Seimas dar nedrįso parduoti žemių
Seimas dar nedrįso parduoti žemių
Galbūt pabūgę artėjančių Seimo rinkimų ir juose laukiančios Lietuvos žemdirbių giljotinos, įstatymų leidėjai nusprendė neleisti parduoti žemės užsieniečiams dar bent iki 2014 metų balandžio 30 dienos.
Trys prieš Tėvynę
Už tokį sprendimą balsavo 71 Seimo narys.
Parduoti Lietuvą užsieniečiams buvo įsipareigoję buvę valstybės vadovai, o pirmiausia - vyriausieji euroderybininkai Vygaudas Ušackas ir P.Auštrevičius. Tiesa, Briuselis tada leido Lietuvai šį procesą atidėti septyneriems metams.
Šiemet Lietuvos Vyriausybė dėl žemės pardavimo draudimo kreipėsi į Europos Komisiją, kuri dar leido mums patiems tapti savo laukų ir miškų savininkais iki 2014 metų balandžio 30-osios.
Žemės ūkio ir miškų paskirties Lietuvos dalis nuo pardavimo užsieniečiams pavyko išsaugoti tik 39 Seimo narių parašais, kurie parėmė Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo pataisų projektą.
Tačiau užsieniečiai jau galėjo sėkmingai pirkti žemę mažiausiai kelis mėnesius, mat Seimas, paskutinę praėjusios sesijos darbo dieną susizgribęs, kad EK palaiminimo neužtenka, reikiamus teisės aktus visgi nusprendė atidėti po atostogų. Tuomet nuspręsta, kad užteks priimti tik jokios juridinės galios neturinčią Seimo rezoliuciją.
Bene aktyviausiai Lietuvos žemės išpardavimą protegavę abiejų liberalų partijų vadovai visada prisidengdavo argumentu, kad lietuviai nė nenori pirkti savo žemės, nes tam jau turėjo marias laiko, o tūkstančiai hektarų nenaudojamo valstybės turto tiesiog dirvonuoja.
Parceliuoti neuždraudė
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis tvirtino, kad Notarų rūmai paskelbė rekomendaciją notarams netvirtinti tokio pobūdžio sandorių. Tačiau tai neuždraudė pardavimui vykti, nes, pasak jo, „tik priėmus konstitucinį įstatymą, bus pašalintos visos abejonės“.
Pasak M.Stračkaičio, Notarų rūmai neturi jokios informacijos apie tai, kiek žemės jau galėjo būti parduota. Mat tokios konfidencialios informacijos teikti notarai, vadovaujantis įstatymais, negali net Notarų rūmams.
Viskas jau parduota
Liberalusis Seimūnas Algis Čaplikas dar žymiąją birželio 30-ąją aiškinęs, kad leidus žemę parduoti užsieniečiams, „žemė niekur iš Lietuvos neišeis“, vakar vienas iš nedaugelio vėl balsavo prieš draudimą. Tačiau „Vakaro žinioms“ jis tikino, kad taip elgėsi tik dėl to, jog iki įsigaliojant šiam draudimui žemė jau bus išparceliuota.
„Tie politikai, kurie sako, kad draudimas bus pratęstas, meluoja žmonėms. Nes dabar ir taip leidžiama pirkti žemę juridiniams asmenims - kas už jų stovi, niekas nekontroliuoja. Ką čia saugoti - viskas jau sutvarkyta. Draudimas tik iškreipia rinką“, - sakė jis.
Sunaikintų žemdirbius
Prieš žemės pardavimą vakar balsavęs socialdemokratas Edvardas Žakaris vakar paneigė šiuos „argumentus“, nes net Šiauliuose, o ne kaime išrinktas Seimo narys nuolat girdi mūsų ūkininkų pagalbos šauksmą.
- Kodėl apsisprendėte balsuoti už tai, kad Lietuvos žemė dar nebūtų pardavinėjama užsieniečiams? - vakar „Respublika“ paklausė E.Žakario.
- Aš ir negalėjau kitaip balsuoti, nes žinau, kad to nenori daugybė Lietuvos ūkininkų. Nors esu išrinktas į Seimą ne kaime, o mieste, tačiau žemdirbiai vis tiek į mane nuolat kreipiasi pagalbos.
Jie tiesiog maldauja, kad nebūtų leidžiama išparduoti Lietuvos žemės, nes ji labai reikalinga pirmiausia mūsų žmonėms. Lietuvos ūkininkams žemės vis dar beveik neįmanoma nusipirkti.
Pirmiausia ilgus metus jie to negali padaryti dėl biurokratinių trukdžių - valdininkai kaip įmanydami kiša pagalius į ratus. Manau, kad net galima įtarti, jog tos kliūtys daromos sąmoningai, atstovaujant kokių nors užsienio bendrovių interesams.
