Triukšmas dėl žemės – beprasmis
Triukšmas dėl žemės – beprasmis
Nors Lietuva ir neįteisino iš ES gauto leidimo pratęsti draudimą pirkti žemę užsieniečiams, pirkėjų iš užsienio daugiau nei buvo neatsirado. Tai tik patvirtino faktą, kad šiam draudimui teikiama pernelyg daug reikšmės.
Greiti ir konkretūs pirkėjai
Pavasarį Utenos rajone 5 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą verslininkas Vaidas Pocevičius pardavė ne vietos ūkininkui, o pirkėjui iš Vokietijos. "Susidomėjimas sklypu nebuvo didelis, ilgai nesisekė jo parduoti. Vieną kartą apie sklypą pasidomėjęs pirkėjas iš Vokietijos po mėnesio jį nupirko be jokių didesnių kalbų ir klausimų. Todėl net nepavyko sužinoti, kokia veikla bus užsiimama prieš tai buvusiose ganyklose", – teigė V.Pocevičius.
Pasak jo, vokiečiui tiko plotas ir kaina, o sklypą jis nusipirko per vieną Lietuvoje registruotą bendrovę. Nors sandorio sumos pašnekovas nenorėjo atskleisti, vokietis esą už hektarą žemės mokėjo rinkos kainomis. Tiesa, nesiderėjo, o tai visuomet daro žemę perkantys mūsų šalies ūkininkai.
"Kiek žinau, užsieniečiai labiau domisi žemės ūkiui tinkama žeme, perka žemę Žemaitijoje, juos domina didesni plotai. Valdomus plotus užsieniečiai didina supirkdami aplinkines žemes, jų tarpininkai ieško šalia esančių sklypų savininkų ir tariasi dėl pardavimo", – atviravo V.Pocevičius. Pasak pašnekovo, didieji žemės ūkio paskirties žemės plotai jau seniai turi savo savininkus – tiek Lietuvos, tiek užsienio ūkininkus.
"Labai abejotina, kad užsieniečiai pirks nederlingas žemes, pavyzdžiui, Molėtų rajone. Draudimas pirkti žemę fiziniams asmenims iš užsienio rinkai neturi jokios įtakos. Tai tik žodžių žaismas. Tie, kas norėjo jau nusipirko, kas norės – nusipirks", – teigė V.Pocevičius.
Prašys patarimo, kaip elgtis
Tačiau praėjusią savaitę šiuo klausimu diskutavę šalies politikai manė kitaip. Paskubomis paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną buvo priimta rezoliucija, kuria tautos išrinktieji išreiškė politinę valią dar trejiems metams pratęsti apribojimą užsieniečiams pirkti žemės ūkio ir miško paskirties žemę. Tokį draudimą numatęs konstitucinis įstatymas nustojo galioti gegužės 1-ąją.
Tačiau priimta rezoliucija nieko neišsprendė. Apie draudimo pabaigą prasitaręs teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir toliau tvirtina, kad teisinė sistema nepasikeitė, ir užsieniečiai žemę Lietuvoje jau gali įsigyti ir kaip fiziniai asmenys.
Teisingumo ministerijoje pasiteiravus, kokią juridinę galią turi priimta rezoliucija, ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė sakė, kad priklausys, kaip elgsis notarai.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkauskas dienraščiui teigė, kad konstitucinis įstatymas ir Seimo rezoliucija yra nelygiaverčiai teisės aktai.
"Vis dėlto manome, kad negali būti nepaisoma įstatymų leidėjų pareikštos politinės valios žemės pardavimo užsieniečiams klausimu. Todėl Lietuvos notarų rūmai kreipsis į valstybės valdžios institucijas išaiškinimo, ar notarai turi teisę tvirtinti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius užsienio subjektams", – sakė M.Stračkauskas. Pasak jo, notarams iki išaiškinimo nebus rekomenduojama tvirtinti tokių sandorių.
Nei jų buvo, nei jų bus
Nors konstitucinį įstatymą Seimas planuoja priimti pirmosiomis rudens sesijos dienomis, rinkos dalyviai įsitikinę, kad per kelis mėnesius niekas nepasikeis.
"Niekas iš užsienio žemės masiškai neieško ir neperka, kokį įspūdį bando sudaryti dauguma politikų. Nei Lietuvoje yra žemės ieškančių fizinių asmenų, nei jų buvo, nei jų artimiausiu metu bus", – teigė korporacijos "Matininkai" prezidentas Kęstutis Kristinaitis.
