Pastabos dėl Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
Niekada per 15-a nepriklausomo Lietuvos notariato veiklos metų notarams nebuvo skiriama tiek dėmesio, kaip pastaraisiais metais. Visą šį laiką ramiai dirbome, vadovaudamiesi suteiktais įgaliojimais, įstatymais, profesine etika ir savo sąžine. Ir štai po pusantro dešimtmečio veiklos viskas virsta aukštyn kojomis – staiga tampame žiniasklaidos ir valdžios taikiniu, į kurį sminga skaudžios kaltinimų strėlės. Prasideda įtampos kupini metai – nuolatiniai nusistovėjusios darbo tvarkos keitimai, biurų kontrolės atakos, žeidžiančios antraštės ir santykių aiškinimasis žiniasklaidoje, mokiniško paklusnumo reikalavimai, ultimatyvus tonas ir galų gale mūsų veiklos pagrindo - Notariato įstatymo - pakeitimo įstatymo projektas, kurį parengė teisingumo ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 1R-338 sudaryta darbo grupė.
Kas atsitiko? Ar visus tuos metus mes klydome ir darėme ne tai, ką reikia? Ar tikrai reikia iš esmės griauti tai, kas buvo rūpestingai kaupiama ir puoselėjama? Notariatui, kaip ir kitoms institucijoms, kurių darbas yra griežtai reglamentuotas, įvairūs keitimai nėra greitai ir paprastai įgyvendinamas dalykas – esame jau veikiančios sudėtingos teisinės sistemos grandis, o pakeisti sistemą arba jos dalį, tai reiškia stabdyti jos darbą. Juk neįmanoma pakeisti detalių važiuojančiam automobiliui.
Lietuvos notarų rūmų tarptautinėje konferencijoje, surengtoje š.m. liepos 12d. kartu su Europos notarų akademija (ENA) ir Europos Sąjungos notariatų taryba (CNUE), ne kartą buvo akcentuota, kad nepriklausomo Lietuvos notariato reforma, pradėta prieš 15 metų – vienas geriausių reformos teisinėje sistemoje įgyvendinimo pavyzdžių. Toks įvertinimas ragina dar kartą persvarstyti dabartinio notariato įstatymo peržiūrėjimo pagrįstumą.
Suprantame, kad gyvenimas keičiasi ir mes turime suspėti keistis kartu. Notariato reforma neišvengiama, bet turime atlikti daug didesnį parengiamąjį darbą ir atsakingai valdyti procesą – išanalizuoti mūsų ir kitų šalių patirtį, pagal patvirtintas tvarkas rengti ir derinti projektus, įvertinti galimas rizikas, paruošti ir motyvuoti darbuotojus, informuoti visuomenę ir pan. Mes visada būsime linkę svarstyti pasiūlymus, kaip gerinti paslaugų kokybę, bet nesutiksime, kad sprendimai būtų priimami neatsakingai – t.y. skubotai, neįvertinus konteksto ir galimų padarinių.
Prieš Jus – Notarų rūmų parengtos pastabos dėl Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pastabose yra daug kritikos projekto autoriams – manome, kad projektas neparengtas iš esmės. Pagrindas taip vertinti – per 15-a metų Lietuvos notarų sukaupta profesinė patirtis.
Atskirų Projekto skirsnių apžvalga
1. Pirmasis skirsnis. Bendrosios nuostatos – Svarbiausios pastabos
Pradžioje reikėtų pasakyti, kad Projekte yra nenuoseklumo, nelogiško nuostatų išdėstymo, nemažai pakeitimų yra tik redakcinio pobūdžio (pvz., 1 str. vietoj juridinius faktus keičiama į teisinius ir pan.), kai kurie galiojančio įstatymo straipsniai Projekte išskaidomi į keletą (pvz., dabartinio įstatymo 22 str. „Notaro atstovavimas ir pavadavimas“ išskaidomas į tris Projekto straipsnius (12-14 str.), nors juose iš esmės atkartojamas dabar galiojantis 22 str. su kai kuriais pakeitimais) arba perkeliami į kitą skirsnį ir pan.
Jei leisite, taupydamas laiką ties tokio pobūdžio pastabomis neapsistosiu – jos yra nuodugniai suregistruotos ir bus pateiktos Vyriausybei.
