Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptartas siūlymas sudaryti hipotekos ir įkeitimo sutartis be notaro

respublika.lt

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį buvo diskutuojama apie Seimo siūlymą atsisakyti notaro paslaugų tvirtinant hipotekos ir įkeitimo sandorius. Šį procesą siūloma skaitmenizuoti, perkeliant į elektroninę erdvę ir pavedant administruoti bankams.

Notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio teigimu, hipotekos ir įkeitimo sandorius perkėlus į skaitmeninę erdvę sutarčių sudarymo procesas pabrangtų. Pasak jo, Lietuvoje hipotekos įkeitimo tvirtinimo procedūra šiuo metu yra pigiausia Europoje, o perkėlus sandorių tvarkymą į IT sistemą atsirastų papildomų teismų išlaidų.

„Ten, kur notaro nėra, atsiranda teisėjas, kuris revizuoja šalių sudarytą sutartį. Pas mus irgi panaši sistema buvo, kai teismas tikrindavo notaro sudarytas sutartis. Teismas buvo patrauktas ir liko notaras, kuris ne tik tvirtina sutartis, bet ir išduoda vykdomuosius įrašus. Turim pigiausią hipotekos tvirtinimą Europoje ir išieškojimas nepersikelia į teismą. Jeigu pasirinktume kitokį variantą (...) atsirastų vėl teismas. Dėl to būtų papildomos išlaidos ir teismų maratonas“, – Seimo komitete kalbėjo M. Stračkaitis.

Pasak Notaro rūmų prezidento, valstybė kontroliuoja notaro įkainį, o banko įkainių – ne, todėl procesą perdavus komerciniams bankams, jis brangtų.

„Hipotekos sudarymo sistema dabar veikia kaip laikrodis. Mes dabar beveik neturime ginčų teismuose, o naujovės tokios, kurios yra siūlomos, (...) mūsų manymu, ir kitų šalių praktikoje, sukelia sukčiavimo, vagystės ir nusikaltimų riziką“, – sakė M. Stračkaitis.

Teisininko Valentino Mikelėno nuomone, problema, kurią norima spręsti, neegzistuoja. Anot jo, atsisakius notaro paslaugų sudarant hipotekos ar įkeitimo sandorius, nebebus kas tikrintų jų turinį. Tai esą nesąžininga, kadangi be notaro priežiūros sandoriai bus sudaromi vienpusiškai.

„Dabar mes atsisakom notaro, vadinasi, sandorio turinio niekas netikrins. O sandoryje mes visada turime nelygiavertes šalis – yra kreditorius, kuris skolina kažką skolininkui ir yra skolininkas. Ir kreditorius sako: aš tavim nepasitikiu, tu įkeisk savo daiktą. (...) Tai vienas rizikingiausių sandorių, nes mes suvaržome nuosavybės teisę, o ką mes dažniausiai įkeičiam – savo butus, individualius namus, verslininkai įkeičia visą įmonę kaip turtinį objektą ir t.t. Ir jie gali prarasti šį savo patį vertingiausią turtą, nes įkeitimo sandoris bus vienpusiškas“, – sakė V. Mikelėnas.

Registrų centras: skaitmenizacija padėtų išvengti neteisėtų sandorių

Registrų centro atstovas Kazys Maksvytis komitete pritarė galimybei hipotekos ir įkeitimo sandorius sudaryti elektroninėmis priemonėmis.

„Tokia galimybė yra ir būtent IT priemonėmis, sudarant minėtus sandorius, būtų galimybė eliminuoti (...) neteisėtų sandorių sudarymo skaičiaus augimo riziką. Ji, Registro centro matymu, tikrai būtų suvaldyta“, – sakė Registrų centro atstovas.

Bankai neabejoja skaitmenizacijos saugumu. Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čepkutė notarų paslaugas pavadino vienintelėmis, kurios dar nėra skaitmenizuotos. Jos požiūriu, dėl to, kad sutartys gali būti nesąžiningos, nerimauti nereikėtų, o sandoriai, juos administruoti perleidus bankams, nepabrangs.

„Būsto pirkimo-pardavimo sutartis vis tiek bus tvirtinama notariškai ir iš ten imama iš esmės visa informacija į hipotekos sandorio sutartį, tad apsaugos tikrai yra pakankamai. Kalbant apie kainą, kainos nedidės, skaitmeninės paslaugos yra greitesnės ir pigesnės, savaime suprantama kodėl – čia mažesni administravimo kaštai“, – kalbėjo E. Čepkutė, pažymėjusi, kad nelikus notarų tvirtinimo sumažėtų ir bankų administravimo išlaidos, todėl prielaidų augti sandorių kainoms nėra.

E. Čepkutė posėdyje pabrėžė, kad Lietuvoje veikiančios skaitmeninės sistemos yra patikimos, todėl sandoriai būtų sudaromi saugiau.

„Šalyje turime labai gerai veikiant kvalifikuotą el. parašą, kas reiškia, kad visada yra identifikuojamas žmogus, ir dėl to manom, kad sukčiavimų ir vagysčių nėra pagrindo bijoti. Kitas dalykas, duomenų bazės mūsų yra patikimos, kurias valdo Registrų centras, tas irgi yra labai svarbi dedamoji šiems sandoriams. Ir vartotojų apsauga, ypač tų, kurie ima būsto kreditus, yra labai aukšto lygio“, – mano Bankų asociacijos prezidentė. Ji taip pat akcentavo, kad tinkamai ir kokybiškai teikiamas bankų paslaugas užtikrins Lietuvos bankas.

Šiuo metu už nekilnojamojo daikto hipotekos sutarties patvirtinimą notarui mokama nuo 0,17 iki 0,25 proc. nuo objekto vertės, bet ne mažiau nei 13 ir ne daugiau nei 120 eurų be PVM, jei įkeičiamo objekto vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. Kai įkeičiamo objekto vertė didesnė, maksimali notarui mokėtina suma padidėja iki 240 eurų be PVM.