Vienas langelis aplipo purvais
Vienas langelis aplipo purvais
„Myža ant akių, o sako, kad lyja”, - atrodo, šiuo lietuvių liaudies posakiu galima apibūdinti Registrų centro ir uždarosios akcinės bendrovės “Alna” prasuktą projektą, kainavusį per 5 milijonus litų.
Visur tik klaidos
Valstybės kontrolės auditoriai savo ataskaitoje į šipulius sudaužė Registrų centro su „Alnos“ pagalba sukurtą vieno langelio sistemą, turėjusią palengvinti nekilnojamojo turto sandorių sudarymą. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, vadinamoji nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos informacinė sistema (NETSVEP) buvo pradėta naudoti pavėluotai ir su trūkumais.
„Formuojant NETSVEP reikalavimus nebuvo pakankamai įvertintos visos sistemos funkcionalumo aplinkybės, todėl sukurta paslauga neatitiko vartotojų poreikių, ji neveikė planuotu funkcionalumu, nepašalinti kai kurie nustatyti trūkumai“, - sakoma auditorių išvadose.
Registrų centro ir Notarų rūmų 2008 m. gruodžio 29 d. pasirašytame susitarime nurodyti trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2009 m. balandžio 1 d. Tačiau jie iki nurodyto laiko nebuvo pašalinti, o kai kurie NETSVEP funkciniai trūkumai nebuvo ištaisyti iki audito pabaigos. Valstybės kontrolės NETSVEP audito ataskaita buvo paskelbta rugsėjo 30 d.
Valstybės auditoriai įvertino ir Registrų centro direktoriaus Kęstučio Sabaliausko atsakomybę. „Registrų centro direktorius pasirašė galutinį sistemos priėmimo ir perdavimo aktą, taip patvirtindamas, kad NETSVEP projektavimo, kūrimo ir diegimo darbai tinkamai atlikti, nors 2007 m. pabaigoje sistema neveikė ir dar nebuvo pradėta diegti“, - teigiama ataskaitoje.
Visi neteisūs, teisus K.Sabaliauskas
Registrų centro direktorius K.Sabaliauskas pareiškė, kad Valstybės kontrolės išvados dėl NETSVEP sistemos yra „pasenusios“. „Jokių esminių klaidų aš nepripažįstu, - kalbėdamas su „Respublika“ valstybės auditoriams atšovė K.Sabaliauskas. - NETSVEP sistema ne tik gera, ji yra labai gera“.
Valstybinės įmonės direktorius ėmėsi įrodinėti, kad Registrų centras sukūręs visiškai funkcionuojančią sistemą, tiesiog notarai esą nenorėjo ja naudotis. Kodėl? K.Sabaliauskas siūlo klausti notarų.
„Notarų rūmai NETSVEP sistema nėra patenkinti, bet, deja, neturime iš ko rinktis. Su sistema darbe jau susidūrę notarai teigia, kad per naująją sistemą neįmanoma atlikti sudėtingesnių nekilnojamojo turto sandorių registracijos, sistema veikia iš lėto, dažnai lūžta. Statistiškai per NETSVEP patvirtinama tik maža dalis nekilnojamojo turto sandorių. Kitaip tariant, vieno langelio principas vartotojams yra ne atvertas, o tik vos praviras“, - „Respublikai“ teigė Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Pasak M.Stračkaičio, Notarų rūmai visiškai pritaria Valstybės kontrolės išvadose pareikštai kritikai dėl NETSVEP projekto. „Manome, kad auditorių priekaištai dėl NETSVEP sistemos yra pagrįst“”, - įsitikinęs Notarų rūmų prezidentas.
Žadėjo revoliuciją
Prie skandalingos sistemos kūrimo buvo prisidėjusi Saulėlydžio komisijos pirmininko Valentino Milaknio sūnaus Tomo Milaknio vadovaujama bendrovė „Alna“: NETSVEP informacinės sistemos projektavimo ir kūrimo paslaugų teikėja organizuojant konkursą buvo išrinkta bendrovė „Alna Software“. Už visus darbus įmonei buvo atseikėta mažiausiai 2,898 mln. litų.
„Alnos“ interneto tinklalapyje galima rasti pagyrūniškų pranešimų, kuriuose NETSVEP sistema vadinama „artėjančia revoliucija“. Žadama revoliucija pavirto į šnipštą: notarai gavo sistemą, su kuria dirbti sunkiai įmanoma.
