Šeimos teisės naujovės skinasi kelią
Vedybų sutartis uostamiestyje jau sudarė šeši klaipėdiečiai
Uostamiestyje jau sudaromos iki šiol mūsų šalyje neregėtos vedybinės sutartys. Prieš pusantrų metų įsigaliojusiame Civiliniame kodekse įtvirtinti nauji šeimos teisės nuostatai daro įtaką ir besituokiančiųjų ar santuoką nutraukti ketinančių klaipėdiečių gyvenimams. Tačiau diskusijos apie oficialų sugyventinių įteisinimą – partnerystę vis dar lieka tik kalbomis – Vyriausybė taip ir nepriėmė partnerystę įteisinančio įstatymo. Nors pagal šiuo metu galiojančius įstatymus sutuoktiniai ir gali oficialiai įteisinti „pagyvenimą atskirai“ – separaciją, šia galimybe kol kas dar neskubama naudotis.
Po metų – vėl gyventi kartu
Kaip dienraščiui teigė Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų raštinės vyriausioji specialistė Aušra Šertvytienė, per pusantrų metų Klaipėdoje neįteisintas nė vienos sutuoktinių poros oficialus pageidavimas gyventi skyriumi. Naujasis Civilinis kodeksas šeimos teisėje ir įtvirtino visiškai naują Lietuvoje institutą – separaciją. Taip vadinamas teismo sprendimu įteisintas sutuoktinių gyvenimas atskirai. Anot notaro Mariaus Stračkaičio, nuo skyrybų separacija skiriasi tik tuo, kad sutuoktiniai turi galimybę atnaujinti santuoką. Praėjus metams nuo gyvenimo atskirai pradžios, sutuoktinis įgyja teisę reikalauti skyrybų, tačiau porai nusprendus vėl gyventi kartu, santuokos iš naujo įteisinti nereikia.
Už sutartį moka 300 litų
Kaip „Klaipėdą“ informavo Vedybų sutarčių registro koordinatorė Laura Rudokaitė, iki vasario 24-osios Lietuvoje buvo įregistruotos 48 vedybų sutartys. Šešias vedybų sutartis yra patvirtinę ir Klaipėdos notarai. Jas pasirašė penki Klaipėdos miesto ir vienas Klaipėdos rajono gyventojas.
Notaras M.Stračkaitis dienraščiui teigė, kad vedybų sutarties sudarymas labiausiai aktualus pragmatiškai į santuoką žiūrintiems žmonėms, arba verslininkams, kurie turi nemažai turto.
Vedybų sutarties sudarymas gali kainuoti apie 300, o jos įregistravimas – dar 25 litus. Sutarties registracija nėra privaloma, tačiau jos neįregistravus Vedybų sutarčių registre, ji negalės būti panaudota prieš kitus asmenis – kreditorius, skolininkus.
Pasak M.Stračkaičio, svarbu žinoti, kad vedybų sutartyje nustatomi tik turtiniai sutuoktinių santykiai, o ne sutuoktinių gyvenimo teisės ir pareigos. Be to jei sutartis riboja sutuoktinio teises ar pareigas vaikų atžvilgiu, atima sutuoktinio teisę į išlaikymą, ji gali būti pripažinta negaliojančia.
Pasak notaro, paprastai vedybų sutartyse apibrėžiami turto, sutuoktinio ir vaikų išlaikymo klausimai, o svarbiausia – turto pasidalijimo skyrybų ar separacijos atvejais tvarka.
Įteisins ateityje
Piliečiai, nenorintys tradiciškai susituokti, ateityje galės pasirinkti santuokos pakaitalą – partnerystę. Nors naujame Civiliniame kodekse ji ir apibrėžta, tačiau šios nuostatos pradės veikti tik nuo įstatymo, apibrėžiančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo datos. Tokį įstatymą planuojama priimti iki šių metų pabaigos.
M.Stračkaitis „Klaipėdai“ teigė: vien dėl to, kad visuomenėje jau seniai egzistuoja gyvenimo nesusituokus reiškinys, verta suteikti galimybę sugyventiniams pagal įstatymą įregistruoti savo santykius. To reikia siekiant apibrėžti kartu gyvenančiųjų turtinius santykius.
Susižadėti verta
Naujasis Civilinis kodeksas įteisino ir dar vieną naujovę – sužadėtuvių institutą. Pagrindinis šios naujovės privalumas – neįvykus santuokai dėl kurio nors sužadėtinio kaltės kitas turi teisę pareikalauti grąžinti brangesnes nei tūkstančio litų vertės dovanas, prisiteisti nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimą.
Kaip dienraščiui teigė Klaipėdos savivaldybės Metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė, atvejų, kai paskutinę minutę kuris nors sužadėtinis nusprendžia nebesituokti, jų darbo praktikoje yra buvę, tačiau G.Misevičienei nėra tekę girdėti apie tokius teismo procesus.
Civilinių bylų raštinės specialistė A.Šertvytienė taip pat neprisiminė tokios bylos. Tuo tarpu notaras M.Stračkaitis teigė, kad neretai sužadėtiniai taikiai susitaria dėl nuostolių atlyginimo ir į teismą nesikreipia.
Išskiria tik teisme
Aktualiausia naujovė Civilinio kodekso šeimos teisėje – santuokos nutraukimo tvarkos pasikeitimas. Anksčiau ją buvo galima nutraukti ir civilinės metrikacijos įstaigoje, o dabar ši procedūra atliekama tik teisme.
Praėjusiais metais Klaipėdoje išnagrinėta 661 ištuokos byla ir 430 bylų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Šiemet iki vasario 25-osios jau patekti 139 ieškiniai dėl santuokos nutraukimo ir 62 ieškiniai dėl alimentų priteisimo.
Dar viena svarbi naujovė – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės. Jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba nesirūpina šeima daugiau kaip metus, teismas gali priimti sprendimą, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Tokiu atveju teismas gali uždrausti pasilikti sutuoktinio pavardę, sutuoktinis gali prarasti kitas įstatymų numatytas teises. Pavyzdžiui, sutuoktinis neturės teisės prisiteisti išlaikymo, mokslo išlaidų kompensavimo.
Išlaikymą – sau
Naujieji įstatymai numato dar vieną naujovę. Nutraukus santuoką, buvusiam sutuoktiniui gali būti priteisiamas išlaikymas, jei jis augina bendrą nepilnametį vaiką, yra nedarbingas. Kodekse net numatyta galimybė prisiteisti iš buvusio sutuoktinio mokymosi ir persikvalifikavimo išlaidas. Ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei sutuoktinis dėl vaikų priežiūros negalėjo baigti studijų ar įgyti kvalifikacijos.
Per pusantrų metų Klaipėdoje nenagrinėta nė viena tokio pobūdžio byla. Pasak A.Šertvytienės, išlaikymą sau yra pavykę prisiteisti tik moterims, kurių santuoka iširo, o jo augino vaiką iki vienerių metų.
Gėjams – ne!
Civiliniame kodekse liko ir draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims. Nors ir anksčiau toks draudimas galiojo, dabar jis griežtai suformuluotas: straipsnyje „Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims“. Pastaruoju metu visuomenėje kilusios diskusijos dėl homoseksualų santuokų ar partnerystės reglamentavimo tvarkos, M.Stračkaičio įsitikinimu, ir liks tik kalbomis.