu.
• ar mama gali tvarkytis palikimą pagal istatymą, neperskaičius testamento?
• ar paveldėtojai pagal testamentą turės kreiptis į teismą dėl paveldėjimo priėmimo praėjus trijų mėnesių senaties terminui?
• kaip skelbiamas testamentas, jis perskaitomas ar tiesiog atiduodamas asmeniui (tas asmuo paveldėtojas pagal istatymą), kuris rašė prašymą dėl jo paskelbimo?
• jei mama atsisakys testamento perskaitymo ar notaras praneš apie testamento turinį testamente esantiems paveldėtojams?
CK 5 knygos nuostatos reglamentuoja paveldėjimo teisės klausimus, nustato paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarką. Šios knygos 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“ Notaras, vedantis paveldėjimo bylą ir turintis duomenų apie palikėjų sudarytus testamentus, negali jų ignoruoti, kadangi jis nėra tikras ar testamentiniai įpėdiniai atsiradusio palikimo nėra pradėję faktiškai valdyti. Todėl pats faktas, kad testamentiniai įpėdiniai nėra susitvarkę paveldėjimo dokumentų dar nereiškia, kad palikimas nepriimtas ir turtą galėtų paveldėti kiti įpėdiniai pagal įstatymą.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Kiekvienas asmuo, manantis kad jo teisės yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą. Svarbu suprasti, kad ginčijant mirusio asmens testamentą turėsite įrodyti, kad testatorius, testamento sudarymo metu buvo neveiksnus.
Palikimą priimti ir paveldėjimo bylą užvesti gali Jūsų mama viena, tačiau testamento turinys bus reikšmingas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Tuo atveju, jei testamentu paliktas ne visas turtas, o tik jo dalis, tas kas neaptarta testamente bus paveldima pagal įstatymą.
Notaras, skelbdamas testamentą vadovaujasi CK 5.33 ir 5.48 straipsniais bei 2008 m. spalio 17 d. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 15.1 patvirtinta Testamentų skelbimo tvarka (toliau tekste - Tvarka). Palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį ir gavęs testatoriaus mirties liudijimą ar Civilinės metrikacijos įstaigos išduotą mirties faktą patvirtinantį įrašą, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją praneša žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims raštu bet kokiomis ryšio priemonėmis (paštu, elektroniniu paštu, notaro biuro skelbimo lentoje ar kt.). Žinomais įpėdiniais laikytini oficialiajame ar paveldėjimo bylą vedančiam notarui perduotame saugoti oficialiajam prilygintame testamente nurodyti įpėdiniai, notarui žinomi įpėdiniai pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jeigu būtų nuginčytas testamentas, notarui žinomi įpėdiniai, kurie turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Įpėdinių ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų gyvenamąsias vietas, jei jos nenurodytos testamente, notaras tikrina Lietuvos Respublikos gyventojų ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registruose. Informaciją apie įpėdinių ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų gyvenamąsias vietas taip pat gali pateikti testamento paskelbime dalyvavę asmenys, kiti įpėdiniai ar suinteresuoti asmenys. Įpėdiniai ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys, kurių gyvenamosios vietos notarui žinomos, registruotu laišku kviečiami atvykti pas notarą ir susipažinti su testamento turiniu. Jeigu įpėdinių ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos notarui nežinomos ir jos nėra nurodytos valstybės registruose, notaras informacijos spaudoje neskelbia. Dėl testamento paskelbimo gali būti surašomas protokolas.
Jūsų mamos atsisakymas testamento skelbimo neįtakos paveldėjimo bylos baigties.
Dėl visos reikšmingos Jums informacijos rekomenduojame Jūsų mamai kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, siekiant gauti tikslią konsultaciją konkrečioje paveldėjimo byloje.
Sprendimui areštuoti turtą buto įgijimo pagrindas neturi reikšmės.
CK 5 knygos nuostatos reglamentuoja paveldėjimo teisės klausimus, nustato paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarką. Šios knygos 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“ Palikimo priėmimui įstatymas nustato 3 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo palikimo atsiradimo dienos.
Jeigu Jūs klausiate per kiek laiko įpėdiniai po žmogaus mirties turi priimti palikimą, tai šiam veiksmui įstatymas nustato 3 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo palikimo atsiradimo dienos.
Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad galimybės sudaryti notariškai tvirtinamus dokumentus el. paštu, nėra.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testatorius turtą palieka įpėdiniui, kurį paskiria savo laisva valia, t.y. jis turi teisę palikti savo turtą tam, kam nori. Jeigu Jūsų minimas namas įgytas Jūsų tėvo santuokos metu iš bendrų lėšų, po ½ dalį namo priklauso abiems sutuoktiniams.
Jeigu parduodama sodybai netaikomas šeimos turto teisinis režimas, jos pardavimui sutuoktinio sutikimas nereikalingas.
Mirus žmogui, įpėdiniai su savo giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, testamentu bei likusio turto dokumentais turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, kurioje bus vedama paveldėjimo byla. Paveldėjimo bylos yra vedamos pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, paveldėjimo bylą vesiantį notarą galite sužinoti internetinėje svetainėje www.notarurumai.lt.
Pagal individualios įmonės sąvoką, ji yra pelno siekiantis subjektas, taip pat tokiu atveju dovanojimas būtų apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Rekomenduotumėme Jūsų pageidaujamą sandorį įforminti dviem žigsniais, pirmuoju – priėmimo-perdavimo aktu butą perimti įmonės savininkui, antruoju – Jums, kaip fiziniam asmeniui priklausantį butą dovanoti dukrai. Rekomenduojame su turimais dokumentais konsultacijos atvykti į noatrų biurą. Detalios informacijos mokesčių klausimais rekomeduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Mirusiojo turtą paveldėtų vaikai kartu su jį pergyvenusia sutuoktine. Pergyvenusi sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Tais atvejais, kai mirusiam asmeniui likęs turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise (pvz. tėvų paveldėtas turtas), pergyvenusiajam sutuoktiniui nuosavybės teisės liudijimas neišduodamas.
Jums rūpimais klausimais konsultacijos turėtumėte teirautis pas advokatą.
Skyrybų atveju sutuoktiniai dalinasi bendrai užgyventą turtą. Šiuo atveju, butas priklauso Jūsų tėvui, kadangi jis yra turto savininkas. Jūsų žmona galėtų pretenduoti į buto pagerinimui skirtų išlaidų atlyginimą ir kitą bendrai užgyventą turtą, jei tokio turite.
Jūsų klausimas nepatenka į notaro kompetencijos ribas.
Pareiškimas dėl vaiko išvykimo į užsienio valstybę vaiko tėvų ar vieno iš tėvų parašo paliudijimas notarui mokamas atlyginimas yra 3 litai plius iki 10 litų už atliktą patikra bei techninį darbą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimo apie palikimo priėmimą yra nuo 10 Lt iki 50 Lt, 5.18 punkte - už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi paveldėjimo dokumentų išdavimui. Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas į paveldimą turtą, turės būti įregistruotas VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Prieš notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą turtą, įpėdinis, kurį su mirusiuoju nesieja artimi giminystės ryšiai (nurdodyti žemiau), valstybei turi mokėti paveldimo turto mokestį, kurį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Paveldimo turto mokestis mokamas valstybei ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant tokius tarifus: - 5 procentai - jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0.5 mln. litų, - 10 procentų - jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 0.5 mln. litų. Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinami:
- vienam sutuoktiniui mirus, kito sutuoktinio paveldimas turtas,
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas,
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, ne didesnė kaip 10 tūkst. litų.
Mirusiojo įpėdinis paveldi ne tik turtą, bet ir visas mirusiojo vardu esamas skolas.
Prašome šiais iškilusiais klausimais kreiptis į tas įstaigas, kuriose tvarkotės dokumentus.
Dėl visų konsultacijų, susijusių su mokestiniais klausimais, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Asmuo, nuosavybės teisės į daiktą turėtojas, savo nuožiūra gali jį naudoti, valdyti bei juo disponuoti laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Asmuo, nuosavybės teisės į daiktą turėtojas, gali savo nuožiūra parduoti bet kuriam pasirinktam trečiajam asmeniui. Įpėdinių pagal įstatymą eilės nurodytos prie 319 klausimo atsakymo.
Rekomenduojame kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su visais turimais dokumentais, siekiant gauti tikslią konsultaciją.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 311 klausimo atsakymo.
Asmuo, nuosavybės teisės į daiktą turėtojas, savo nuožiūra gali jį naudoti, valdyti bei juo disponuoti laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų. Jūsų močiutė gali parduoti jai nuosavybės teise priklausantį namą be Jūsų žinios.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Jeigu įgytas santuokos metu turtas ištuokos metu nebuvo padalintas, šis turtas yra laikomas bendrąją Jūsų ir buvusio sutuoktinio daline nuosavybe. Pirkimo-pardavimo arba dovanojimo sutarties sudarymui bus reikalingas tiek Jūsų, tiek Jūsų buvusio sutuoktinio dalyvavimas.
Paveldėjimas – tai yra universalus teisų ir pareigų perėjimas mirusiojo įpėdiniams. Mirusiojo įpėdinis paveldi ne tik turtą, bet ir skolas. Dėl kitų klausimų prašome kreiptis į advokatą.
Atsakymus prašome žiūrėti prie 440 ir 444 klausimų atsakymų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ 5.9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už įgaliojimo patvirtinimą yra nuo 20 Lt iki 50 Lt. Papildomai kainuoja būtinos informacijos iš registrų gavimas, susijusių su įgaliojimo patvirtinimu, taip pat įgaliojimo įregistravimas Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Atvykti į notarų biurą reikia su asmens dokumentu, turėti asmens, kurį įgaliosite, duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas), bei žinoti kokius veiksmus reikės atlikti įgaliotiniui.
Jūsų tėvas gali Jums dovanoti buto dalį. Šiuo atveju jūs būtumėte kartu su tėvu bendrasavininkais. Dėl tikslesnės konsultacijos prašome Jus su sutuoktiniu ir tėvu kreiptis į notarų biurą, kartu pateikite žemiau nurodytus dokumentus.
Notarui teikiami dokumentai nurodyti prie 444 ir 440 klausimų atsakymų.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Gyvenamąją vietą deklaravę asmenys neįgyja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuriame yra deklaruoti.
Jeigu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina ir Jūs neturite kitų nepilnamečių vaikų, teismo leidimas įkeisti bankui turtą už suteiktą kreditą nereikalingas.
CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai nepriims ar atsisakys palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, ar jiems bus atimta paveldėjimo teisė, priimti paveldėjimą galės paskesnės eilės įpėdiniai. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriims palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atims teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teisė pereis valstybei.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtas, kuris yra vienam iš sutuoktinių dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe.
Jeigu Jūs esate savo tetos įpėdinė pagal įstatymą ir/ arba pagal testamentą, iš tetos paveldėtas turtas yra apmokestinamas valstybinės mokesčių inspekcijoje. Paveldimo turto mokestis mokamas valstybei ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant tokius tarifus: - 5 procentai - jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0.5 mln. litų, - 10 procentų - jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 0.5 mln. litų. Prašome dėl paveldėjimo bylos dokumentų išdavimo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Įgaliojimo patvirtinimui (ar bet kuriam kitam notariniam veiksmui) atlikti kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad patvirtinti įgaliojimo per atstumą Jums nedalyvaujant neįmanoma. Todėl jums reikalingą įgaliojimą turėsite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti legalizuojamas arba patvirtintas pažyma „Apostille“. Minėtas įgaliojimas turėtų būti legalizuojamas, jeigu jis išduotas valstybėje, kuri nėra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos. Jeigu minėtas įgaliojimas yra išduotas valstybėje, kuri yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos, įgaliojimas turi būti patvirtintas pažyma (Apostille).