Prasidėjus sunkmečiui, mūsų ūkininkai susidūrė su kita problema - lėšų stygiumi. Aš tikrai tikiu žmonėmis, kurie sako, kad per krizę yra labai sunku susitaupyti žemei.
- Tad ar galima teigti, kad liberalų partijų vadovai, nuolat kalbėję apie dirvonuojančius laukus ir lietuvių nenorą įsigyti žemės, tiesiog melavo tautai?
- Nenorėčiau sakyti taip kategoriškai, bet liberalų ideologija, kad kiekvienas žmogus turi kovoti pats už save, matyt, daug ką pasako.
O kalbant apie žemės pardavimo užsieniečiams spartinimą, esu taip pat linkęs abejoti, kad ir kai kurie šio proceso skatintojai Seimo nariai atstovauja užsienio bendrovėms, kurios tik ir laukia leidimo pirkti Lietuvos žemę.
Aš Seime šiandien matau tokių liberalų-europiečių, kurie, vos tik paliepus ES, turbūt padarytų bet ką, kad tik įtiktų Europai. Gal tik lietuvių kalbos dar neišdrįstų uždrausti.
- Kas atsitiktų, jeigu jau šiandien būtų leista užsieniečiams parduoti žemę?
- Pirma, geriausias mūsų žemes jie nusipirktų pigiai ir labai greitai tiesiog sužlugdytų Lietuvos žemės ūkį. Užsienio žemdirbiai gauna kur kas didesnes išmokas nei lietuviai, tad mūsų ūkininkai iškart būtų priversti pasitraukti. Tie, kas mokėjo dirbti žemę, mylėjo ją, taptų pigiais samdiniais.
Jau turime analogišką pavyzdį - kai prekybos milžinams buvo leista kurtis miestų centruose, mažos parduotuvėlės beveik išnyko.
Pardavus žemę užsieniečiams, niekas nebūtų garantuotas, kad ir jie jos nepaliktų dirvonuoti. Užsienio žemvaldys tiesiog lauktų ekonomikos atsigavimo ir tuomet žemę jau brangiai parduotų lietuviams.
Žemės pasaulyje, o juo labiau - Lietuvoje, tikrai nedaugėja, tad ji yra geriausia ilgalaikė investicija. Žemės neišsiveši, ji nesudegs. Juk net geriamąjį vandenį mes paimame iš žemės.
Yra ir dar vienas didelis pavojus. Užsieniečiams prisipirkus žemės, tokias kiaulides, kokių jau yra pristatę danai, jie steigtų bet kur ir neatsiklausę nei vietos valdžios, nei gyventojų. Kadangi tokie ūkininkai jau būtų žemės savininkai, su jais apskritai nebūtų įmanoma kovoti.
- Ar nemanote, kad Lietuvos žemę reikėtų apskritai uždrausti parduoti svetimšaliams visiems laikams ir tokį draudimą įtvirtinti Konstitucijoje?
- Problema yra ta, kad jau stodami į ES mes pasižadėjome leisti parduoti žemę užsieniečiams, tik šis procesas buvo atidėtas septyneriems metams.
Žinoma, gali būti, kad sunkmetis užsitęs ir iki 2014 metų mūsų ūkininkai vis dar neturės galimybių įsigyti savo žemės. Tačiau galbūt tuomet reikėtų Lietuvos vadovams jau iš anksto vykti į Briuselį, derėtis dėl naujo draudimo termino ir labai rimtai, kietai, ginti savo piliečių interesus.
Jeigu niekas nesiderės, nekovos, mūsų politikų-europiečių dėka Lietuvos žmonės bus nušalinti nuo duonos auginimo, ją pirksime svetur. Ką tuomet iš viso veiks lietuviai - neįsivaizduoju.
Prieš atostogas padaryta klaida - tyčinė
Vytautas RADŽVILAS - filosofas:
Norėtųsi tokį Seimo poelgį aiškinti neatsakingumu ir aplaidumu. Bet gerai perpratus mūsų politinės sistemos veikimo ypatumus, kur kas labiau tikėtina, kad Seimo poelgį lėmė tikrai ne noras skubiai atostogauti, o „netyčia“ palikti įstatymines landas. Bent jau tam tikram laikotarpiui, kad tie, kam reikia, suspėtų pasinaudoti. Manau, kad tai yra tik viena iš neatsitiktinių klaidų. Užsieniečiams būtų galima leisti parduoti, jei ji nebūtų paversta spekuliacijų objektu, bet dabartinėmis sąlygomis tai neabejotinai įvyktų. Tad kol neatsiras atsakingesnė valdžia, draudimą derėtų palaikyti.