Žalą atlygins valstybė

Žalą atlygins valstybė
Praėjusių metų pabaigoje rašėme, kad Seimas pakeitė Civilinio kodekso 486 straipsnį. Jis dabar toks:
„Žalą, fiziniam asmeniui padarytą dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto laikino sulaikymo ar neteisėto suėmimo paskyrimo baudžiamojo proceso metu, neteisėto sulaikymo, arešto ar pataisos darbų neteisėto paskyrimo administracinio proceso metu, valstybė atlygina įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
Šiuo atveju atlyginama ir moralinė žala“.

Kaip matome, ši teisės norma pačios atlyginimo tvarkos nekonkretizuoja – ta tvarka numatyta kitame įstatyme, kurį Seimas priėmė 1997 m lapkričio 4 d. ir pavadino jį Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymu.

Kadangi šis dalykas yra gan aktualus, jį panagrinėsime plačiau. Šiandien aptarsime tik bendruosius jo pagrindus.

Seimas, siekdamas garantuoti Lietuvos Respublikos piliečių konstitucines teises ir atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, priėmė nagrinėjamą įstatymą. Jo pagrindu visą žalą, kuri atsiranda dėl neteisėto suėmimo, nuteisimo, administracinio arešto arba pataisos darbų neteisėto paskyrimo, atlygina valstybė.

Paprastai kalbant, žalą atlygins valstybė, o ne neteisėtus veiksmus padarę pareigūnai. Tai yra teigiamas valstybės žingsnis, kai ji už pareigūnų veiksmus atsako pati. Tiesa, valstybė, atlyginusi asmenims žalą, padarytą dėl neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros pareigūnų ir teisėjų veiksmų, įgyja į juos atgręžtinio reikalavimo teisę, t.y. gali išmokėtas sumas iš jų susigrąžinti.

Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo neteisėtai sulaiktyi, nuteisti, suimti, areštuoti ar jiems buvo paskirti pataisos darbai. Tačiau dėl to būtina:

1) panaikinti įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir bylą nutraukti arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, kad teismas padarė klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės;

2) panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimą, teismo (teisėjo) nutartį, pagal kurį asmeniui buvo paskirtas laikinas sulaikymas, sulaikymas ar suėmimas;

3) teismo sprendimas panaikinti administracinį areštą arba pataisos darbus dėl asmenį reabilituojančių aplinkybių.

Šio įstatymo privalumas yra ir tas, kad Lietuva pradeda pripažinti ir tarptautinių teismų priimtus sprendimus. Todėl teisės į žalos atlyginimą pagrindas yra ir Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas dėl žalos atlginimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme draugiškas susitarimas su nukentėjusiuoju, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Teisė į žalos atlyginimą neatsiranda, jei asmuo savęs apkalbinėjimu ar kitu būdu kliudė nustatyti tiesą, taip pat slapstėsi ir taip padėjo atsirasti žalai.

Teisės į žalos atlyginimą paveldėti ar perleisti kitam asmeniui negalima.

Aldas Vabuolas