Dėl mainų sandorio sudarymo turėtumėte kreiptis į notaro biurą kartu su kita sandorio šalimi ir pateikti reikiamus dokumentus. Mainų sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai (bendras sąrašas):
- Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir/arba kt.);
- Abiejų sandorio šalių asmens dokumentai;
- Abiejų sandorio šalių šeimyninę padėtį nusakantys dokumentai (santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimai);
- Jeigu kuri nors sandorio šalis yra sudariusi vedybų ir/arba santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, šiuos dokumentus taip pat reikia pateikti;
- Banko pažyma apie bet kuriai sudaromo sandorio šaliai suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
- Sudaromo sandorio šalių banko sąskaitų numeriai;
- Teismo leidimas, jeigu mainomas nekilnojamas daiktas yra šeimos turtas;
- Banko leidimas, jeigu mainomas nekilnojamas daiktas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Notaro patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti registruojama VĮ Registrų centras, internetinis puslapis www.registrucentras.lt. Jūsų pageidavimu, notaras gali užregistruoti minėtą sutartį VĮ Registrų centras.
Jūsų motina gali nupirkti Jūsų vardu nekilnojamąjį turtą, jeigu turės nuo Jūsų įgaliojimą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 str., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų motinai Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti legalizuojamas arba patvirtintas pažyma „Apostille“. Minėtas įgaliojimas turėtų būti legalizuojamas, jeigu jis išduotas valstybėje, kuri nėra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos. Jeigu minėtas įgaliojimas yra išduotas valstybėje, kuri yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos, įgaliojimas turi būti patvirtintas pažyma (Apostille).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams sutarties patvirtinimą yra imamas 50-80 Lt, notarinis atlygis.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo arba dovanojimo sutartis turės būti įregistruota VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Dėl visų konsultacijų, susijusių su mokestiniais klausimais, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Lietuvos Respublikoje nėra įsigaliojusios normos, reglamentuojančios sugyventinių (partnerių) statusą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 str., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už įgaliojimo patvirtinimą yra nuo 20 Lt iki 50 Lt. Papildomai kainuoja būtinos informacijos iš registrų gavimas, susijusių su įgaliojimo patvirtinimu, taip pat įgaliojimo įregistravimas Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Prašome kreiptis į notarų biurą dėl įgaliojimo turinio suderinimo.
Atvykite į notarų biurą su dokumentais, kurie bus peržiūrėti. Jeigu dokumentai bus su trūkumais, notaras apie tai Jus informuos.
Notarui teikiami dokumentai:
- Savininko sprendimas pertvarkyti juridinį asmenį.
- Po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įstatai (5 egz. pasirašo savininkas, priėmęs sprendimą dėl pertvarkymo).
- Individualios įmonės nuostatai (jeigu tokius turi), registravimo pažymėjimas.
- Dokumentai, patvirtinantys, kad apie juridinio asmens pertvarkymą buvo pranešta viešai ir/arba kreditoriams.
- Kreditorių sąrašas savininko sprendimo apie juridinio asmens pertvarkymą dienos datai.
- Laikinas pavadinimas (jeigu yra įtrauktas į juridinių asmenų registrą).
- Juridinio asmens išrinktų valdymo organų narių asmens duomenys.
- 8. Banko pažyma arba banko sąskaitos išrašas apie suformuotą įstatinį kapitalą.
- Individulios įmonės finansinė atskaitomybė.
- Jeigu juridinis asmuo keis buveivės adresą papildomai reikia savininko (-ų) sutikimo suteikti patalpas juridinio asmens buveinei registruoti (juridinis asmuo (direktorius) gali duoti pats sutikimą, fizinis asmuo notarine tvarka). Jeigu patalpos (kuriose norima registruoti bendrovės buveinę) yra įkeistos bankui, reikalingas banko sutikimas registruoti bendrovę numatytu adresu; jeigu patalpos areštuotos, registruoti buveinės negalima.
Čia pateikiamas bendras sąrašas. Gali būti paprašyti papildomi dokumentai, atsižvelgiant į konkrečias individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę aplinkybes.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.3 punkte numatyta, kad mokestis notarui už vedybų sutarties patvirtinimą yra nuo 150 Lt iki 300 Lt. Papildomai kainuoja būtinos informacijos iš registrų gavimas bei kitų veiksmų, susijusių su sutarties patvirtinimu atlikimas. Atvykti į notarų biurą su dokumentais turite kartu su sutuoktiniu bei bus aptartos vedybų sutarties sąlygos, kuri gali būti paruošta sekančią darbo dieną.
Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo Jūsų tėvo mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą mirusiojo sutuoktinė ir vaikai turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Paveldėtą butą Jūs galite parduoti, kai tik gaunate paveldėto turto nuosavybės dokumentus ir jie yra užregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras. Dėl visų konsultacijų, susijusių su mokestiniais klausimais dėl parduoto buto, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 5.1 str. 1 d., paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Įpėdinis, priėmęs palikėjo turtą paveldi ir skolas.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 282 klausimo atsakymo.
Vadovaujantis CK 3.87 str., santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Jeigu įgytas santuokos metu turtas ištuokos metu nebuvo padalintas, šis turtas yra laikomas bendrąją Jūsų ir buvusio sutuoktinio daline nuosavybe. Dovanojimo sutarties sandorio sudarymui bus reikalingas tiek Jūsų, tiek Jūsų buvusio sutuoktinio dalyvavimas.
Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo Jūsų senolės mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą mirusiosios duktė, t.y. Jūsų motina, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Gyvenamosios vietos deklaravimo/ išdeklaravimo klausimais kreiptis į atitinkamos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo skyrių.
Kiekvienas notaro tvirtinamas sandoris yra nepriklausomas ir notaro imamas atlyginimas yra nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo”. Šiame įsakyme numatyti imamo notaro atlyginimo dydžiai už kiekvieną atliktą veiksmą. Be to, notaras, prieš tvirtindamas sandorį, atlieka pateiktų dokumentų teisinį tyrimą ir aptaria su šalimis visas numatomo sandorio sąlygas, kurios būtų priimtinos sandorio šalims. Notarui teikiamų dokumentų bendras sąrašas ir atlyginimo dydis yra pateiktas 440 klausimo atsakymo.
Vadovaujantis CK 5.2 str., mirusiojo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Jeigu Jūsų tėvas nėra sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą.
Vadovaujantis CK 5.11 str., pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra mirusiojo sutuoktinė ir vaikai. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai nepriims ar atsisakys palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, ar jiems bus atimta paveldėjimo teisė, priimti paveldėjimą galės paskesnės eilės įpėdiniai.
Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo Jūsų tėvo mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą mirusiojo sutuoktinė ir vaikai turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Tokiam sandoriui sudaryti turite gauti išankstinį kreditoriaus sutikimą. Gavę kreditoriaus sutikimą, prašome kreiptis į notarų biurą dėl buto dalies perleidimo sutarties sudarymo. Notarui teikiamų dokumentų bendras sąrašas yra pateiktas 444 klausimo atsakymo.
Galite sudaryti pas notarą paskolos sutartį, kurioje aptarsite kokią sumą skolinate ir kokiomis sąlygomis. Į notarų biurą turėtumėte atvykti su asmeniu, kuriam skolinate tam tikrą pinigų sumą, su savimi turėti asmens dokumentus bei aptarti sutarties sudarumo sąlygas.
Prašau šiais klausimais kreiptis į atitinkamos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo skyrių ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Vadovaujantis CK 3.89 str., abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo yra pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Paveldėtas ar dovanotas turtas taip pat pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Pagal CK 3.90 str., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Neatsivelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo dabar esama šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas gali būti naudojamas, valdomas ar juo disponuojama bendru sutuoktinių sutikimu. Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, pripažinus ją negaliojančia ar pradėjus gyventi skyrium. Sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso penktosios knygos normos. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Skolos kaip ir turtas pereitų mirusio žmogaus įpėdiniams, kurie priimtų palikimą. Įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuoja CK 5.52 ir 5.53 str. CK 5.52 str. nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Įpėdiniams pereina visos daiktinė teisės, taip pat visi jų apribojimai ir suvaržymai (servitutas, uzufruktas, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos ir kt.). Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, o nuo jo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Atsakymus prašome žiūrėti prie 440 ir 444 klausimų atsakymų.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 322 klausimo atsakymo.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Jeigu mirusysis nebūtų sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą.
CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
1. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai nepriims ar atsisakys palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, ar jiems bus atimta paveldėjimo teisė, priimti paveldėjimą galės paskesnės eilės įpėdiniai. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriims palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atims teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teisė pereis valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis turi priimti palikimą aktyviais veiksmais. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą įpėdinis valios neišreiškė, notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams. Notaras neprivalo ieškoti įpėdinių.
Tačiau pažymėtina, kad kiekvienos paveldėjimo bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos ir visais su paveldėjimo byla susijusiais klausimais būtina bendrauti su paveldėjimo bylą vedančiu notaru.
Atsakymus prašome žiūrėti prie 212 ir 396 klausimų atsakymų.
Įgaliojimo patvirtinimui (ar bet kuriam kitam notariniam veiksmui) atlikti kliento dalyvavimas notarų biure yra privalomas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad patvirtinti įgaliojimo per atstumą Jums nedalyvaujant neįmanoma. Todėl jums reikalingą įgaliojimą turėsite sudaryti toje šalyje, kurioje esate. Rekomenduojame Jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą Jūsų pasirinktam asmeniui Jums reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“.
Įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. veiksmus, kurie gali būti atliekami, šiuo atveju parduoti žemės sklypą su pastatais ir statiniais, tuo tikslu atstovauti VĮ Registrų centras ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, gauti pinigus už parduotą turtą ir pan.
Esant reikalui galime paruošti įgaliojimo projektą, kurį galės pasiimti į notarų biurą atvykęs Jūsų įgaliotas asmuo.
Dovanojimas įmanomas, atsakymus į kitas Jums rūpimo klausimo dalis galite rasti prie atsakymų Nr. 326, 440.
Atsakymą galite rasti prie 440 klausimo.
Taip, ji gali dovanoti jai priklausantį žemės sklypą su namu.
CK 5.61 straipsnis reglamentuoja tvarką, kuri numato paveldėjimo dalių padidėjimą. Tai priklauso nuo to kaip buvo surašytas testamentas. Tais atvejais, kai palikėjas visą savo turtą paliko testamentu paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
Tuo tarpu, jei įpėdinis pagal įstatymą ir testamentą nepriėmė palikimo arba jei testatorius iš įpėdinio paveldėjimo teisę atėmė, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
Turėtumėte kreiptis į teismą dėl naujo globėjo paskyrimo.
Jums rūpimu klausimu atsakymas yra pateiktas prie 88 klausimo. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apribojimo įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus terminas pratęstas iki 2014 gegužės 1 d.
Jums aktualiais klausimais turite kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo.
Paskolos sutarčiai notarinė forma įstatymais nenustatoma.
Notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno patvirtintame įgaliojime turi būti nurodomas tiek įgaliotojo, tiek ir įgaliotinio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, jo sudarymo data bei galiojimo laikas. Jeigu dokumente nenurodytas jo galiojimo laikas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo datos. Taip pat įgaliotojas suteikdamas įgalinimus veikti kitam asmeniui jo vardu turi nurodyti įgaliojimo turinį, t.y. vesti paveldėjimo bylą po motinos (jos vardas, pavardė, asmens kodas) mirties, priimti palikimą, pateikti ir gauti tam reikalingus dokumentus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, užregistruoti nuosavybės teises VĮ Registrų centre ir atlikti visus kitus jums reikalingus veiksmus.
