Šalia priesaikos – ir sutartis
Teisių ir pareigų balansas
Ką daryti, kad skyrybų drama nevirstų tragedija – begaliniais ginčais dėl turto, nesibaigiančiais pykčiais?
Kartais pakanka dviejų protingų žmonių bendradarbiavimo. Tačiau aistroms įkaitus, nelengva klausyti proto balso. Notarai gana dažnai susiduria su situacija, kai žmogus vengia sudaryti vedybų sutartį, baimindamasis susipykti su partneriu. Tiesos esama, nes tuokiantis vyrauja jausmai, o ne išskaičiavimas.
„Tačiau kiekvienas notaras patvirtins, kad vedybų sutartis su meile neturi nieko bendra. Taip nustatomas kiekvieno įnašas pradedant bendrą gyvenimą“, - teigia Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Notaro vaidmuo sudarant vedybų sutartis – nemažas. Notaras pataria, kaip teisingai ir sąžiningai sudaryti vedybų sutartį, numato galimus nesusipratimus, atstovauja ne vienai, o abiem pusėms.
Sudarius vedybų sutartį, galima išvengti daugybės nemalonių ginčų skyrybų atveju, vaikų įpainiojimo į suaugusiųjų santykių aiškinimąsi.
Kiekvienas notaras patvirtins, kad vedybų sutartis su meile neturi nieko bendra
Kol sudaroma ir patvirtinama vedybų sutartis, pas notarą žmonės užsuka keletą kartų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, vedybų sutarties nepasirašo.
„Joks notaras nepatvirtins vedybų sutarties, kurioje vienam bus prašoma skirti pareigas ir atsakomybę, o kitam – pramogas ir malonumus. Visų svarbiausia – gera moralė ir lygiateisiškumo principas“,- teigė M.Stračkaitis.
Sutarčių pamažu daugėja
Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki ir po santuokos įregistravimo. Ikivedybinė sutartis įsigalioja įregistravus santuoką, o povedybinė – nuo jos sudarymo ar kitos sutuoktinių pasirinktos dienos. Kaip pranešė Lietuvos notarų rūmai, praėjusiais metais notarai Lietuvoje patvirtino apie 500 vedybų sutarčių.
Vedybų sutartis dažniausiai renkasi jaunos, šiuolaikiškos poros, didesnes pajamas gaunantys ir vertingo turto turintys asmenys bei kuriantys šeimą jau ne pirmą kartą.
Notarė Birutė Zabitienė pastebi, kad, lyginant su ankstesniais metais, po truputį vedybų sutarčių daugėja, tačiau ne itin sparčiai.
„Ikivedybinių sutarčių daugiau norėtų ne patys jauni besituokiantys, o jų tėvai, - pasakojo B.Zabitienė. – Daugėja asmenų, kuriems suteikiamos vedybų sutarčių sudarymo konsultacijos – dėl vedybų sutarties turinio, ką jie galėtų joje numatyti“. Vedybų sutartyje galima nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą.
„Asmeninės nuosavybės teisinį režimą daugiausia renkasi asmenys, kurie tuokiasi ne pirmą kartą ir, sakyčiau, didesnė yra moterų verslininkių iniciatyva. Jos siekia apsaugoti save ir savo įgytą turtą skyrybų atveju“,- kalbėjo notarė.
Sutuoktiniams pasirinkus asmeninės nuosavybės teisinį režimą, sutuoktiniai išvengia turto dalybų skyrybų atveju, kadangi neatsiranda bendro turto.
Kita mūsų savaitraščio pašnekovė notarė Rasytė Gudienė pastebi, kad sudaroma po lygiai ikivedybinių ir povedybinių sutarčių. Kai sutartis sudarinėja vyresni žmonės, prieš tuokdamiesi antrą kartą, pastebima, jog jie nori apsaugoti vaikų teises bei iki antrosios santuokos įgytą turtą.
Sutuoktiniai sutvarko savo šeimos turtinį režimą, neužgaudami vienas kito
Notarų klientų požiūriai skirtingi. Vieni nori paprastos sutarties: kas įsigyta iki santuokos – „mano“, o kas po to – per pusę. Kiti turi papildomų pageidavimų. Notarų nuomone, tokios sutartys nėra apsidraudimas, nes tokia sąvoka žeistų žmonių jausmus. „Sutuoktiniai tiesiog sutvarko savo šeimos turtinį režimą, neužgaudami vienas kito, - sakė R.Gudienė.
Susitarimų principai
Vedybų sutartyje nurodomos sąlygos, kurios atspindi sutuoktinių susitarimą dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio turtinių santykių. Sutartyje galima numatyti, kad iki santuokos ir susituokus įgytas turtas lieka kiekvieno asmeninė nuosavybė. Taip išvengiama turto dalinimosi skyrybų atveju.
Sutuoktiniai gali susitarti, kad viena iš trijų minėtų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tam tikrai jo daliai.
Sutartyje taip pat galima numatyti abipuses teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio ir vaikų išlaikymu, šeimos reikmių tenkinimu. Vedybų sutartis negali riboti nė vieno iš sutuoktinių teisių ir laisvių, keisti paveldėjimo tvarkos ir sąlygų, riboti ar atimti sutuoktinio teisių į išlaikymą, nustatyti ar keisti sutuoktinių asmeninių teisių ir pareigų jų vaikams.