1.1. Dėl notaro praktikos atlikimo tvarkos: Projekto 3 str. 2 d. minima notaro praktikos atlikimo tvarka, nors notaro praktikos įstatymo Projekte apskritai nelieka, tarp reikalavimų asmeniui, galinčiam eiti notaro pareigas, nors, visi žinome, kad prieš naujai paskirtam notarui pradedant eiti valstybės deleguotas funkcijas, būtina atlikti tokią praktiką;
1.2. Dėl išsilavinimo reikalavinų: Projekto 3 str. 1 d. 2 p. yra nepakankamai apibrėžtas. Atsižvelgiant į notarų vykdomas funkcijas, notarams turėtų būti nustatyti pakankamai aukšti išsilavinimo reikalavimai, todėl siūlome papildyti įstatymo projektą numatant, kad pretendentai į notarus privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (kvalifikacinį teisės magristro laipsnį) pagal nuosekliųjų (pagrindinių ir magistrantūros) arba vientisųjų studijų programas. Toks pat išsilavinimo cenzas turėtų būti taikomas ir kandidatams į notarus (asesoriams).
1.3. Dėl dirbančių teisėjų atleidimo nuo notaro kvalifikacinio egzamino: Įstatymo projekto 5 str. 1 d. numatyta atleisti nuo notaro kvalifikacinio egzamino dirbančius teisėjus. Notaro kvalifikacinio egzamino programa skiriasi nuo teisėjo egzamino programos, taip pat skiriasi ir teisėjo bei notaro profesijų asmenų darbo specifika, todėl manome, kad asmuo, pretenduojantis tapti notaru, turi laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą. Be to, įtvirtinus šią nuostatą, būtų įtvirtintos diskriminacinės nuostatos notarų atžvilgiu, kadangi Teismų įstatyme nėra nuostatų, kad į teisėjus pretenduojantis dirbantis notaras neturi laikyti egzamino.
1.4. Dėl daktaro ar habilituoto daktaro atleidimo nuo notaro kvalifikacinio egzamino: Projekto 5 str. redakcijoje nenumatyta, kad nuo notaro kvalifikacinio egzamino būtų atleidžiamas daktaras ar habilituotas daktaras, nors tai būtų priimtina bei būtų nustatytos vienodos privilegijos einant notaro, teisėjo, advokato ar antstolio pareigas. Galima būtų siūlyti atleisti daktarą ar habilituotą daktarą nuo notaro kvalifikacinio egzamino, 3 str. 1 d. 3 p. papildomai numatant, kad notaru gali būti „teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą“ (pagal LRV 1998-07-07 nutarimu Nr. 841 patvirtinto pareigybių sąrašo 1 p. socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojo, dėstytojo pareigybė pripažįstama teisine, taigi ir pedagoginis darbo stažas pripažįstamas teisinio darbo stažu).
1.5. Dėl notaro kvalifikacinio egzamino rengimo ir vykdymo: Projekto 5 str. 2 d. reglamentuoja, kad notaro kvalifikacinį egzaminą rengia ir vykdo Teisingumo ministerija.
Vadovaujantis dabartiniu Notariato įstatymu, Teisingumo ministerija tvirtina Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus, o vadovaujantis teisingumo ministro įsakymu notaro kvalifikacinį egzaminą organizuoja Notaro kvalifikacinio egzamino komisija, kurią trejiems metams iš septynių narių sudaro teisingumo ministras iš kandidatų, kuriuos parenka teisingumo ministras ir Notarų rūmų prezidiumas.
Egzistuoja praktika, kad pagrindines teisines profesijas reglamentuojantys teisės aktai riboja vykdomosios valdžios galias vykdant konkursus teisinėms pareigybėms užimti. Ir kartu numato atitinkamos profesijos teisininkų savivaldos institucijų dalyvavimą rengiant konkursus, kurių tikslas – parinkti tinkamiausią kandidatą. Toks teisinis reguliavimas leidžia užtikrinti, kad konkurse dalyvautų atitinkamos teisinės profesijos praktikai, o tai yra itin svarbu vertinant konkretaus asmens pasirengimą konkrečiai teisinei praktikai, o ne teisinei praktikai apskritai.