Paveldėjimo bylai vesti bus reikalingas motinos mirties liudijimas, jos šeiminę padėtį liudijantis dokumentas, Jūsų giminystės ryšį įrodantys ir paveldimo turto dokumentai. Tikslų dokumentų sąrašą Jums nurodys paveldėjimo bylą vedantis notaras.
Norėdami susisaistyti su asmeniu, kuris padės jums tvarkyti paveldėjimo bylą, galėtumėte sudaryti pavedimo sutartį, kurioje numatytumėte atlyginimo dydį.
Užsienio juridiniam asmeniui įsigyjant butą Lietuvoje jokių ribojimų įstatymai nenumato.
Rekomenduojame apie esamą situaciją informuoti kreditorių ir bendrai ieškoti geriausio abiems pusėms sprendimo, siekiant išeiti iš susidariusios situacijos.
Kadangi Jūsų norimas pirkti turtas yra suvaržytas hipoteka, turite savo poziciją derinti su banku. Todėl rekomenduojame pirmiausiai kreiptis į kreditorių, kadangi negavus jo leidimo jokio sandorio notaras netvirtins.
Rekomenduojame kreiptis į antstolį.
Šiuo klausimu rekomenduojame kreiptis į Vaikų teisų apsaugos tarnybą arba teismą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams sutarties patvirtinimą yra imamas 50-80 Lt, notarinis atlygis.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Atlikus notarinį sandorį, patvirtintą dokumentą reikės įregistruoti VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
1) Kai turtas paliktas testamentu. Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo testatoriaus mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Parduoti paveldėtą turtą galite iškart, kai VĮ Registrų centre būsite įregistruota šio turto savininke.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.18 punkte numatyta, kad mokestis notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
2) Kai turtas įgytas rentos sutarties pagrindu. Tuo atveju, jeigu Jūsų mama turi vienintelį gyvenamosios paskirties turtą, t.y. butą, tuomet notaras rekomenduos sudaryti dovanojimo sutartį su sąlyga išlaikyti apdovanotąjį iki jo gyvos galvos – rentos sutartį. Turto savininkas tokiu atveju keičiasi iškart, kai rentos sutartis sudaroma, tačiau rentos mokėtojas turi pareigą išlaikyti rentos gavėją iki jo gyvos galvos. Taip pat, norint tokį turtą parduoti, išmainyti, įkeisti, kitaip suvaržyti ar perleisti šį turtą, rentos mokėtojas turi gauti rentos gavėjo išankstinį rašytinį sutikimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už už nekilnojamojo daikto perleidimo už rentą sutarties patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Abiem aukščiau paminėtais atvejais atlikus ūsų pageidaujamą notarinį sandorį, patvirtintą dokumentą reikės įregistruoti VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas nuosavybės teisių registravimo mokestis.
Turto savininkas (pardavėjas) už parduotą turtą gali savo nuožiūra nukreipti pinigus už parduotą turtą į kito asmens sąskaitą.
Taip, norint pakeisti sudarytos santuokos datą, turėtumėte dabar esančią santuoką nutraukti ir ją sudaryti iš naujo.
Oficialaus testamento atveju yra eliminuojama teisinių klaidų tikimybė, testatoriui suteikiama konsultacija, kadangi šį dokumentą kliento užsakymu parengia ir patvirtina notaras. Asmeninis testamentas yra surašomas testatoriaus ranka, jame turi būti turi būti nurodyti CK 5.30 straipsnyje reglamentuojami elementai, t.y. testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, testatoriaus valia ir testatoriaus parašas. Jums rūpimu klausimu atsakymas taip pat yra pateikiamas prie 439, 370, 219 klausimų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.10 punkte numatyta, kad mokestis notarui už testamento (oficialaus) patvirtinimą yra 20–100 Lt, o 5.15 punkte numatyta, kad už asmeninio testamento ar oficialiajam prilyginamo testamento saugojimą, notarinis atlygis sudaro30 Lt.
Rekomenduojame atitinkamai pakeisti testamentą.
Taip, galima būtų Jūsų apmokamų skolų sumas įrašyti į sutartį. Dėl paslaugų teisėjų išduodamų sutikimų turėtumėte teirautis pačiose įmonėse, kadangi pasitaiko individualių sprendimų, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Atsakydami į jūsų paklausimą informuojame, kad prieš sutarties sudarymą sutarties šalys privalo atvykti pas notarą savo valios išreiškimui ir tik atsižvelgiant į priimtus susitarimus yra ruošiama sutartis.
Turto savininko teisės nepriklauso nuo jo pilietybės. Galioja principas, kad turima tiek, kiek įgyjama, t.y. jeigu turtas išsinuomojamas, tai priklauso nuomos teisė, jeigu nusiperkamas - tuomet jis priklauso savininkui nuosavybės teise.
Tai priklauso nuo to ar miręs asmuo yra Jūsų tėvas. Jei taip, tuomet Jūs su seserimi lygiomis dalimis paveldėsite ¾ dalis likusio tėvo turto. Jei ne, įpėdiniu būsite laikomas tik tuomet, jei Jūsų naudai buvo sudarytas testamentas. Visais kitais atvejais palikimas Jums nepriklauso.
Iš esmės nėra privaloma, kad vaikų ir tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos sutaptų.
Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio nuostatomis, sandoriams, susijusiems su nepilnamečio vaiko turtu, tėvai neturi teisės perleisti vaikų turto be išankstinio teismo leidimo. Įstatymais yra įtvirtinta tėvų ir vaikų turto atskirumo taisyklė, turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarko ir jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Tėvai tokį vaikų turtą turi tvarkyti išimtinai tik vaiko interesais.
Jūsų atveju galėtumėte sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatytumėte, kad už perkamą turtą atsiskaitymas atidėtas nurodant, kad jis įvyks pvz.: po 3 mėn., arba už jį atsiskaitote dalimis, t.y. perkate turtą išsimokėtinai, tuomet numatytumėte terminus, kada mokami periodiniai mokėjimai.
Kaip vienas iš variantų gali būti kredito ėmimas iš banko, tokiu būdu iš karto atsiskaitote su kitais įpėdiniais kaip su parduodamo turto savininkais, prievolės užtikrinimui bankui įkeičiate prašomą turtą, o pardavę butą, dengiate pasiimtą kreditą. Tačiau šiuo atveju, kredito užtikrinimui bus reikalinga įkeitimo sandoriais įkeisti turtą bankui.
Visi aukščiau paminėti variantai turi tikti abiems sutarties šalims.
Su prašymu dėl paveldėjimo teritorijos pakeitimo turite kreiptis į Lietuvos notarų rūmus, jame išdėstant išsamius motyvus kodėl paveldėjimo byla turėtų būti perduota vesti kitam notarui.
Bendra taisyklė numatyta CK 5 knygoje, reglamentuojančioje paveldėjimo santykius yra numatyta, kad įpėdiniai, priimantys mirusio asmens turtą, priima ir visas jo skolas bei už jas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo asmeniniu turtu. Tais atvejais, kuomet įpėdinis nori priimti palikimą, bet apriboti savo atsakomybę, jis gali pageidauti palikimą priimti pagal apyrašą ir prašyti išduoti vykdomąjį pavedimą. Tokiu būdu, vykdomojo pavedimo išdavoje, antstolis surašys visą atsiradusio palikimo masę – įpėdiniui žinomą turtą bei skolas ir bus laikoma, kad palikimas priimtas pagal apyrašą, t.y. įpėdinis už palikėjo skolas atsakys tik paveldėto turto ribose, nerizikuojant savo asmeniniu turtu.
Siekiant suteikti Jums rūpimą informaciją turto savininkui su visais turimais dokumentais reiktų atvykti į notarų biurą.
CK 5.12 straipsnyje yra numatyta galimybė palikėjo vaikaičiams ar provaikaičiams paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Vadovaujantis pateikta informacija, likęs turtas turėtų dalinamas į šešias lygias dalis ir padalinama vaikams, o mirusių vaikų dalis atitinkamai pereina jų vaikams.
Įpėdinis, norintis įgyti palikimą, turi jį priimti, t.y. jo noras tapti turto savininku turi pasireikšti aktyviais veiksmais – jis gali palikimą priimti pareiškimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą, taip pat įpėdinis gali prašyti išduoti jam vykdomąjį pavedimą ir tokiu būdu palikimą priimti pagal turto apyrašą. Visus šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.
Įpėdiniai, laiku priėmę palikimą ir turintys teisę gauti palikimo dalį, gali paveldėjimo bylą vedančio notaro prašyti išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą arba motyvuotą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuris galės būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Vedybų sutartys yra skirstomos į 2 rūšis: ikivedybines ir povedybines. Ikivedybinės sutartys aktualios asmenims, kurie ją pasirašo iki santuokos sudarymo, povedybinės – jau santuokoje gyvenantiems sutuoktiniams. Kadangi Jūs buvote atvykę į notarų biurą gauti konsultacijos, Jums ir buvo pasiūlyta Jūsų situaciją atitinkanti vedybų sutartis.
Rekomenduojame Jums rūpimu klausimu dėl dokumentų suruošimo kreiptis į advokatą ar teisininką, kuris teikia tokias paslaugas.
Vienodos eilės įpėdiniai turi vienodas teises paveldėti atsiradusį palikimą.
Taip, visi atsiradę tokio pobubūdžio pasikeitimai turi būti išviešinami ir VĮ Registrų centre.
Nepilnamečiui vaikui, vykstančiam į kitą šalį be tėvų, turi būti išduotas vieno iš tėvų notariškai patvirtintas pareiškimas, kad vaikas tam tikram laikotarpiui gali vykti į tam tikrą užsienio šalį su konkrečiu asmeniu arba be lydinčio asmens.
Jūsų situacijoje, kadangi parduoti norimas turtas yra įkeistas bankui, pirmiausiai savo norus turite derinti su kreditoriumi.
Šį savo valios pasikeitimą galite bandyti ginčyti teisme.
Jeigu tarp šalių kyla ginčai, juos turėtumėte spręsti teisme.
Šio sandorio sudarymui bus reikalingas abiejų šalių (nepilnametį vaiką atsovauti turėtumėte Jūs) dalyvavimas. Notarui turėsite pateikti:
1. Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo, mainų, sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, teismo sprendimas ir/ arba kt.);
2. Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
3. Kreditoriaus leidimas sudaryti dovanojimo sandorį;
4. Išankstinis teismo leidimas, kuriuo leidžiama priimti dovaną nepilnamečio vaiko vardu;
5. Sudaromo sandorio šalių asmens dokumentai.
Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuotas, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Iš trumpo situacijos aprašymo, mamos skolos už baudas, jeigu jos yra asmeninio pobūdžio, padovanojus butą sūnui jam nepereina. Tačiau, jeigu šis dovanojimas yra sudaromas tik siekiant išvengti skolų mokėjimo, toks sandoris gali būti nuginčytas teisme.
Savo paklausime Jūs minite, kad butą Jūs jau paveldėjote, vadinasi Jūsų vardu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas su įsipareigojimu sesei jame leisti gyventi iki jos gyvos galvos. Tokiu atveju Jūs jau esate buto savininkas. Pabrėžtina, kad butas gali būti parduotas tik gavus Jūsų sesers rašytinį sutikimą.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į advokatą.
Tuo atveju, jeigu Jūs esate testamentinė įpėdinė, notarė turi leisti susipažinti su testamento turiniu.
Atvykę pas notarą galite sužinoti ar turtas nėra įkeistas, areštuotas. Dėl kitokio pobūdžio skolų, turite teirautis įmonėse, teikiančias atitinkamas paslaugas.
Atsakant į Jūsų klausimą yra reikšminga kokios valstybės piliete Jūs tapote ir kokios paskirties žemės sklypą turite.
Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje, išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.
Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai gali valdyti ar naudoti žemės sklypus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pvz., nuomotis, naudotis panaudos teise ir pan.
1 puslapio dokumento nuorašo paliudijimas kainuoja 3 litus.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į Antstolių rūmus.
Norint disponuoti nekilnojamuoju turtu, privalote savo nuosavybės teises įregistruoti VĮ Registrų centre. Visais Jums rūpimais mokesčių klausimais rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Atsakymą į Jums rūpimą klausimą rasite mūsų internetinėje svetainėje prie 417, 392, 391, 378, 417 klausimų.
CK 5.12 straipsnyje yra numatyta galimybė palikėjo vaikaičiams ar provaikaičiams paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Įpėdinis, norintis įgyti palikimą, turi jį priimti, t.y. jo noras tapti turto dalies savininku turi pasireikšti aktyviais veiksmais – jis gali palikimą priimti pareiškimu kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą, taip pat įpėdinis gali prašyti išduoti jam vykdomąjį pavedimą ir tokiu būdu palikimą priimti pagal turto apyrašą. Visus šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai jis gali atlikti asmeniškai, arba per notariškai patvirtintą jo išduotą įgaliojimą.
Dėl visų Jums rūpimų klausimų turėtumėtete konsultuotis su paveldėjimo bylą vedančiu notaru. Įpėdiniais, paveldėjimo byloje esantys asmenys gali veikti asmeniškai, atvykę į notarų biurą, taip pat per įgaliojimą, patvirtintą notarine tvarka.
Notarui reikšmingas asmens, dalyvaujančio sandoryje neįgalumas, t.y. kaip jo turima negalia veikia jo valią, gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją yra priimami atitinkami sprendimai.
Taip, galima.
Taip, galima būtų Jūsų apmokamų skolų sumas įrašyti į sutartį. Dėl paslaugų teisėjų išduodamų sutikimų turėtumėte teirautis pačiose įmonėse, kadangi pasitaiko individualių sprendimų, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Atsakydami į jūsų paklausimą informuojame, kad prieš sutarties sudarymą sutarties šalys privalo atvykti pas notarą savo valios išreiškimui ir tik atsižvelgiant į priimtus susitarimus yra ruošiama sutartis.
Turto savininko teisės nepriklauso nuo jo pilietybės. Galioja principas, kad turima tiek, kiek įgyjama, t.y. jeigu turtas išsinuomojamas, tai priklauso nuomos teisė, jeigu nusiperkamas - tuomet jis priklauso savininkui nuosavybės teise.
Tai priklauso nuo to ar miręs asmuo yra Jūsų tėvas. Jei taip, tuomet Jūs su seserimi lygiomis dalimis paveldėsite ¾ dalis likusio tėvo turto. Jei ne, įpėdiniu būsite laikomas tik tuomet, jei Jūsų naudai buvo sudarytas testamentas. Visais kitais atvejais palikimas Jums nepriklauso.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo turėtumėte kreiptis į notaro biurą kartu su pirkėju ir pateikti reikiamus dokumentus. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Nuosavybės teisės į butą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir/arba kt.);
2. Savininko ir buto pirkėjo asmens dokumentai;
3. Savininkas ir buto pirkėjo šeimyninę padėtį nusakantys dokumentai (santuokos, ištuokos, sutuoktinio mirties liudijimai);
4. Jeigu pirkėjas yra sudaręs santuoką, pateikiamas sutuoktinio asmens kodas.
5. Jeigu savininkas ir/ arba buto pirkėjas yra sudarę vedybų ir/arba santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį, šiuos dokumentus taip pat reikia pateikti;
6. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
7. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
8. Teismo leidimas, jeigu parduodamas butas yra šeimos turtas;
9. Banko leidimas, jeigu parduodamas butas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Jeigu Jūsų sudarytos santuokos liudijimas arba kitas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis apie Jūsų sudarytą santuoką, yra išduotas užsienio valstybės atitinkamos institucijos ar įstaigos, toks dokumentas turėtų būti legalizuojamas ar patvirtintas pažyma „Apostille“ bei išverstas į lietuvių kalbą.
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Pirkimo-pardavimo sandorio paruošimui bei patvirtinimui neužtenka vienos dienos.
Dėl dokumentų vertimo prašome kreiptis į vertimų biurą.
Dėl minėtų dokumentų, juos turėtumėte užpildyti asmeniškai, nes tai yra asmeninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti atliekamas per atstovą. Dėl įgaliojimų tvirtinimo, atsakymą prašome žiūrėti prie 381 klausimo atsakymo.
Priklausomai kokiu būdu bus perleidžiamas namas, notarui teikiami žemiau nurodyti dokumentai.
Dovanojimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Namo ir žemės sklypo (ant kurio stove namas) nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
3. Žemės sklypo planas;
4. Pažyma iš sodininkų bendrijos;
5. Tėvų ištuokos liudijimas;
6. Savininkas su asmens dokumentu.
7. Apdovanotojo asmens dokumentas.
Atkreipiame dėmesį, kad gavus dovanų žemės sklypą iš svetimo asmens apdovanotojui kyla pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei.
Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
1. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
2. Namo ir žemės sklypo (ant kurio stove namas) nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
3. Žemės sklypo planas;
4. Pažyma iš sodininkų bendrijos;
5. Tėvų ištuokos liudijimas;
6. Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
7. Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
8. Teismo leidimas, jeigu parduodamas butas yra šeimos turtas;
9. Banko leidimas, jeigu parduodamas butas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt, jį skaičiuojant nuo dovanojamo turto vertės arba nuo parduodamo turto kainos.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisų registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Pateikiami dokumentų sąrašai negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Vadovaujantis CK 5.27, 5.28, 5.30, 5.31 straipsniais, testamentai yra skirstomi į oficialiuosius ir asmeninius. Oficialieji testamentai yra sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Asmeniniams testamentams yra priskiriami testatoriaus ranka surašytas testamentas, kurio sudarymui ir turiniui yra įstatymo nustatyti reikalavimai. Testatoriaus asmeninis testamentas gali būti perduotas saugoti notarui arba Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Perduotas saugoti asmeninis testamentas yra prilyginamas oficialiajam testamentui, jeigu perduodant testamentą saugojimui buvo laikytąsi įstatymo nustatytų reikalavimų. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti aukščiau minėtoms įstaigoms, po testatoriaus mirties, ne vėliau kaip per vienerius metus, jis turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atžvilgiu tik teismo patvirtintas testamentas yra galiojantis.
Pagal Jūsų aukščiau pateiktą klausimą, notaro patvirtintas testamentas yra galiojantis, nebent testatorius jį būtų panaikinęs, papildęs ar pakeitęs sudarydamas naują testamentą arba jo nesudarydamas.
Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei turtinių teisių įgyvendinimu ir tvarkymu. Jeigu asmuo neturi finansinių galimybių apmokėti už suteiktas paslaugas dėl atitinkamų dokumentų paruošimo teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, asmuo gali gauti valstybės teikiamą teisinę pagalbą, jeigu atitinka minėtame įstatyme numatytus kriterijus. Prašome dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreiptis į atitinkamą įstaigą.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 288 klausimo atsakymo.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 321 ir 255 klausimų atsakymų.
Reikalingas vaiko abiejų tėvų arba vieno iš tėvų sutikimas vaiko išvykimui į užsienio šalį, kai nei vienas iš tėvų su vaiku nevyksta.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 392, 391 ir 380 klausimų atsakymų.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Vadovaujantis CK 5.11 str., pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra mirusiojo sutuoktinė ir vaikai. Vadovaujantis CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo Jūsų tėvo mirties dienos. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą mirusiojo sutuoktinė ir vaikai turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Notaro biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt. Jeigu minėtas butas yra Jūsų mirusio tėvo vardu, jo parduoti negalite, kol nebus sutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Jeigu minėtą žemės sklypą Jūsų motina įgyjo santuokoje su Jūsų patėviu, žemės sklypas laikomas bendraja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymui bus reikalingas abiejų sutuoktinių dalyvavimas.
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia tėvai. Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo Jūsų buvimo užsienyje metu, prašome kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Dokumentų sąrašą Jums rūpimu klausimu galite rasti prie 30 klausimo.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą. Bet kokie nesutarimai ir ginčai, jeigu jų neišspręsite taikiai, sprendžiami teisme.
Atsakymą prašome žiūrėti prie 393 klausimo.
Nuo dokumentų pateikimo dienos notarui iki dovanojimo sandorio sudarymo gali užtrukti nuo dviejų iki keturių dienų. Po to, kai dovanojimo sutartis yra pasirašoma šalių ir patvirtinama notaro, minėtą sutartį reikia pateikti Valstybės įmonei Registrų centras, kuri nuosavybės teisių perleidimą į butą gali registruoti nuo 1 darbo dienos iki 10 darbo dienų, priklausomai nuo kliento pageidavimo.
Paveldėjimo byla vedama pagal paskutinę nuolatinę mirusiojo gyvenamąją vietą. Tik išimtiniais atvejais galima pakeisti paveldėjimo bylos vedimo teritoriją. Dėl to turėtumėte kreiptis į notaro biurą, kuriame norėtumėte vesti paveldėjimo bylą ir pateikti notarui motyvuotą sprendimą, kodėl norite pakeisti paveldėjimo bylos vedimo teritoriją.
Prašome dėl konsultacijos kreiptis į notaro biurą.
Prašome kreiptis į notarą, pas kurį vedėte paveldėjimo bylą po senelio mirties.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Prašome kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikti notarui pareiškimą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po savo motinos mirties. Palikimo atsiradimo vietos notaras yra notaras, kuriam priskirta vesti paveldėjimo bylą pagal palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Informaciją apie notarą, kuriam pavesta aptarnauti gatvę paveldėjimo atveju galite surasti internetiniame Lietuvos notarų rūmų puslapyje www.notarurumai.lt. Tais atvejais, kuomet įpėdinis pageidauja palikimą priimti pagal turto apyrašą, turite apie tai informuoti notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškimo padavimui dėl palikimo priėmimo po motinos mirties notarui turite pateikti šiuos dokumentus:
1. Motinos mirties liudijimas;
2. Motinos šeimyninę padėtį įrodančius dokumentus (jeigu mirusi našle, pateikiate santuokos liudijimą ir sutuoktinio mirties liudijimą);
3. Giminystės ryšį su mirusiąją įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai ir kt.);
4. Jei paveldima pagal testament, pateikiamas testamentas;
5. Paveldint nekilnojamąjį turtą, turite pateikti mirusiojo nuosavybės teises įrodančius dokumentus (pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys ir t.t.), jeigu paveldimas turtas yra žemės sklypas, papildomai pateikiamas žemės sklypo planas.
Pateikiamas dokumentų sąrašas yra bendro pobūdžio ir negali būti suprantamas kaip galutinis.
Vadovaujantis CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įgaliojimas pasibaigia mirus įgaliotojui.
Jūsų patogumui, užsirašyti laiką iš anksto būtų geriau prieš tai pateikiant sudarytą sutartį arba pasakius sudarytos sutarties datą ir registro numerį bei pardavėjų ir pirkėjų pavardes. Pakvitavimo pasirašymui pas notarą turėtų dalyvauti pardavėjai.
Esant dovanotojo ir apdovanotojo susitarimui, Jūs galite įgyti butą su skolomis, tačiau tokiam sandoriui sudaryti turite gauti išankstinį kreditoriaus sutikimą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams sutarties patvirtinimą yra imamas 50-80 Lt, notarinis atlygis.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Atlikus notarinį sandorį, patvirtintą dokumentą reikės įregistruoti VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas nuosavybės teisių registravimo mokestis. Dėl tikslaus imamo atlygio dydžio turėtumėte teirautis VĮ Registrų centre.
