„Per prievartą grūda“: gavus palikimą, neleidžia atsisakyti turto ir perleisti jo seseriai

lrt.lt

„Kodėl man per prievartą tai grūda?“ – klausia Vytautas, susidūręs su sunkumais tvarkydamas mamos palikimą. Mirus mamai, Vytautas ir jo sesuo tapo mamos turto paveldėtojais. Bandydamas atsisakyti savo teisės į butą ir palikti jį seseriai, Vytautas atsimušė į sieną – su tuo nesutiko notarė, savo sprendimą motyvuodama Vytauto sesers psichikos būkle. 
Kaip LRT.lt pasakojo Vytautas, jo sesuo šiame bute gyvena ilgą laiką, jis pats turi kitą būstą, todėl norėjo, kad po mamos mirties butas atitektų sesei. Notarei užkliuvo moters psichikos sveikata – Vytauto sesuo turi psichikos sutrikimų, tačiau nėra pripažinta neveiksnia. Ji gyvena savarankiškai, jokios specialios priežiūros jai nereikia. Kartu su prašymu butą užrašyti seseriai Vytautas notarės paprašė ir įgaliojimo, kad prireikus vietoj sesers jis galėtų sutvarkyti dokumentus dėl įvairių kompensacijų ir panašiai. Notarė pirmiausia paprašė Vytauto atsivesti seserį, vėliau pareikalavo jos sveikatos išrašų. Visgi gydytojų pateiktų dokumentų notarei neužteko, ji pati kreipėsi į gydymo įstaigą ir prašė Vytauto seseriai padaryti daugiau tyrimų. „Sesės klausinėjo, kokia šiandien diena, koks oras. Su ja notarė kalbėjo kaip psichologė, o ne kaip notarė. (...) Kai paprašė padaryti daugiau tyrimų, pasakiau, kad nepykit, bet nevežiosiu jos po ligonines atlikti tyrimų, nes viskas surašyta, nieko naujo juk neatras“, – prisimena Vytautas. Po kelių mėnesių notarė visgi atsisakė įvykdyti Vytauto prašymą ir butą užrašyti tik sesers vardu, o jam suteikti įgaliojimą. 

Situacijos įkaitai

Vytautas LRT.lt sakė, kad jis jau turi kitą jam priklausantį būstą, todėl, jei taptų ir šio savininku, jo turtas būtų apmokestintas, o šeima netektų ir įvairių lengvatų. „Į sesers butą visai nepretenduoju, bet notarė vis vien užsispyrusi, kad turime dalintis per pusę. (...) Aš nenoriu per pusę – kodėl man per prievartą tai grūdate? Tuo labiau kad turiu kur gyventi, turiu butą, o sesuo čia kaip gyveno, taip tegu gyvena toliau“, – pasakojo paveldėtojas. 
Pasak Vytauto, notarė baiminosi, kad jo sesuo butą gali parduoti, o išgirdusi argumentus, kad nenorima prarasti įvairių kompensacijų, pasiūlė tiesiog mokėti visą kainą. Klaipėdietis stebėjosi, kad savo išvadose notarė tarsi be psichiatro nusprendžia, kad moteris nesuvokia situacijos, ir konstatuoja jos neveiksnumą. 
„Manyčiau, psichologas turėtų spręsti, ar žmogus gali gyventi vienas, ar negali. Prieš aštuonerius ar devynerius metus mama pirko butą sesers vardu. Tada notarui viskas tiko, – pasakojo Vytautas. – Mano sesei atneša pensiją, ji pasirašo, gauna pinigus. (...) Jai nėra neveiksnumo, ji adekvačiai susitvarko, išsiplauna, išsisiurbia, nueina į parduotuvę, pasivaikščioti, atsigerti kavos.“ 
Vytautas atkreipė dėmesį, kad, tvarkant palikimo dokumentus, notaras priskiriamas pagal gyvenamąją vietą, todėl šioje situacijoje jis ir jo šeima tapo savotiškais situacijos įkaitais. 

Notarė: asmuo turi suprasti pasekmes

Atsisakydama tvirtinti Vytauto ir jo sesers prašymą, notarė rėmėsi Notariato įstatymu ir jo nuostatomis, kad notaras privalo išaiškinti notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens veiksnumu. 
„Notaras gali tvirtinti sandorį tik tokiu atveju, kai jį norintis sudaryti asmuo visiškai supranta savo veiksmų reikšmę ir gali juos valdyti. (...) Notaras, bendraudamas su asmeniu, aiškinasi jo valią ir ketinimus dėl pageidaujamo notarinio veiksmo“, – savo rašte teigė notarė. 
Notarė argumentavo, kad būsena, kai asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, gali būti ligos, didelio susijaudinimo ar išgyvenimų padarinys. „Tokiais atvejais notaras, matydamas, kad asmuo nesupranta atliekamų veiksmų prasmės ir pasekmių, turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą“, – tvirtino notarė. 
Pasak jos, Vytauto sesuo pati savarankiškai negalėjo suformuluoti, kokius notarinius veiksmus pageidauja atlikti, o notarei nebuvo aišku, ar moteris visiškai suvoktų atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes. 
„Notaras turi būti visiškai tikras dėl asmens, norinčio sudaryti sandorį, galėjimo suprasti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, nes tokią pareigą notarui numato įstatymas“, – teigė notarė. 
LRT.lt bandė susisiekti su minima notare, tačiau į LRT.lt laiškus ji neatsakė. 

