Priežiūra iki mirties
Priežiūra iki mirties
Kaip buvome žadėję, šiuokart plačiau paaiškinsime apie turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties ypatumus.
Sutartimis dėl turto perleidimo išlaikyti iki gyvos galvos žmogus perduoda kitam žmogui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, o pastarasis įsipareigoja teikti jam iki mirties materialinį aprūpinimą natūra.
Perduoti turtą pagal šią sutartį gali tik amžiaus ar sveikatos būklės nedarbingas asmuo.
Koks gi tai žmogus?
Tai gali būti pensininkai, kurių amžius, kaip žinome, dabar nėra vienodas, taip pat I, II ir III grupės invalidai.
Žmogus, kuris gauna turtą pagal mūsų minėtą sutartį, įsipareigoja teikti materialinį aprūpinimą gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros etc. pavidalu.
Pavyzdžiui, turto perleidėjas gali pareikalauti, kad jam turto įgijėjas nupirktų vaistų, skalbtų rūbus, vėdintų kambarį, parneštų vaistų ar iš parduotuvės alaus etc.
Įsidėmėtina tai, kad ši sutartis nėra pirkimo-padavimo sutartis. Jos esmė – ne pinigai, kaip kad būna pirkimo-pardavimo sutartyje, o pagalba nusenusiam ar ligotam žmogui. Ši mūsų aptariama sutartis iš esmės skiriasi ir nuo dovanojimo sutarties. Kaip prisimename, dovanojimo sutartis yra besąlyginė sutartis, todėl joje nurodyti sąlygą, pavyzdžiui, nupirkti vaistų – negalima.
Asmuo, gavęs turtą su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, negali to turto perleisti kitam. Kitaip tarus, kol gyvas perleidėjas, to turto – tarkim, namo – negalima nei parduoti, nei dovanoti, nei įkeisti, nei išmainyti.
Gali atsitikti, kad tas nekilnojamasis turtas atsitiktinai žūva. Kas tuomet?
Sakykim, neduokdie, namas sudega. Bet tai neatleidžia įgijėjo nuo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Vadinasi, ir toliau jis turės vėdinti senuko kambarius, lakstyti į vaistinę vaistų, skalbti jo rūbus ir maitinti.
Apie šios sutarties nutraukimą, pasekmes, formą ir kitus ypatumus paaiškinsime kitąkart.
Aldas Vabuolas