Iš Jūsų pateiktos informacijos darytina išvada, kad namo ¾ dalys priklausys jums, o ¼ dalis – jūsų draugui. Bendra taisyklė yra tokia, kad iki santuokos įgytas ir dovanotas turtas asmeniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Jums rūpimą informaciją galite gauti notarų biure, kuriame yra vedama paveldėjimo byla po Jūsų tėvų mirties. Pabrėžtina, kad vykdamas pas notarą turėtumėte turėti savo gimimo liudijimą ir asmens dokumentą.
Kadangi jūsų klausimas nėra notaro kompetencijos dalis, rekomenduojame jums rūpimu klausimu kreiptis į antstolį.
Neveiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimą reglamentuoja CK 3.244 straipsnio nuostatos. Įstatymų leidėjas jame formuluoja taisyklę, kuri globėją įpareigoja neveiksnaus asmens turtą ir pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais ir siekiant kontroliuoti šį procesą tam tikriems sandoriams taikomi padidinti reikalavimai, t. y. jų sudarymui privalu gauti išankstinį teismo leidimą. Sandoriams, kurių suma didesnė nei 5.000 litų bei sandoriams, kuriais globėjas nori paruodti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Be to, CK 3.244 straipsnio 4 dalyje yra numatytas draudimas globėjui, jų artimiems giminaičiaims sudaryti sandorius su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, jūs negalite savo neveiksnios mamos turto persirašyti sau.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.98 straipsnio 1 dalimi rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.
Jūsų atveju gauta pinigų suma yra laikoma avansu ir įstatymai nenumato, kad privalėtumėte grąžinti dvigubą sumą nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, nebent tarpusavio susitarime būtumėte sutarę, kad sutarties nevykdanti šalis sumoka tokio dydžio baudą.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Jeigu paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas turėtumėte kreiptis į notarą su nuosavybės dokumentu, kuriame garažo savininku nurodytas Jūsų vyras. Atreipiame dėmesį, kad notaras šiuo atveju tvirtintų tik mirusio asmens turto perėjimą jo įpėdiniams. Todėl visas turtas, kurį norite paveldėti turi būti įregistruotas VĮ Registrų centre iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir tai nėra notaro kompetencijos dalis. Dėl tikslesnės informacijos Jums rūpimu klausimu, rekomenduojame kreiptis į garažų bendriją, VĮ Registrų centrą, kraštutiniu atveju – į teismą.
Notaras, esant klientų pageidavimui, sudaro tėvų (vieno iš tėvų) pareiškimą, kuriame yra paliudijamas jo parašas, kad jis sutinka išleisti savo nepilnametį vaiką su konkrečiu lydinčiu asmeniu (ar be jo), tam tikram laikotarpiui į nurodytą užsienio valstybę. Kitos Jūsų klausimo dalys yra nenusijusi su notaro kompetencija, todėl prašomo dokumentų sąrašo pateikti negalime.
Bendra įstatymo įtvirtinta prezumcija yra tokia, kad turtas įgytas santuokos metu laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus CK 3.89 straipsnyje nurodytus atvejus, kuomet turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Taip, įpėdiniai šioje paveldėjimo byloje galėtų būti visi trys Jūsų paminėti asmenys. Visą tikslią informaciją, susijusią su konkrečia paveldėjimo byla, galėsite gauti užvedę paveldėjimo bylą pas notarą.
Ne, to padaryti ji negali. Tikslesnę konsultaciją galėsime suteikti, jeigu atvyksite su nuosavybės dokumentais pas mus į notarų biurą.
Galite 1/3 dalį žemės sklypo dalį padovanoti savo dukrai, nors ir nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.
Rekomeduojame Jums rūpimu klausimu kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Kadangi rašote, kad gražiuoju nenusitarsite, todėl kilęs ginčas turės būti sprendžiamas teisme.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Jeigu miręs Jūsų tetos vyras buvo jos vienintelis įpėdinis, jis tapo jos turto savininkas, todėl turėjo teisę sudaryti testamentą ir savarankiškai nuspręsti kam palieka turtą jau po savo mirties.
Kiekvienas asmuo, manantis kad jo teisės yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą. Svarbu suprasti, kad ginčijant mirusio asmens testamentą turėsite įrodyti, kad Jūsų tetos vyras, testamento sudarymo metu buvo neveiksnus.
Jeigu nuspręsite kreiptis į teismą bandydami ginčyti sudarytą testamentą, rekomenduojame kreiptis į advokatą.
Savininkai gali išduotu įgaliojimu pavesti turto registracijos procedūras atlikti Jums. Tačiau įsipareigojimas šį turtą paruodti Jums turi būti apiformintas kitu dokumentu, pvz. preliminariąja sutartimi, kuri yra organizacinio pobūdžio dokumentas nustatantis esmines pagrindinės būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
Neįrodžius giminystės ryšio Jums galės būti išduodamas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, tačiau kils prievolė sumokėti paveldimo turto mokestį valstybei. Įrodžiu, kad miręs asmuo yra Jūsų močiutė, tokio mokesčio valstybei mokėti nereikėtų. Sprendimą turite priimti Jūs pati, kuris variantas yra priimtinesnis.
Dovanojimo atveju Jūsų seseriai joks mokestis valstybei neatsiranda. Kuris sandoris – pardavimas ar dovanojimas – Jums labiau priimtinesnis, sprendžiate Jūs pačios, atsižvelgdamos į savo situaciją. Tarp šių veiksmų skirtumas toks, kad pirkimas pardavimas yra atlygintinis sandoris, o dovanojimas – neatlygintinis.
Jūsų močiutei reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo su mirusiojo mirties liudijimu, santuokos liudjimu, savo asmens ir turto dokumentais. Notarų biurą, aptarnaujantį konkrečią veiklos teritoriją galite sužinoti internetinėje svetainėje adresu: www.notarurumai.lt.
"Norint nusipirkti įkeistą bankui namą, reikia gauti jo (kreditoriaus) sutikimą.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. CK 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims savo nuožiūra, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Jūsų motina laisva valia savo nuožiūra gali testamentu palikti savo turtą bet kuriam pasirinktam asmeniui. Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Jeigu Jūsų sutuoktinio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko motina, teismo leidimo parduoti minėtą turtą nereikia.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. CK 5.19 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims savo nuožiūra, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Priimant palikimą įpėdiniams pagal testamentą, kitų asmenų, kurie paveldėtų pagal įstatymą, jeigu nebūtų sudarytas testamentas mirusiojo vardu, sutikimo nereikia. Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“. Paveldimas ne tik mirusiojo turtas, bet ir skolos. Jeigu Jūs neatlikote nei vieno iš aukščiau minėtų veiksmų, jūs nelaikomas mirusiosios įpėdiniu ir neatsakote už mirusiosios skolas bei neturite jas apmokėti.
Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui notarui teikiami dokumentai:
- Nuosavybės teisės į butą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir/arba kt.);
- Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su asmens dokumentais, santuokos liudijimas.
- Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis;
- Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedamas suteikiamas kreditas;
- Teismo leidimas, jeigu parduodamas butas yra šeimos turtas;
- Banko leidimas, jeigu parduodamas butas yra įkeistas bankui už suteiktą kreditą.
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Jeigu butas, kurį minite, yra įgytas Jūsų tėvų santuokos metu abiejų vardu arba vieno iš tėvų vardu, buto ar jo dalies dovanojimo sandoriui sudaryti bus reikalingas abiejų tėvų dalyvavimas. Dovanojimo sandorio sudarymui notarui pateikiami dokumentai:
- Nuosavybės teisės į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo-pardavimo, mainų, sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas ir/ arba kt.);
- Šeiminę padėtį ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo, santuokos ir/ arba ištuokos liudijimai ir/ arba kt.);
- Sudaromo sandorio šalių asmens dokumentai.
Dovanojimo sandorio patvirtinimui gali būti reikalingi ir kiti papildomai dokumentai apie kuriuos būtumėte informuotas, kai aukščiau paminėti dokumentai būtų pateikti notarui.
Jeigu Jūsų tėvai yra sudarę bendrą sutuoktinių testamentą ir jūsų motina norėtų sudaryti savo vardu testamentą, reikėtų panaikinti prieš tai sudarytą bendrą sutuoktinių testamentą, nes vėliau sudaryti testamentai bet kurio iš sutuoktinių vardu yra negaliojantys.
Jeigu parduodamas turtas nėra vienintelis Jūsų ar Jūsų sutuokinio vardu registruotas nekilnojamas turtas su gyvenamosios paskirties pastatu, kurį turite ir jam nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas, tai yra, jis nėra nepinamečių vaikų ir sutuoktinio gyvenamoji vieta, sutuoktinio sutikimas nereikalingas.
Jeigu mirusiojo vardu atsirado papildomas paveldimas turtas (Jūsu minėti pastatai ir statiniai), į kuriuos Jūsų tėvui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, turite kreiptis į notarą, pas kurį buvo vesta paveldėjimo byla ir pateikti visus reikiamus dokumentus dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į atsiradusį mirusiojo vardu turtą.
Dėl konsultacijos prašome atvykti į notarų biurą su nuosavybę patvirtinančiais dokumentais.
CK 5 knygos nuostatos reglamentuoja paveldėjimo teisės klausimus, nustato paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarką. Šios knygos 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“. Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą turite kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą. Tik tam tikrais atvejais prieš kreipiantis į notarą, turėtumėte gauti teismo sprendimą, kuriuo yra pripažįstama, kad atsiradusį palikimą priėmėte faktinio valdymo būdu arba dėl termino pratęsimo palikimui priimti, nes terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Dėl konsultacijos prašome kreiptis į advokatą.
Pareiškime dėl vaiko išvykimo į užsienio valstybę vaiko tėvų ar vieno iš tėvų parašo paliudijimas notarui mokamas atlyginimas yra 3 litai plius iki 10 litų už atliktą patikra bei techninį darbą.
Notaras užveda paveldėjimo bylą į mirusiojo turtą pagal įpėdinio pateiktą pareiškimą. Notaras vesdamas paveldėjimo bylą turi galimybės patikrinti duomenis nekilnojamojo turto registre apie mirusiojo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Notaras neturi galimybių sužinoti apie kitą mirusiojo vardu esamą turtą ir/ arba turtines teises be įpėdinio įsikišimo, todėl apie visą kitą paveldimą turtą ir turtines teises notarą informuoja palikimą priėmęs įpėdinis, kurio prašymu yra teikiami atitinkami užklausimai konkretiems juridiniams asmenims.
Pareiškime dėl vaiko išvykimo į užsienio valstybę vaiko tėvų ar vieno iš tėvų parašo paliudijimas notarui mokamas atlyginimas yra 3 litai plius iki 10 litų už atliktą patikra bei techninį darbą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.50 str., įpėdiniui neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlygą ar išlygomis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.69 ir 5.70 str., palikimą priėmę įpėdiniai gali pasidalinti palikimą bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Jeigu vaikai yra nepilnamečiai, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.188 str., turi būti gautas teismo leidimas priimti ir pasidalinti palikimą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.137 str., įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Fizinio asmens įgaliojimas nustatant ir palaikant santykius su juridiniais asmenimis turi būti patvirtintas notarine tvarka. Rekomenduojame jums kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūs kreipsitės į užsienio valstybės notarą ar kitą atitinkamą instituciją, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti legalizuojamas ar patvirtintas pažyma „Apostille“. Jūs turėtumėte žinoti kokiems konkretiems veiksmams atlikti yra reikalingas įgaliojimas, kad būtų galima tai nurodyti įgaliojime. Įgaliotinis galės atlikti tik tuos veiksmus, kurie bus nurodyti įgaliojime.