Teisinio reglamentavimo keitimas, numatant tinkamiausio būti notaru asmens parinkimui kitokią tvarką, palyginti su kitomis teisininkų profesijomis, ypač stiprinant vykdomosios valdžios galias, prieštarautų tiek teisinės valstybės principams, tiek Lotyniškojo notariato principams. Siūlome numatyti, kad notaro kvalifikacinį egzaminą rengia ir vykdo komisija Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Antrasis skirsnis. Notaro įgaliojimai. Notaro karjera.
2.1. Dėl notaro perkėlimo į kitą savivaldybę kriterijų: neaiškūs Projekto 9 str. nurodyto notaro perkėlimo į kitą savivaldybę kriterijai: ar tai vykdoma konkurso būdu ar be jo, notaro prašymu ar teisingumo ministro iniciatyva ir pan. Lieka visiškai neaiškus Projekto 9 str. praktinis įgyvendinimo mechanizmas, pagrindai notarui perkelti ir pan. Šioje projekto nuostatoje gali būti užslėpta vykdomosios valdžios, t.y. teisingumo ministro, teisė savo iniciatyva perkelti notarą į kitą savivaldybę. Be to, Projekto 9 str. pateikiama klaidinga nuoroda į 3 str., turi būti nuoroda į 5 str. 3 d.
2.2. Dėl ministerijos informavimo apie notaro negalėjimą eiti pareigas: pagal dabar galiojančias Notariato įstatymo 22 str. 2 d. nuostatas, notarai informuoja Teisingumo ministeriją iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios, jei jie negali eiti pareigų ilgiau kaip 3 dienas. Teisingumo ministerija tokiais atvejais skiria notaro atstovą ar pavaduojantį notarą.
Siūloma įstatymo pakeitimo nuostata informuoti Teisingumo ministeriją, jei notaras serga ar dėl kitų priežasčių negali eiti savo pareigų nenustatant minimalaus laiko, kiek notaras gali neatlikti savo pareigų apie tai nepranešdamas Teisingumo ministerijai, yra netikslinga, nes dažnai objektyviai, pavyzdžiui, dėl ligos nebus įmanoma informuoti Teisingumo ministeriją tą pačią dieną, taip pat tą pačią dieną paskirti pavaduojantį notarą ar atstovą.
Notarai, dalyvaudami notarų kvalifikacijos kėlimo kursuose ar seminaruose, dažnai tik vieną dieną (ar tik pusę dienos) negali eiti savo pareigų. Tokiais atvejais informavimas apie negalėjimą eiti notaro pareigų nebūtų tikslingas ir neužtikrintų pavaduojančio ar atstovaujančio notaro paskyrimo tokiam trumpam laikui, o tik sukurtų bereikalingą biurokratinį aparatą bei papildomų raštų siuntimą.
Be to, iš pateiktos įstatymo projekto 12 str. redakcijos net nėra aišku, per kiek laiko notaras privalo informuoti apie savo negalėjimą atlikti pareigų. Jei notaras negali atlikti savo pareigų dėl iš anksto nenumatytų priežasčių (pvz., liga, nelaimingas atsitikimas ar pan.), paprastai pranešti iš karto apie tai objektyviai nėra galimybės.
2.3. Dėl notaro įgaliojimų stabdymo tvarkos: Projekto 15 str. nepagrįstai griežtinama notaro įgaliojimų stabdymo tvarka, 2-ojoje dalyje numatant privalomus įgaliojimų sustabdymo atvejus (nors jie labai abejotini), taip vykdomosios valdžios atstovui, t.y. teisingumo ministrui, suteikiant galimybę piktnaudžiauti savo teise. Manome, jog visais 15 str. 1 d. ir 2 d. nurodytais atvejais turi būti numatyta galimybė, bet ne pareiga stabdyti notaro įgaliojimus.Be to, kaltinimų dėl nusikalstamos veikos padarymo pareiškimas taip pat, kaip ir įtarimų pareiškimas, dar nereiškia asmens (šiuo atveju – notaro) kaltės; pareiškiami įtarimai ar kaltinimai priklauso nuo baudžiamosios bylos stadijos, tačiau notaro įgaliojimams stabdyti šių baudžiamojo proceso institutų skirtumai proceso stadijų požiūriu nėra reikšmingi, todėl jie neturėtų sukelti skirtingų teisinių padarinių notarų įgaliojimų stabdymo procese.
