Testamentų sudarymu rūpinasi vis jaunesni lietuviai
Į notarų biurus vis dažniau kreipiasi testamentą sudaryti norintys jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Vis dėlto Lietuvos gyventojai dar atsilieka nuo aktyviau testamentus sudarinėjančių Vakarų Europos valstybių piliečių.
Pasak Notarų rūmų viceprezidento Mariaus Stračkaičio, Lietuvoje tik maždaug trečdalis iš visų mirusiųjų palieka testamentus, kuriuose nurodo savo turto paveldėtojus. „Tokią padėtį galima paaiškinti sudėtinga Lietuvos istorija – sovietmečiu dauguma žmonių, palyginti su šiais laikais, neturėjo daug turto, todėl testamentų nesudarinėjo. Daugėjant vertingą turtą valdančių žmonių, daugėja ir norinčių sudaryti testamentus“,- sakė M.Stračkaitis.
Pastaraisiais metais Lietuvoje kas mėnesį įregistruojama po du tris tūkstančius testamentų ir jų pakeitimų. Anksčiau testamentų sudarymu dažniausiai rūpinosi pensininkai, o dabar dėl to į notarų biurus vis dažniau užsuka ir vertingą turtą valdantys 30-50 metų klientai.
Penktadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos notarų rūmų konferencijoje apie paveldėjimą ir testamentų sudarymą dalyvavęs teisingumo ministras Petras Baguška atkreipė dėmesį, kad spartėjant žmonių migracijai vis dažniau testamentai sudaromi ar vykdomi svečiose šalyse, kur lietuviai laikinai dirba ir gyvena. Todėl Lietuvai, kaip ir visai Europos Sąjungai, svarbu sukurti efektyviai veikiančią visose Europos Sąjungos valstybėse sudarytų testamentų duomenų bazę.
Tokios pačios nuomonės buvo ir konferencijoje dalyvavęs Koblenco notarų rūmų prezidentas Richardas Beckas iš Vokietijos. Anot jo, ir Lietuvoje, ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių klientai turi dvi galimybes sudaryti testamentą – arba tvirtinti šį dokumentą notaro biure, arba parengti asmeninį testamentą, kuris pristatomas saugoti notarui.
Asmeniniai pačių žmonių parašyti testamentai Lietuvoje labai reti. „Žmonės dažniausiai vengia patys rašyti testamentą, nes bijo padaryti klaidų, dėl kurių testamentas gali būti nevykdomas ar pripažintas negaliojančiu“,- sakė M.Stračkaitis. Vis dažniau žmonės naudojasi galimybe testamente įrašyti ne tik savo turto paveldėtojus, bet ir nurodyti asmenis, kurie į turtą negali pretenduoti.
Konferencijoje notarai ministrui P.Baguškai pateikė konkrečius pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus būtų galima patobulinti testamentų vykdymo tvarką.
Prieš keletą mėnesių notarai su ministru aptarė galimybę keisti šiuo metu galiojantį reikalavimą, pagal kurį mirus testamento sudarytojui jo paskirti turto įpėdiniai turi kreiptis tik į tą notarų biurą, kuriam pagal teisingumo ministro įsakymą priklauso aptarnauti rajoną ar gatvę, kurioje paskutinį kartą buvo deklaruota testamento sudarytojo gyvenamoji vieta. Buvo siūloma supaprastinti šią tvaką ir leisti paveldėtojams kreiptis į bet kurį savivaldybės, kurioje gyveno testamento sudarytojas, notaro biurą. Tačiau šio pasiūlymo įgyvendinti artimiausiu metu nepavyks, nes norint keisti minėtą tvarką reikėtų taisyti Civilinį kodeksą.