Dokumentų, reikalingų žemės sklypo dovanojimui, apibendrintas sąrašas:
- Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
- Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
- Žemės sklypo planas;
- Pažyma iš sodininkų bendrijos;
- Savininkas ir jo sutuoktinis (-ė) su asmens dokumentai. Jei vienas iš sutuoktinių yra miręs, notarui turi būti pateikiamas mirties liudijimas, jei dovanotojas išsituokęs – ištuokos liudijimas.
- Apdovanotojo asmens dokumentas.
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Atkreipiame dėmesį, kad gavus dovanų žemės sklypą iš svetimo asmens Jums kils pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt, jį skaičiuojant nuo dovanojamo turto vertės.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisų registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Dovanotas turtas priklauso apdovanotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise. Vadovaujantis klausime pateikta informacija, darytina išvada, kad Jūsų mamai padovanotas turtas nepriklauso. Dėl tikslios teisinės konsultacijos su turimais dokumentais turėtumėte atvykti į notarų biurą.
Dokumentų, reikalingų buto dovanojimui, apibendrintas sąrašas:
- Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
- Buto nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
- Jūsų giminystės ryšį įrodantys dokumentai (Jūsų gimimo liudijimas, Jūsų tėvo ar motinos, priklausomai nuo to, kieno mama yra dovanotoja, gimimo ir santuokos liudijimas (-ai));
- Dovanotojo sutuoktinio mirties liudijimas;
- Savininkas su asmens dokumentais.
- Apdovanotojo asmens dokumentas.
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 9 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams sutarties patvirtinimą yra imamas 50-80 Lt, notarinis atlygis.
Pabrėžtina, jog į šią sumą nepatenka duomenų sandoriui patikslinimas, techninis darbas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Atlikus notarinį sandorį, patvirtintą dokumentą reikės įregistruoti VĮ Registrų centras, už kurį taip pat bus imamas nuosavybės teisių registravimo mokestis. Dėl tikslaus imamo atlygio dydžio turėtumėte teirautis VĮ Registrų centre.
Palikimą priimti ir paveldėjimo bylą užvesti galėsite Jūs viena. Tačiau notaras yra įpareigojamas ypatingai atidžiai veikti, jeigu yra žinių apie tai, kad vienas iš galimų įpėdinių yra nepilnametis. Todėl paveldėjimo teisės liudijimas į visą atsiradusį turtą neturėtų būti išduodamas tik Jums, negavus teismo leidimo (leidimo priimti arba leidimo atsisakyti atsiradusio palikimo) dėl nepilnamečiui vaikui tenkančios turto dalies.
Paveldėjimas – tai yra universalus teisų ir pareigų perėjimas mirusiojo įpėdiniams. Todėl yra paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos. Dėl informacijos apie asmens turimas skolas rekomenduojame kreiptis pas antstolį.
Teisiškai, už kitą asmenį galite veikti jo vardu, jeigu turite to asmens išduotą įgaliojimą. Todėl, šiuo atveju, negalėtumėte sudaryti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, kuria sukurtumėte savo mamai iš jos kylančias teises ir/ar pareigas.
Jeigu Jūsų anyta mirs nesudariusi testamento, tuomet jos turtas bus paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 5.11 straipnis nustato įpėdinių eilės, kuriose pirmąja eile numatyti mirusiojo vaikai (įvaikiai), antrąja - mirusiojo vaikaičiai ir tt. Jūs nesate savo anytos įstatyminė įpėdinė, todėl jeigu turtas ar jo dalis jums nebus palikta testamentu, jokia anytos turto dalis nepriklausys.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Iš Jūsų pateiktos informacijos suprantu, kad miręs asmuo yra dar 1991 m. Visi įpėdiniai, norintys gauti turto dalį turėjo kreiptis į notarų biurą per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos su pareiškimu priimti palikimą. Jeigu įpėdiniai nesikreipė pas notarą per įstatymo nustatytą terminą yra laikoma, kad jie palikimo nepriėmė ir paveldėjimo teisės liudijimo gauti nenori.
Jeigu be mirusiojo žmonos daugiau niekas iš įpėdinių nesikreipė su pareiškimu priimti palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas galėjo buvo išduotas tik žmonai.
Rekomenduojame kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su visais turimais dokumentais, siekiant gauti tikslią konsultaciją.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Kiekvienas asmuo, manantis kad jo teisės yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą. Svarbu suprasti, kad ginčijant mirusio asmens testamentą turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvas, testamento sudarymo metu buvo neveiksnus.
Dėl visos reikšmingos Jums informacijos rekomenduojame kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, siekiant gauti tikslią konsultaciją konkrečioje paveldėjimo byloje.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Lietuvos Respublikos teisė nustato 2 rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius. Oficialieji – tai testamentai, kurie sudaryti raštu 2 egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Asmeniniai – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Toks testamentas taip pat gali būti perduodamas saugoti notarui ar Lietuvos konsuliniui pareigūnui atitinkamoje valstybėje. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ar Lietuvos konsuliniui pareigūnui, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus tuir būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.
Notaras, tvirtinantis kliento prašomą testamentą ir mokantis rusų kalbą, klientui žodžiu išverčia surašytą jame tekstą. Reikalavimo, kad būtent vertėjas verstų sudarytą testamentą, nėra.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis pas advokatą.
Notaras tokio pobūdžio dokumentų netvirtina. Globos klausimai yra sprendžiami išimtinai teismine tvarka, atsižvelgiant į šiam veiksmui reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes.
CK 5 knygos nuostatos reglamentuoja paveldėjimo teisės klausimus, nustato paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarką. Šios knygos 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.“ Bet kokiu atveju, priimant palikimą bei vedant paveldėjimo bylą turite kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą. Tik tam tikrais atvejais prieš kreipiantis į notarą, turėtumėte gauto teismo sprendimą, kuriuo yra pripažįstama, kad atsiradusį palikimą priėmėte faktinio valdymo būdu. Tais atvejais, kuomet įpėdinis pageidauja palikimą priimti pagal turto apyrašą, turite apie tai informuoti notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą antstoliui dėl turto apyrašo sudarymo.
Galite, jokie Jūsų dukros sutikimai pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti yra nereikalingi.
Nėra reikšminga ar įpėdiniai, turintys teisę paveldėti turto dalį priims palikimą kartu, t.y. tuo pačiu metu atvykę į notarų biurą, ar kiekvienas atskirai. Tiesiog, reikalinga kiekvieno iš įpėdinio valia priimti palikimą ar nuo jo atsisakyti.
Jeigu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebus jokių įrašų apie suformuotus pastatus, statinius perleidžiamame sklype ar kitokių apribojančių įrašų, trukdančių patvirtinti klientų pageidaujamų sandorį, žemės sklypo perleidimo sandoris galėtų būti tvirtinamas. Tačiau tiksliai teisinei konsultacijai suteikti, turėtumėte su turimais dokumentais atvykti į notarų biurą.
Pirkimo-pardavimo sandoris yra atlygintinis sandoris, t.y. už pardudadmą turtą pirkėjas pardavėjui sumoka sutartyje nurodytą kainą. Tuo tarpu dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, t.y. už dovanojamą turtą dovanotojas pinigų negauna. Jeigu dovanojimo sandoris vyksta ne tarp artimų giminaičių (artimi giminaičiai dovanojimo sutarties atveju vieni kitiems yra laikomi sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), tėviai, seneliai, vaikaičiai), apdovanotajam kils prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei.
Koks sandoris konkrečiu atveju yra priimtinesnis sprendžia pačios sutarties šalys.
Notarui pateikiamų dokumentų, reikalingų nekilnojamojo turto perleidimui, apibendrintas sąrašas:
- Valstybės įmonės Registrų centro duomenų sandoriui patikslinimas (galioja 30 kalendorinių dienų, jį kliento prašymu užsako ir gauna tik notaras);
- Turto nuosavybės dokumentai (pagal situaciją tai gali būti: paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, pardavimo varžytinėse aktas ir t.t.);
- Žemės sklypo planas;
- Pažyma iš sodininkų bendrijos, kad sklypo perleidėjas neturi skolų;
- Savininkas (-ai) su asmens dokumentais, tais atvejais jei savininkas yra našlys turės būti pateikiamas mirusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu savininkas išsituokęs – ištuokos liudijimas;
- Apdovanotojo (Pirkėjo) asmens dokumentas.
Tuo atveju jeigu bus sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris papildomai notarui turi būti pateikiama:
- Banko pažyma apie pirkėjui suteikiamą kredito dydį arba kredito sutartis (jeigu bankas suteikia kreditą perkamam turtui įsigyti);
- Pardavėjo sąskaita į kurią bus pervedama perkamo turto kaina;
- Jei yra bendraturčių, reikalingas notariškai patvirtintas bendraturčių atsisakymas pirkti parduodamą turto dalį ar pardavėjo pranešimas per notarą bendraturčiui su pasiūlymu pirkti parduodamą turto dalį už atitinkamą kainą (LR CK 4.79 str.).
Tuo atveju jeigu bus sudaromas dovanojimo sandoris papildomai notarui turi būti pateikiama:
- Jūsų giminystės ryšį įrodantys dokumentai, jeigu bus sudaroma dovanojimo sutartis tarp artimų giminaičių;
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada. Notaras atlikdamas dokumentų teisinį tyrimą ir atsižvelgdamas į konkrečias dovanojimo sutarties aplinkybes gali pareikalauti ir kitų šiame sąraše nenumatytų dokumentų.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į banką ar kitą kredito įstaigą.
CK 5.14 straipsnis numato, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Jūsų atveju 1-osios eilės įpėdine bus laikoma mirusiojo dukra.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į advokatą.
CK 5.12 straipsnis numato galimybę tam tikrais atvejais, mirusiojo turtą paveldėti atstovavimo teise. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
Rekomenduojame su visais Jūsų giminystės ryšį su mirusiuoju įrodančiais dokumentais kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, kad būtų suteikta konsultacija ar Jūsų situacija patenka į aukščiau minėto straipsnio reguliavimo sritį.
Dokumentus, reikalingus paveldėjimo bylai vesti ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti notarui pateikia ir nepilnamečio įpėdinio vardu pasirašo jo atstovai pagal įstatymą, t.y. tėvai. Be to, prieš priimant palikimą nepilnamečio įpėdinio vardu, jį atstovaujantys tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 dalies 2 punktas). Tais atvejais, kai įpėdiniu yra nepilnametis asmuo, kuris yra sulaukęs 14 metų amžiaus, pareiškimą dėl palikimo priėmimo kartu su vienu iš tėvų pasirašo ir pats įpėdinis.
Paskolos sandorių formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnis. Jame numatyta, kad jeigu paskolos sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų ir viršija dviejų tūkstančių litų sumą, tokia sutartis turi būti rašytinė. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, tuomet paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, CK nenustato notarinės sutarties formos paskolos sutartims.
Taip, galite. Galite nuo tada, kada Jūsų vardu bus užregistruotos nuosavybės teisės į dovanotą žemės sklypą VĮ Registrų centre.
Jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras, kurios teikia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo tarpininkavimo paslaugas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą ar turto perleidimo už rentą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt, jį skaičiuojant nuo turto pardavimo kainos.
Atkreiptinas dėmesys, jog į šią sumą nepatenka nuosavybės teisų registravimo kaina, techninis darbas, duomenų sandoriui patikslinimas ir kiti reikalingi patikrinimai, privalomi notariniam sandorio tvirtinimui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.9 punkte numatyta, kad už įgaliojimo patvirtinimą fiziniams ir juridiniams asmenims notaro atlygis siekia nuo 20-50 Lt.
Jeigu siekiate nuginčyti testatoriaus sudarytą testamentą, turėtumėte kreiptis į advokatą, kad paruoštų būtinus dokumentus kreipimuisi į teismą.