Formuluojant tokią griežtą įstatymo projekto nuostatą reikėtų turėti omenyje praktikoje pasitaikiusius atvejus dėl antstolių įgaliojimų stabdymo analogiškais pagrindais, kai vėliau teisingumo ministras buvo priverstas atnaujinti antstolių įgaliojimus, bei į padarinius (notaro biuro veikla, personalo klausimai ir pan.) įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu, beatodairiškai juos stabdant.
Absoliutus notaro įgaliojimų pasibaigimo pagrindas turi būti ir yra įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis notaro atžvilgiu.
3. Trečiasis skirsnis. Notaro veiklos priežiūra.
3.1. Dėl notarų veiklos vertinimo ir kontrolės: Projekto 3 skirsnyje iš esmės didinamas institucijų, kurioms pavesta vertinti ir kontroliuoti notaro veiklą, skaičius. Notaro nepriklausomumo principui, kuris yra vienas iš pagrindinių Lotyniškojo notariato veiklos principų, prieštarauja įstatymo projekto nuostatos, kurios nustato, kad teisingumo ministro įgalioti Teisingumo ministerijos tarnautojai kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notaro biuro personalo darbą. Notaras turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimus, susijusius su notaro biuro veiklos organizavimu, kartu jis yra įpareigotas laikytis notarų biurams keliamų reikalavimų bei reikalavimų, keliamų notarų biuro darbo laikui. Jokie kiti reikalavimai, susiję su notaro biuro veiklos organizavimu, Notariato įstatyme nėra įvardyti. Projekte taip pat nepateikiamos jokios nuostatos, reglamentuojančios tinkamą ar netinkamą notarų biuro administravimą, todėl notaro veiklos vertinimo kriterijumi galėtų būti tik notaro biurui ir notaro darbo laikui keliamų reikalavimų laikymasis ar nesilaikymas.
3.2. Dėl sąvokos „Veiklos vertinimas“: Projekto 18 str. nėra pagrįstas šiuo metu egzistuojančio eilinės ir neeilinės notaro atestacijos instituto keitimas į veiklos vertinimą. Įvedama nauja sąvoka „Veiklos vertinimas“. Nuogąstaujame, kad siekiama suteikti šią veiklą vertinantiems subjektams (konkrečiai – teisingumo ministrui ir jam pavaldiems asmenims) neribotai plačiai vertinti notaro veiklą, net jei tai nesusiję su tiesioginių notaro pareigų atlikimu, tokiu būdu sukuriant poveikio notarui per jo veiklos vertinimą mechanizmą ir tokiu būdu, neabejotinai, pažeidžiant teisinės valstybės bei Lotyniškojo notariato principus, o svarbiausia – kertinį notaro veiklos principą – nepriklausomumą ir paklusnumą tik įstatymui.
Trečiajame skirsnyje visų pirma turi būti aiškiai nurodyta:
- notaro veiklos vertinimo kriterijai;
- notaro veiklos vertinimo būdai;
- notaro veiklos vertinimo subjektai
- pagal kurį kriterijų vertina kiekvienas subjektas (pagal vieną kriterijų turėtų vertinti tik vienas subjektas ir tarpusavyje notaro veiklą vertinantys subjektai neturėtų dubliuoti vienas kito darbo bei vertinimo objekto).
Be to, atskiri notaro veiklos vertinimo kriterijai, nurodyti Projekto 18 str., labai diskutuotini, subjektyvūs, ir vadovaujantis jais sunku objektyviai įvertinti notaro veiklą, o tai labai svarbu, kadangi vienoks ar kitoks notaro veiklą vertinančių subjektų sprendimas gali turėti įtakos tolesniam notaro darbui. Notarų veikla turėtų būti vertinama tik dėl notarų garbės (etikos) kodekse nustatytų etikos reikalavimų ne darbo metu.
Dėl 18 str. 4 p. nurodyto kriterijaus notarą gali vertinti tik specialių žinių turintys asmenys, t.y. medikai, ir tai šiuo metu daroma pagal teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką (2003-09-26 įsakymas Nr. V-559/240). Notaro fizinė ir/ar psichinė sveikata jokiu būdu negali būti įvardijama kaip jo veiklos vertinimo kriterijus, kadangi asmens sveikata nėra jo veikla, o tik veiksnys, galintis paveikti jo profesinę veiklą. Atitinkamai nuoroda į šį punktą turi būti išbraukta ir iš kitų Projekto straipsnių (pvz. 19 str. 2 d.).