2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos notarų rūmai Registrų centrui raštiškai nurodė, kad notarai, atlikę NETSVEP testavimą, nustatė, kad sistema nesukurta, neveikia ir netinkama eksploatacijos pradžiai, nes neatlikta apie 97 proc. numatytų darbų.
Nepaisant notarų perspėjimų, po dviejų dienų Registrų centras ir „Alna Software“ pasirašė galutinį NETSVEP paslaugų teikimo sutarties darbų perdavimo-priėmimo aktą. O dar po dviejų dienų Registrų centras su T.Milakniui pavaldžia įmone pasirašė 1,7 mln. litų vertės sutartį dėl „NETSVEP papildomų funkcijų sukūrimo paslaugų“.
Poilsis Australijoje su brolio kaimynais
Registrų centro direktorius teigė „Alnai“ neturintis jokių priekaištų, nes NETSVEP sistema esą veikia gerai. Kodėl K.Sabaliauskas gina bendrovę, prisidėjusią prie sistemos, kuri netenkina nei notarų, nei valstybės auditorių projektavimo darbų? „Alnos“ ir Registrų centro atstovų “bendradarbiavimas” neapsiriboja vien bendrais projektais. Galbūt atsakymų reikėtų ieškoti čia.
„Respublika“ dar kovą rašė apie bendras K.Sabaliausko ir jo žmonos atostogas kartu su “Alna Intelligence” direktoriumi Gintaru Grybėnu ir jo sutuoktine “Alna Software pardavimo vadove Lina Grybėniene. Atostogauta buvo 2008 m. spalį-lapkritį, labai toli - Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
„Konkursas (kurį laimėjo „Alna Software“ - aut. past.) buvo laimėtas prieš ketverius metus, o aš pats nedalyvavau vertinant siūlymus. Tai negaliu atostogauti? Jeigu aš juos pažįstu, tai ką man dabar daryti?“ - puolė teisintis K.Sabaliauskas.
Beje, atostogas Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje paprastai sau leidžia tik labai pasiturintys žmonės. Lietuvos kelionių agentūros už dviejų savaičių atostogas Australijoje lupa po 17-25 tūkst. litų. Kelionės kaina į Naująją Zelandiją yra dar didesnė.
Yra ir dar vienas įdomus sutapimas. Pasirodo, Lina ir Gintaras Grybėnai - K.Sabaliausko brolio kaimynai. Su jais Registrų centro direktorius susipažino per šeimos šventę maždaug prieš ketverius metus.
Pinigus naudojo neefektyviai
NETSVEP, arba vieno langelio sistema, buvo kuriama žmonėms, kad jie neišėję iš notaro kabineto galėtų įregistruoti nuosavybės teises. Paslauga turėjo būti įdiegta dar iki 2007 m. pabaigos. Už lango - 2009 m. lapkritis, tačiau sistema iki šiol nėra visiškai funkcionuojanti. Nepadėjo net daugiau nei 5 mln. litų, kurie buvo sukišti į sistemos kūrimą.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad kurdamas NETSVEP Registrų centras daugiau nei 5,8 mln. litų panaudojo nepakankamai efektyviai. Su auditoriais sutinka ir notarai. „Kuriant šią elektroninę sistemą mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšos galėjo būti panaudotos kur kas efektyviau, o produktas - geriau atitikti galutinio vartotojo - notarų klientų - poreikius“, - mano Notarų rūmų prezidentas.
NETSVEP projektavimo sistemos ir kūrimo paslaugų teikėją Registrų centras rinkosi prieš ketverius metus viešojo konkurso būdu. Iš trijų kandidatų - „Alna Software”, UAB „Sonex” ir UAB „Informacinės technologijos” (dabar „Affecto Lietuva”) - buvo išrinkta su V.Milaknio sūnumi siejama kompanija „Alna Software”.
UAB „Informacinės technologijos“ buvo apskundusi konkursą teismui, nes jos kaina buvo 20 proc. mažesnė. Tačiau galutinis teismo sprendimas leido „Alna Software“ kibti į NETSVEP kūrimo darbus. Tačiau atrodo, kad jais patenkintas tik su „Alna“ vadais Australijoje atostogavęs K.Sabaliauskas.