Kadangi butas, kuriame jūs gyvenate yra įgytas jūsų su žmona santuokos metu, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Vadinasi, nepriklausomai nuo to kieno iš sutuoktinių vardu jis yra registruotas, jis priklauso jums abiems su žmona. Jeigu jūs pageidaujate, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje kaip savininkė būtų nurodyta ne tik Jūsų žmona, bet ir jūs, turite kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu, pateikdami santuokos liudijimą, kad vienu iš buto savininkų butumėte nurodytas ir jūs.
Taip pat jūs klausiate ar galite nusistatyti kiekvienam iš sutuoktinių priklausančias buto dalis, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip, tai galite padaryti įformindami turto pasidalinimo sutartį, tačiau po šio sandorio sudarymo pasikeis tik nuosavybės forma, t.y. iš bendrosios jungtinės nuosavybės ji virs kiekvieno iš jūsų asmeninė nuosavybė. Kadangi pageidaujate abu likti buto savininkais tai viskas liks taip pat kaip ir buvo iki šiol.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” numatyta, kad už santuokos metu įgyto turto padalinimo sutarties patvirtinimą notaro atlygis siekia nuo 0,4 iki 0,5 procento nuo daikto vertės, bet ne daugiau kaip 20.000 Lt.
Dėl Jums rūpimos informacijos turėtumėte kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą.
Šiuo atveju mirusiojo turtą paveldėtų vaikai kartu su jį pergyvenusia sutuoktine. Pergyvenusi sutuoktinė paveldi ¼ dalį turto (jeigu vaikų ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto.
Visas paminėtas turtas, išskyrus pinigines lėšas, kurios sukauptos 2 santuokos metu, yra laikomos jūsų tėvo asmeninine nuosavybe. Jeigu šis turtas bus paveldimas pagal įstatyminį režimą, tai pergyvenusi sutuoktinė paveldės ¼ dalį turto (jeigu vaikų ne daugiau kaip trys, tais atvejais, kai vaikų yra daugiau – tuomet jie visi kartu su sutuoktine paveldi lygiomis dalimis), o mirusiojo vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Tuo atveju, jei bus sudarytas testamentas, visą turtą paveldės testamentinė įpėdinė.
Šiuo atveju į ½ dalį bendrai sukauptų lėšų bus išduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte teirautis toje įstaigoje, kuri jums suteikė kreditą. Be kreditoriaus sutikimo, jūs to padaryti negalėsite.
Situacija tokia: prieš 3 dienas įvyko žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris pas notarą, faktas nespėtas įregistruoti kadastre. Sklypas parduotas už 50.000Lt, rinkos vertė 200.000Lt.
Pardavėjas dėl tam tikrų priežasčių persigalvojo ir nori atstatyti viską į pradinę padėtį (atiduoti pinigus pirkėjui bei atsiimti žemės sklypą). Ar gali jis tai padaryti?
Tam, kad apsidrausti ateityje, ar galima pas notarą sutartyje įrašyti, jog sutartis negali būti atstatyta į pradinę (tai yra anuliuota)?
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris jau įvyko, todėl šis turtas yra parduotas, nepriklausomai nuo to ar nuosvaybės teisės įregistruotas VĮ Registrų centre naujojo savininko vardu. Notaras, patvirtinęs sandorį perduoda duomenis apie tai, kad pastarojo turto atžvilgiu yra įvykęs perleidimo sandoris. Registruoti nuosavybės teises VĮ Registrų centre privalo pirkėjas, o ne pardavėjas. Jeigu nėra sandorio šalių abipusio susitarimo, šis sandoris gali būti nuginčytas tik teismine tvarka.
Ne, negalite. Jūsų minėtą sutikimą dėl leidimo nepilnamečiui vaikui išvykti į užsienio valstybę pas notarą atvyksta pasirašyti tėvai.
Parduodant automobilį sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis. Jeigu pirkėjas neatvyksta sandorio sudaryti asmeniškai, jis gali pavesti tai atlikti įgaliotam asmeniui, tuo tikslu išrašydamas įgaliojimą. Detalesnės informacijos jums rūpimu klausimu rekomenduojame kreiptis į Regitrą bei į pasienio kontrolės punktą ir/ar kitas reikšmingas institucijas.
Ne, negalėtų. Esant reikalui, jūsų vyro tėvai gali įgaliotuoju asmeniu paskirti ne tik jūsų vyrą, bet ir jus. Bet tai padaryti gali tik jūsų vyro tėvai.
Skolintus pinigus skirsite dukros buto išmokėjimui. Jeigu kils klausimas, tai liudijančius dokumentus su savo paaiškinimais turėsite pateikti VMI. Detalesnės informacijos mokesčių klausimais turėtumėte kreiptis į VMI. Bet ir antras jūsų minėtas variantas, kad nusiperkate butą savo vardu ir po to, jį dovanojate dukrai yra galimas, tačiau dovanojimo sandoriui sudaryti turėsite gauti kreditoriaus sutikimą, jei dovanojamas turtas bus įkeistas jam.
Rusijos Federacijos piliečiai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę.
Rusijos Federacijos piliečiai gali valdyti ar naudoti žemės sklypus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pvz., nuomotis, naudotis panaudos teise ir pan.
CK 5 knygos nuostatos reglamentuoja paveldėjimo teisės klausimus, nustato paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarką. Šios knygos 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.“ Notaras, vedantis paveldėjimo bylą ir turintis duomenų apie palikėjų sudarytus testamentus, negali jų ignoruoti, kadangi jis nėra tikras ar testamentiniai įpėdiniai atsiradusio palikimo nėra pradėję faktiškai valdyti. Todėl pats faktas, kad testamentiniai įpėdiniai nėra susitvarkę paveldėjimo dokumentų dar nereiškia, kad palikimas nepriimtas ir turtą galėtų paveldėti kiti įpėdiniai pagal įstatymą. Be to, tokios faktinės aplinkybės kaip mirusiojo nelaidojimas nedaro jokios įtakos testamentinio įpėdinio teisei paveldėti atsiradusį palikimą.
Rekomenduojame kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą su visais turimais dokumentais, siekiant gauti tikslią konsultaciją.
Nuomininkas be atskiro savininko sutikimo deklaruoti savo gyvenamosios vietos negali, nepriklausomai nuo to ar sudaryta sutartis yra užregistruota VĮ Registrų centre, ar ne.
Jūsų atveju turite kreiptis į advokatą, kad paruoštų būtinus dokumentus kreipimuisi į teismą.
Nekilnojamasis turtas - žemė ir su ja susiję objektai (statiniai, butai ir pan.), kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties, arba turtas, kuris tokiu pripažįstamas įstatymuose. Įstatymais tokiems objektams priskiriami orlaiviai, jūriniai laivai bei kosminiai laivai.
Šiuo atveju rekomenduojame sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kadangi ji labiausiai atitinka Jūsų faktinę situaciją. Jos pagrindu viena šalis (rentos gavėjas) perduoda nekilnojamąjį turtą kitai šaliai (rentos mokėtojui) nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki jo gyvos galvos. Tokiu atveju jokių mokestinių prievolių valstybei neatsiranda.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” numatyta, kad nekilnojamojo turto perleidimo už rentą sutarties patvirtinimo atveju notaro atlygis siekia nuo 0,4 iki 0,5 procento nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20.000 Lt.
Atkreipiame dėmesį, kad notaras dėl fiktyvių sandorių konsultacijų neteikia ir tokių sandorių netvirtina.
Paskolos sandorių formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnis. Jame numatyta, kad jeigu paskolos sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų ir viršija dviejų tūkstančių litų sumą, tokia sutartis turi būti rašytinė. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, tuomet paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais.
Taip, turi. Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Bendra taisyklė yra tokia, kad bendraturčiai jiems nuosavybės teise priklausančius daiktus valdo ir jais naudojasi kartu. Norint rekonstruoti jūsų pageidaujamą namą turi būti gautas visų savininkų sutikimas. Visi bendraturčiai yra susaistyti kitų bendraturčių valia.
Pirkėjui jokie papildomi mokesčiai valstybei neatsiranda. Įgytas turtas bus apmokestinamas 1 % nekilnojamojo turto mokesčiu, jeigu jo vertė viršija vieną milijoną litų.
Teisiškai paskolos gavėjas yra jūsų sužadėtinis ir prievolė grąžinti paimtą paskolą priklauso jam. Rekomenduojame rūpimu klausimu kreiptis į paskolą suteikusią įstaigą, kadangi be kreditoriaus sutikimo pakeisti skolininko negalėsite.
Mirusiosios turtą paveldėtų 2 vaikai kartu su ją pergyvenusiu sutuoktiniu, jeigu visi turintys teisę paveldėti asmenys atsiradusį palikimą priimtų. Tokiu atveju pergyvenęs sutuoktinis paveldėtų ¼ dalį turto, o mirusiosios vaikai paveldi ¾ dalis likusio turto. Svarbu pabrėžti, kad jeigu automobilis yra įgytas mirusiosios santuokos metu, jis bus laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl į ½ dalį automobilio bus išduodamas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiam sutuoktiniui.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas šioje byloje gali siekti 300 litų.
Jums rūpimu klausimu turėtumėte kreiptis į advokatą.
Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tarpusavyje susitarėte, kad Jūs iš močiutės (rentos gavėjos) gavote neikilnojamąjį turtą, o Jūs už tai įsipareigojote ją išlaikyti (mokėti rentą), slaugyti, pirkti vaistus, maistą ir kitus jos gyvenimui reikalingus daiktus iki jos gyvos galvos. Pagal sutartį, močiutė savo pareigą jums įvykdė pilnai, t.y. perdavė Jums nuosavybės teise jai priklausančius daiktus – žemės sklypą su statiniais, todėl nuo to momento Jums kyla šių daiktų žuvimo rizika. Vadovaujantis, CK 6.445 str. 3 dalies punkto nuostatomis jeigu dėl priežasčių, už kurias rentos gavėjas (šiuo atveju Jūsų močiutė) neatsako, žūva daiktas, kurį įkeičiant užtikrintas rentos mokėtojo (šiuo atveju Jūsų) prievolių vykdymas, rentos gavėjas (močiutė) turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” numatyta, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutarties patvirtinimo atveju notaro atlygis siekia nuo 0,4 iki 0,5 procento nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20.000 Lt.
Tėvas gali jam priklausančią nuosavybės teise dalį namo perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
Vadovaujantis CK 4.192 str. ir 4.193 str., jeigu skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis su kreditoriumi, kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu parduoti iš viešųjų varžytinių kreditoriaus naudai įkeistą daiktą. Jei pardavus įkeista daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Dėl kitų klausimų prašome kreiptis į banko atstovą ir/ arba kitas atitinkamas įstaigas, ir/ arba į advokatą.
Nekilnojamo daikto perleidimo sandorius tvirtina notaras. Prašome kreiptis į notarų biurą ir pateikti žemiau nurodytus dokumentus, kad notaras galėtų pateikti Jums atsakymą ar minėtas sandoris gali būti patvirtintas. Bendras dokumentų sąrašas:
1) nuosavybės teises į turtą įrodantys dokumentai (pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas, pardavimo varžytinėse aktas, statinio priėmimo naudotis aktas ir kt.);
2) sandorio šalių santuokos liudijimas;
3) vedybų sutartis arba turto pasidalinimo sutartis (jeigu tokia yra sudaryta);
4) vaikų gimimo liudijimai.
Nekilnojamo daikto perleidimo sandorio dokumentų pridavimui pas notarą turi dalyvauti abi šalys.
Paveldimo turto mokestis mokamas valstybei ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant tokius tarifus: - 5 procentai - jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0.5 mln. litų, - 10 procentų - jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 0.5 mln. litų.
Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinami:
• vienam sutuoktiniui mirus, kito sutuoktinio paveldimas turtas,
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas,
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, ne didesnė kaip 10 tūkst. litų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 5.11 punkte numatyta, kad mokestis notarui už pareiškimo apie palikimo priėmimą yra nuo 10 iki 50 Lt, 5.17 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į pinigines lėšas sąskaitose fiziniams asmenims yra 20 Lt, 5.18 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus yra 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt ir ne daugiau kaip 1000 Lt, 5.19 punkte – už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į kitą turtą yra nuo 20 iki 100 Lt.
Taip pat apmokamos notaro patirtos išlaidos už duomenų patikrinimą atitinkamuose registruose.
Asmuo, nuosavybės teisės į daiktą turėtojas, savo nuožiūra gali jį naudoti, valdyti bei juo disponuoti laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų.
Bendraturtis turi teisę perleisti jam bendraja nuosavybe priklausančią dalį nekilnojamojo daikto kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomuoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį įstatymų nustatyta tvarka. Pirmenybės teise pirkti bendraturčio parduodamą dalį turi teisę kiti bendraturčiai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1. 1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimą ar turto perleidimo už rentą yra 0,45 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20 000 Lt.
Taip pat apmokamos notaro patirtos išlaidos už duomenų patikrinimą atitinkamuose registruose.
Dovanojimo būdu gautos pajamos yra apmokestinamos, išskyrus dovanojimo būdu gautas pajamas iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 proc. Kiekvienu konkrečiu atveju mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Dėl visų konsultacijų, susijusių su mokestiniais klausimais, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
CK 5.11 str. yra nustatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai yra:
1. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2. antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3. trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4. ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5. penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6. šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai nepriims ar atsisakys palikimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, ar jiems bus atimta paveldėjimo teisė, priimti paveldėjimą galės paskesnės eilės įpėdiniai. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriims palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atims teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teisė pereis valstybei.
Pagal aukščiau minėtą, nei vienos eilės įpėdinio sutuoktinis (-ė) nėra įpėdinis pagal įstatymą.
pavardė) nustatoma uzufrukto teises gyventi Dovanojamuose Daiktuose ir visais dovanojamais Daiktais naudotis su Apdovanotuoju"". Ka tai reiškia? Kas vis dėlto yra savininkas? Aš ar mano tetis?"
Atsakymą prašome žiūrėti prie 267 klausimo.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.5 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto sujungimo, padalijimo sutarties, taip pat už žemės sklypo atidalijimo ir amalgamacijos sutarties patvirtinimą yra 0,4 iki 0,5 proc. nuo daikto vertės, bet ne daugiau kaip 20 000 Lt.
Dėl valstybės paveldėto turto realizavimo prašome kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
Apie įpėdinius pagal įstatymą bei valstybės teisė paveldėti atsakymus žiūrėkite prie 185 ir 179 klausimų.
Įpėdinių pagal įstatymą elės nurodytos prie 179 klausimo. Dėl kitų klausimų prašome kreiptis į advokatą.
Informacija apie nekilnojamo turto įkeitimo sandorius registruoja ir saugo Centrinė hipotekos įstaiga.
Pagal Jūsų pateiktą informaciją, Jūs nesate priėmęs palikimo ir padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tik įpėdiniui, priėmusiam palikimą, gali būti suteikta informacija apie palikėjo turtą ir skolinius įsipareigojimus. Jeigu įpėdinis notarui pateikia pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, tai įpėdinis priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Prašome dėl tolimesnių veiksmų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Jūs galite informuoti testatorių apie savo sprendimą nepriimti Jums testamentu paskirtą turtą.
Testatoriui mirus, jūs galite per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikimo atsiradimo vietos notarui pateikti pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo.
Rekomenduojame Jūsų sūnui kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą ir ten surašyti įgaliojimą reikalingiems veiksmams atlikti. Jeigu Jūsų sūnus kreipsis į užsienio valstybės notarą ar kitą atitinkamą instituciją, toks įgaliojimas papildomai toje užsienio valstybėje turėtų būti patvirtintas pažyma „Apostille“. Jūsų sūnus turėtų žinoti kokiems konkretiems veiksmams atlikti yra reikalingas įgaliojimas, kad būtų galima tai nurodyti įgaliojime. Įgaliotinis galės atlikti tik tuos veiksmus, kurie bus nurodyti įgaliojime.
Prašome kreiptis į JAV atitinkamas institucijas dėl palikimo, likusio po Jūsų tėvo.
Jeigu mirusysis nebuvo sudaręs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Pagal LR CK 5.11 straipsnį, broliai, seserys gali paveldėti turtą, jei nėra aukštesnės eilės įpėdinių, t.y. palikėjo vaikų (tarp jų ir įvaikių) ir palikėjo vaikų, gimusių po jo mirties; palikėjo tėvų (įtėvių), vaikaičių; palikėjo senelių tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičių, arba minėti įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Atlyginimas notarui už nekilnojamojo daikto padalinimo sutarties patvirtinimą nustatytas nuo 0,4 iki 0,5 proc. nuo daikto vertės. Atlyginimas už kilnojamojo daikto pasidalinimo sutarties patvirtinimą - nuo 0,45 iki 0,55 proc. nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 50 Lt. Papildomai mokama už VĮ Registrų centro atliekamus darbus, duomenų patikras registruose.
Jei turtas jau padovanotas ar paveldėtas, t.y. pas notarą sudarytos dovanojimo sutartys ar išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, ir turtas įregistruotas Registrų centre naujų savininkų vardu, reikia kreiptis į ekploatavimo ir aptarnavimo paslaugas teikiančias įstaigas dėl naujų sutarčių sudarymo (keitimo), žemės mokesčių mokėjimo naujų savininkų vardu.
Turtas, paveldėtas po santuokos sudarymo, yra jį paveldėjusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Būtina atkreipti dėmesį, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
Taip, reikalingas. Pažymėtina, kad dokumentus priduoti privalo asmeniškai tas asmuo, kuriam kortelė bus ruošiama, įgaliotas asmuo gali tik paimti pagamintą kortelę.
Teismo leidimas dėl nepilnamečio vaiko ir sutuoktinio sutikimas nereikalingi, jeigu Jūs (arba Jūs kartu su sutuoktiniu, arba Jūsų sutuoktinis) nuosavybės teise turite kitą turtą, ir visa šeima esate deklaravę gyvenamą vietą ne parduodamame turte, o būtent kitame turimame turte, ir parduodamas turtas VĮ Registrų centre nėra įregistruotas „šeimos turtu“.
Atidalijimo (padalijimo) procesas pilnai bus baigtas tik įregistravus naujai suformuotus žemės sklypus Registrų centre. Pirmiausiai reikia įregistruoti atidalijimą (padalijimą), tuomet parduoti jau savarankišką naujai suformuotą sklypą.
Tam, kad galėtumėte parduoti automobilį, įgaliojime turi būti numatyta teisė disponuoti konkrečiu turtu (šiuo atveju automobiliu) arba teisė disponuoti visu įgaliotojo turtu. Kiekvienas įgaliojimas ir jo tekstas yra individualus, todėl neturint įgaliojimo teksto, negalime detaliau atsakyti į Jūsų klausimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis turi priimti palikimą aktyviais veiksmais. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pirmos eilės įpėdiniai palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Minėtą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Jeigu palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėjimo liudijimas jau išduotas, įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį. Įpėdinių ginčus sprendžia teismas.
Teisės aktai nenumato termino, per kiek laiko pardavėjai turi išsikelti iš parduodamo turto; tai yra šalių susitarimo reikalas. Turto priėmimo-perdavimo aktas dažniausiai pasirašomas po to, kai turtas atlaisvinamas. Jeigu turtas pirkėjui jau bus perduotas, o pardavėjai ir toliau gyvens (naudosis) turtu ar jo dalimi, tai derėtų įteisinti: sudaryti nuomos, panaudos ar pan. sutartį.
Jeigu turtas priklauso keliems bendraturčiams dalimis (po ½, 1/3 ar bet kokiomis kitomis dalimis), ir bendraturtis nori parduoti turtą ne kitam bendraturčiui, o kitam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsniu, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Kad bendraturtis galėtų parduoti savo dalį, kiti bendraturčiai turi pasirašyti notariškai patvirtintus pareiškimus, kad atsisako pirkti parduodamas dalis pirmenybės teise, arba dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Tai galioja ir tuo atveju, kai yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu, priklausančiu keletui savininkų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.185 straipsniu, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu. Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais.
Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra:
1) įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
2) skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
3) vaikui dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas.
Pažymėtina, kad LR CK numato, kokius sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, tėvai gali sudaryti tik gavę išankstinį teismo leidimą.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai nesutariama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo keliu pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
LR civilinis kodeksas numato valdymo, naudojimosi, disponavimo bendrąja nuosavybe ypatumus, t.y. pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe; bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant ir pan. (LR CK Ketvirtosios knygos Ketvirtas skirsnis „Bendrosios nuosavybės teisė“).
vaiskrūmiai
ar pusseserė turėjo teisę pakeisti bute spynas
Prašome kreiptis į paveldėjimo bylą vedantį notarą.
Tokių ginčų sprendimas nėra notaro kompetencija. Kreipkitės į advokatą.
Kad automobilis atitektų sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, turite sudaryti notariškai patvirtintą turto pasidalinimo sutartį, kurioje būtų aptartas ir kompensacijos klausimas
Notaras dokumentus sudaro valstybine, t.y. lietuvių kalba, tačiau klientui pageidaujant jo norimas dokumentas gali būti sudarytas dviem kalbomis – Jūsų atveju, lietuvių ir anglų.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių jurisdikcijai priklausančių valstybės ir savivaldybių institucijų arba valstybės ir savivaldybių pareigūnų išduoti dokumentai galiotų Didžiojoje Britanijoje, minėti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille), t.y. toks veiksmas, kuriuo konsulinio departamento valstybės tarnautojas atlieka dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo oficialų patvirtinimą bei patvirtina jį pažyma (Apostille).
Dokumentų tvirtinimas pažyma Apostille Lietuvos Respublikoje yra pavestas Užsienio reikalų ministerijai.
Dovanojimo sutartyje yra įtraukiama informacija dėl perleidžiamo turto suvaržymų, taip pat šalių pareiškimai, kuriuose išdėstoma faktinė situacija dėl skolinių įsipareigojimų, joje nurodant kam tenka pareiga juos padengti. CK 6.474 straipsnyje nurodyta, kad: „Jeigu ko kito nenumato įstatymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik už tas skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana.“ Taigi, jeigu dovanojimo sutartimi esate priėmusi butą su skolomis, visus komunalinių mokėjimų įsiskolininimus, susijusius su šiuo butu, privalėsite apmokėti Jūs.
Kadangi Jūsų perleidžiamas būstas yra suvaržytas hipoteka, todėl pirmiausiai savo norą jį perleisti turite pranešti savo kreditoriui ir gauti jo sutikimą. Patikrinęs Jūsų situaciją bei būsimo įgijėjo galimybes mokėti paskolą jis pateiks savo atsakymą apie Jūsų galimybę perleisti turtą.
Testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Tokiu būdu testamento galia yra nukreipiama į ateitį, tik palikėjo mirties atveju galiojančio testamento pagrindu atsiranda teisinės pasekmės – palikimą priėmusiam įpėdiniui pereina palikėjo turtinės teisės ir pareigos. Testatorius šį dokumentą sudaro laisva valia, be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Kiekvienas asmuo, manantis kad jo teisės yra pažeistos turi teisę kreiptis į teismą. Svarbu suprasti, kad ginčijant mirusio asmens testamentą turėsite įrodyti, kad Jūsų mama, testamento sudarymo metu buvo neveiksni.