3.3. Dėl notaro veiklos eilinio ir neeilinio vertinimo tvarkos: Iš pateiktos įstatymo projekto 19-20 str. redakcijos visiškai neaišku, kas ir kokia tvarka atlieka notarų veiklos eilinį ir neeilinį vertinimą. Notarų atestacija galiojančiame Notariato įstatyme pavesta Notarų rūmams. Be to, tiek eilinio, tiek neeilinio notaro veiklos vertinimo kriterijai turi būti tie patys, skiriasi tik tokio vertinimo pagrindas ir periodiškumas. Tuo tarpu projekto 20 str. redakcijoje neeilinis vertinimas galimas dėl visų notarų veiklos vertinimo kriterijų. Nustačius, kas atliks notaro veiklos eilinį ir neeilinį vertinimą, būtina įvardyti, kam gavus 20 str. 1-5 punktuose nurodytą informaciją inicijuojamas neeilinis vertinimas.
3.4. Dėl Notarų garbės teismo paskirties: Projekto 22 str. 1 d. numatyta, kad Notarų garbės teismas „notarų veiklos priežiūrą atlieka dėl šio įstatymo 18 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytų pažeidimų atvejų“, t.y. ir dėl dalykinių savybių darbo metu (18 str. 1 d. 2 p.). Tačiau dalykinės savybės nėra Garbės teismo, kaip jis suprantamas plačiąja prasme, vertinimo objektas. Garbės teismo paskirtis vertinti asmens (šiuo atveju – notaro) profesinės etikos, darbo drausmės pažeidimus bei tarnybinių nusižengimų bylas. Be to, 18 str. nurodyti vertinimo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti, kadangi priešingu atveju gali būti nevienodai traktuojami ir vertinami. Tikslingiausia, kad Garbės teismo kompetencijai būtų priskirta nagrinėti tik Notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimų atvejus.
3.5. Dėl pasiūlymo uždrausti notaro profesinę veiklą iki pusės metų: Projekte sugriežtinta viena iš šiuo metu galiojančių Notarų garbės teismo sprendimo rūšių, t.y. pasiūlyti teisingumo ministrui uždrausti notaro profesinę veiklą iki pusės metų (galiojančio Notariato įstatymo 202 str. 1 d. 8 p. – iki trijų mėnesių). Abejotina, ar notaro veiklos uždraudimas šešiems mėnesiams duotų teigiamų rezultatų. Nuogąstaujama, kad greičiau toks ilgas notaro veiklos uždraudimas sukeltų daugiau neigiamų pasekmių – paskyrus įstatymo projekto 23 str. 1 d. 7 p. įtvirtintą nuobaudą, pratęsiančią profesinės veiklos uždraudimą iki pusės metų, notaras būtų priverstas laikinai uždaryti biurą, atleisti darbuotojus (ypač didelių nepatogumų kiltų tose savivaldybėse, kuriose dirba 1-2 notarai; be to, tokie laikino atleidimo pagrindai nėra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse). Jei teismas pripažintų, kad profesinės veiklos uždraudimas buvo nepagrįstas, notarui turėtų būti atlyginti nuostoliai. Paskyrus notarui tokią nuobaudą, netgi kiltų grėsmė notarą sužlugdyti finansiškai.
3.6. Dėl notarų atestacijos: Šiuo metu galiojančių teisingumo ministro patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų 1 punkte nurodyta, kad atestacija yra notarų kvalifikacijos ir tinkamumo pareigoms patikrinimas. Įstatymo projekto 25 str. nustatoma, kad notarų kvalifikacijos eilinį ir neeilinį vertinimą atlieka Notarų kvalifikacijos vertinimo komisija, kurios sudėtis apskritai neaiški. Neaišku, kodėl keičiamas komisijos pavadinimas, jei funkcijos ir sudėtis lieka ta pati. Be to, būtina tarpusavyje suderinti įstatymo projekto 24 str. 2 d. ir 25 str. nuostatas: vienoje numatoma, kad notarų kvalifikacijos vertinimą atlieka Notarų rūmai, kitoje – kad Notarų kvalifikacijos vertinimo komisija. Be to, nenurodyta, pagal kurį iš Projekto 18 str. nurodytų kriterijų notaro kvalifikaciją vertina Notarų kvalifikacijos vertinimo komisija.