Notarų rūmų prezidentas: notaras gali netvirtinti sandorio

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis raštu pateiktuose atsakymuose LRT.lt tvirtino, kad notaras atsisako patvirtinti dokumentus, jei klientas dėl savo ligos, psichologinės ar psichinės būklės arba amžiaus negali aiškiai išreikšti savo valios ar nesupranta notarinio veiksmo esmės ir pasekmių. Pasiteiravus, ar notaras gali netvirtinti sandorio ir tuo atveju, kai asmuo nėra pripažintas neveiksniu, M. Stračkaitis teigė, kad tokių atvejų būna. Pasak jo, prieš atlikdamas notarinį veiksmą, notaras turi patikrinti duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, taip pat įsitikinti, kad asmuo supranta atliekamo notarinio veiksmo esmę ir jo pasekmes. „Notarų praktikoje yra atvejų, kai net ir neveiksniu ar ribotai veiksniu nepripažinti asmenys nesuvokia notarinio veiksmo esmės ir pasekmių, negali aiškiai išreikšti savo valios“, – LRT.lt sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas. 
Pasak jo, suabejojęs, ar klientas suvokia aplinką ir supranta notarinio veiksmo esmę ir pasekmes, notaras gali kreiptis į gydytoją dėl išvados apie asmens sveikatos būklę arba prašyti asmenį pristatyti tokią informaciją. 
Stračkaitis aiškino, kad paveldėjimo bylas notarai iš tiesų veda pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Esant poreikiui, turto įpėdiniai gali prašyti perkelti bylą pas kitą notarą. Tačiau, pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento, jeigu notaro priimtas sprendimas netenkina, asmuo jį turėtų skųsti teismui, o ne prašyti perkelti bylą kitam notarui. 
Stračkaičio teigimu, jei ir teismas patvirtintų, kad notaro atsisakymas yra teisėtas, turėtų būti sprendžiama dėl poreikio taikyti numatytas priemones tiems atvejams, kai asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų, pavyzdžiui, civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, rūpintojo paskyrimo.

Turi pareigą įsitikinti, kad asmuo supranta pasekmes

Jei asmuo nesuvokia notarinio veiksmo pasekmių, notaras iš tiesų turi pareigą atsisakyti tvirtinti tokį sandorį. Tiesa, tai nereiškia, kad ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas žmogus negali turėti turto, aiškino teisininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prodekanė tarptautiniams ryšiams ir marketingui doc. dr. Aušrinė Pasvenskienė. Pasak A. Pasvenskienės, notaro pareiga – įsitikinti, kad asmuo supranta, kokį notarinį veiksmą planuojama atlikti ir kokių teisinių pasekmių tai gali sukelti. Taip yra ne tik tais atvejais, kai asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, bet ir tada, kai notarui kyla abejonių, ar žmogus supranta, kokie notariniai veiksmai atliekami. Pavyzdžiui, žmogus gali nesiorientuoti laikinai, jei yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų arba vartoja kokius nors vaistus. 
„Jei notarui kyla dvejonių, jis turi įsitikinti, kad asmuo supranta, kokį notarinį veiksmą atlieka. Jei jis to nesupranta, notaras turi pareigą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą“, – LRT.lt sakė A. Pasvenskienė. 
VDU docentės teigimu, taip notaras siekia apsaugoti asmens interesus. Pavyzdžiui, net ir gautas palikimas ir paveldėtas turtas atneša ir tam tikrų įsipareigojimų, tarkim, skolų. Todėl palikimą priimantis žmogus turi suprasti, kokias rizikas jis prisiima ir kokių neigiamų pasekmių tai gali sukelti. 
Teisininkė mato kelis būdus, kaip spręsti Vytauto situaciją. Vienas jų – notarės sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą skųsti teismui. Kitas – priimti palikimą kartu su seseria ir vėliau perleisti – padovanoti – sau priklausančią dalį seseriai. 
Tačiau ir šiuo atveju byla atsidurtų teisme – jei notarui atrodytų, kad Vytauto sesuo iki galo nesupranta notarinių veiksmų, jis negalėtų patvirtinti dovanojimo sandorio. 
„Svarbu, kad būtų užtikrinti asmens interesai. Šiuo atveju tai geriausiai būtų įgyvendinta teismo keliu. (...) Neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui nėra draudžiama paveldėti ar nuosavybės teise turėti turto, tačiau tokių asmenų vardu sandorius gali sudaryti globėjas arba rūpintojas, tam tikrais atvejais gali būti reikalingas ir teismo leidimas. 
Jeigu asmuo nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tačiau notaras, kilus abejonių, atsisako atlikti notarinį veiksmą, asmuo gali kreiptis į teismą ir turtą paveldėti su teismo leidimu. Teisminiu keliu ši situacija galėtų būti išspręsta“, – LRT.lt teigė A. Pasvenskienė.