Pasak jo, šiuo metu yra susiklosčiusi paradoksali situacija. Mat žemės ūkio paskirties žemės savininkai į rinką nepaleidžia žemės, nes sieja viltis su užsieniečiais, kurie esą mokėtų brangiau. O dėl to žemdirbiai, dėl kurių ir yra pratęstas draudimo terminas, neturi iš ko pirkti, nes savininkai neparduoda.
Pasak pašnekovo, praėję du mėnesiai nėra labai ilgas laiko tarpas, per kurį galėjo išaiškėti kokios nors užsieniečių kaip fizinių asmenų elgesio Lietuvoje tendencijos. Tai, kad per gegužę ir birželį Lietuvoje nebuvo registruotas nė vienas žemės ūkio paskirties žemės pirkimo sandoris, kurį būtų sudaręs užsienio šalies pilietis, dienraščiui patikino Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.
"Sklypo pardavimo laikas – maždaug metai. Todėl pašalinus apribojimus per metus ar pusantrų būtų paaiškėjusi situacija ir nusistovėjusi žemės rinka. Dabar vėl sąstingis ir laukimas. Tai yra beprasmis politikų sprendimas, kuris nei pagerina, nei pablogina situaciją", – sakė K.Kristinaitis.
Reikia laiko sustiprėti
Kitaip mano ūkininkai ir stambūs žemvaldžiai. Jiems atrodo, jog užsieniečiai tik ir laukia, kad atsivers galimybė ir nupirks visą Lietuvos žemę. Pakalbintas Kėdainių krašto ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas džiaugėsi, kad valdžia susizgribo priimti rezoliuciją, ir deda viltis, kad institucijos neleis "išparceliuoti Lietuvos".
"Jeigu svetimšaliai vis tik galės įsigyti žemės, mes neišsilaikysime. Jau esame pajutę, ką reiškia Lietuvos žemės pirkimas svetimais pinigais. Tai daro ne tik užsieniečiams padedantys žemę įsigyti lietuviai, bet ir stambūs žemvaldžiai. Jeigu tik atsiranda daugiau žaidėjų rinkoje, iškart kyla kainos. Šis pratęstas draudimas bent jau sulaikys tuos, kurie neieškojo, kaip apeiti įstatymą", – vylėsi J.Talmantas.
Žemės ūkio bendrovės "Linas Agro Group" generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius taip pat palaiko draudimo pratęsimą ir mano, kad iki 2014 m. pavasario Lietuvos ūkininkai spės sustiprėti. "Jeigu pakilus kainoms vietos ūkininkams reikėtų pirkti žemę didesnėmis kainomis, tektų mažiau lėšų skirti techniškai atsinaujinti, o tai sumenkintų Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą", – teigė A.Pranckevičius. Jo žiniomis, ūkininkai aplink savo ūkius nuolat plečia nuosavybės plotus ir šiuo metu tai daro aktyviau nei ankstesniais metais.
Kainų perspektyvos
Kalbėdamas apie žemės ūkio paskirties kainų perspektyvas, K.Kristinaitis pabrėžė, kad kainos buvo koreguojamos 2009 m. ir šiuo metu vis dar išlieka tokios pat.
"Kokios bus žemės rinkos tendencijos, pamatysime 2012 m., kai paaiškės ES politikos kryptis. Kol kas jokių sprendimų, kiek ES skirs lėšų žemės ūkio paramai, dar nėra. Bet galima numatyti, kad tiesioginės išmokos už hektarus bus mažinamos, o didės mokamos išmokos už pagamintą prekinę produkciją. Jeigu tai bus patvirtinta, tie žemės savininkai, kurie už šienaujamus plotus gauna pajamas, jų negaus, nebebus prasmės tokios žemės dirbti. Todėl gali atsirasti daugiau dirvonuojamos žemės, padidėti pardavimų pasiūla ir mažėti kainos. Tai gana realus žemės kainų kritimo scenarijus", – dėstė korporacijos "Matininkai" prezidentas. Jo duomenimis, tai paaiškės šių metų pabaigoje ir turės daugiau įtakos žemės rinkai nei šiuo metu esantys tariami draudimai ją įsigyti užsieniečiams.
Ūkininkas J.Talmantas mano, kad šiuo metu vyraujanti žemės ūkio paskirties žemės kaina yra normali ir turėtų išsilaikyti.
________________________________________
Žemės ūkio paskirties žemės kainos
Šiuo metu, atsižvelgiant į derlingumą ir vietovę, žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje kainuoja 2–8 tūkst. litų už hektarą. Pasak rinkos dalyvių, kainos išlieka panašios kaip ir 2010 m. pabaigoje.
________________________________________
Vietovė tūkst. litų už 1 ha
Aplink Vilnių 3,3 – 8,3
Aplink Kauną 4,4 – 7,3
Aplink Klaipėdą 3 – 6,7