Reikalavimai notarui yra numatyti įstatymo projekto 3 str., daugiau jokių kvalifikacinių reikalavimų Projekte nėra numatyta, todėl neaišku, kokius kvalifikacinius reikalavimus, vadovaudamasi įstatymo projekto 26 str. 1 d. 2 ir 3 punktais, nurodytų įvykdyti notarui Notarų kvalifikacijos vertinimo komisija.
3.7. Dėl eilinių ir neeilinių patikrinimų: Įstatymo projekto 27 str. 2 d. numatyta teisingumo ministro įgaliotų Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų teisė atlikti notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, įvedant dar vieną priežiūros formą – eilinius ir neeilinius patikrinimus (be jau anksčiau minėtų notaro veiklos eilinio ir neeilinio vertinimo, garbės bylų nagrinėjimo, notarų kvalifikacijos eilinio ir neeilinio vertinimo), tačiau nenurodant kriterijų iš Projekto 18 str., pagal kuriuos Teisingumo ministerija atliktų notarų veiklos tarnybinę priežiūrą. Būtina tai aiškiai įvardyti, siekiant išvengti Teisingumo ministerijos piktnaudžiavimo atvejų bei nesusipratimų, Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojams atliekant savo funkcijas.
3.8. Dėl notarų pajamų ir išlaidų apskaitos: Projekto 27 str. taip pat nurodyta, kad teisingumo ministerija analizuoja notarų pajamų ir išlaidų statistiką. Tokia nuostata būtų tikslinga tik tuo atveju, jei visi notarai būtų pasirinkę pajamų, atskaičius turėtas išlaidas, apmokestinimo modelį.
Tuo atveju, kai notaras yra pasirinkęs visų gautų pajamų apmokestinimo modelį, notaras savo išlaidų neprivalo fiksuoti ir neprivalo kaupti išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Todėl notaras neturi pareigos pagrįsti išlaidų statistikoje nurodytų išlaidų. Tai yra išaiškinusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2006-12-28 rašte Nr. (18.17-31-1)-R-11474: „notarai, pasirinkę gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų mokėti taikydami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslais nėra įpareigoti saugoti savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jeigu šios išlaidos nėra priskiriamos prie gyventojo patirtų išlaidų, atimamų iš pajamų pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. (Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos)“.VMI taip pat yra išaiškinusi, jog vadovaujantis Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklėmis, asmenys, individualios veiklos pajamoms taikantys 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, apskaitos žurnale fiksuoja tik pajamas. Taisyklėmis jiems numatyta pareiga saugoti tik šias pajamas pagrindžiančius dokumentus. Šių asmenų gyventojų pajamų mokesčio nuo individualios veiklos pajamų dydžiui individualioje veikloje patirtų išlaidų suma įtakos neturi, todėl netikslinga reikalauti, kad jie turėtų ir saugotų šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Be to, ši įstatymo projekto nuostata derintina su LR finansų ministerija.
Aptariamu įstatymo projekto straipsniu teisingumo ministrui (per jo įgaliotus valstybės tarnautojus) suteikiami nepagrįstai platūs įgaliojimai kontroliuoti, vertinti ir tikrinti iš esmės visą notaro veiklą, net ir tiesiogiai nesusijusią su notaro pareigomis bei kurios kontrolė yra kitų valstybės institucijų kompetencijoje.
Teisingumo ministerijos tarnautojai neturėtų kontroliuoti, kaip numatyta įstatymo projekto 27 str. 3 d., kaip notarai vykdo finansų apskaitą ir organizuoja notaro biuro personalo darbą.
Kaip notarai laikosi finansų apskaitos tvarkos, kontroliuoja kitos valstybės institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba. Teisingumo ministerijos tarnautojai neturėtų tikrinti, kaip notaras organizuoja notaro biuro personalo darbą.3.9. Dėl notaro biuro personalo darbo organizavimo vertinimo: Ar notaras sudarė darbo sutartis su darbuotojais ir kitų darbo teisės reikalavimų laikymąsi tikrina Valstybinė darbo inspekcija. Visi kiti notaro biuro personalo darbo organizavimo aspektai neturi būti tikrinimai, jeigu notaras užtikrina, kad būtų tinkamai aptarnaujami klientai ir laikomasi teisingumo ministro teisės aktais nustatytų reikalavimų notaro biurui ir kt.
3.10. Dėl Notarų veiklos tarnybinės priežiūros komisijos formavimo ir kompetencijos: Projekto 21 str. ir 28-29 str. numatyta sukurti dar vieną? Notarų veiklos tarnybinės priežiūros komisiją. „Komisiją sudaro 5 nariai, iš jų 4 skiria teisingumo ministras, 1 – Notarų rūmų prezidiumas“. „Notarų veiklos tarnybinės priežiūros nuostatus tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmų prezidiumu“. Galiojantis Notariato įstatymas numato, kad teisingumo ministro įgalioti Teisingumo ministerijos tarnautojai atlieka patikrinimus notarų biuruose ir, vadovaudamiesi teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Notarų veiklos tarnybinės priežiūros taisyklėmis, surašo notaro veiklos patikrinimo aktą, kuriame nurodomi tikrinimo metu konstatuoti notaro veiklos pažeidimai, trūkumai bei nurodymai, pasiūlymai, rekomendacijos bei priemonės pažeidimams ar trūkumams pašalinti. Manome, kad projekte numatyta Notarų veiklos tarnybinės priežiūros komisija dubliuotų teisingumo ministro įgaliotų Teisingumo ministerijos tarnautojų funkcijas.
Priėmus projektą, vykdomoji valdžia turėtų nepagrįstai didelę įtaką notaro įgaliojimų pasibaigimui, o tai būtų nesuderinama su notaro nepriklausomumo principu, lemiančiu būtinybę įstatymo lygmeniu aiškiai ir baigtiniu sąrašu apibrėžti notaro veiklos vertinimo pagrindus.
Be to, notarų veiklos tarnybinės priežiūros komisijai suteikiama kompetencija vertinti notaro veiklą ir dėl notaro fizinės bei psichinės sveikatos (28 str. 1 d. nuoroda į 18 str. 1 d. 4 p.), nors tai, kaip minėta, - išimtinai sveikatos priežiūros specialistų kompetencija ir su notaro veikla tiesiogiai nesusijęs kriterijus.
Pažymėtina, jog bet koks sprendimo dėl notaro veiklos vertinimo apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo jo įteikimo notarui, o ne nuo paskelbimo, kaip tai numatyta įstatymo projekto 29 str. 5 d. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią sistemą, kai, remiantis teisingumo ministro įgaliotų Teisingumo ministerijos tarnautojų atlikto patikrinimo išvadomis, teisingumo ministras gali iškelti drausmės bylą notarui.
4. Ketvirtasis skirsnis. Notariato savivalda.
4.1. Dėl Notarų rūmų dalyvavimo organizuojant notaro praktiką: Projekto 32 str. 9 p. ir 33 str. 11 p. Notarų rūmams numatyta funkcija, t.y. notaro praktikos atlikimo organizavimas, kurios realiai įstatymo projekte neliko.
Taip pat neaišku, kokiu tikslu Notarų rūmai turėtų teikti savo išvadas dėl notarų praktikos apibendrinimo Teisingumo ministerijai.
Notarinė praktika aktuali patiems notarams ir su notarinių veiksmų atsilikimu susiduriantiems kitiems teisininkams bei privatiems asmenims.
Teisingumo ministerijos kompetencija neapima nei notarinių veiksmų tikrinimo, nei notarinės praktikos apibendrinimo bei vienodinimo, todėl Notarų rūmų apibendrinta notarinė praktika Teisingumo ministerijai galėtų būti prieinama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir likusiai visuomenės daliai.
5. Penktasis skirsnis. Notaro profesinė veikla.
5.1. Dėl kompetencijos vertinti notarinių veiksmų teisėtumą: Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija neatlieka atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūros, turi būti išbrauktas 39 str. 3 d. 2 p. Teisingumo ministerija tikrina tik teisingumo ministro teisės aktais patvirtintų reikalavimų laikymąsi, tačiau negali nagrinėti notarinių veiksmų teisėtumo.
Atliktų notarinių veiksmų teisėtumo tikrinimas yra teismų kompetencija, todėl tokia nuostata pažeidžia vykdomosios ir teisminės valdžių atskyrimo principą. Subjektų, turinčių teisę išreikalauti dokumentus, kuriais įforminami konkretūs notariniai veiksmai, dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikti konkretūs notariniai veiksmai ir kitą su konkrečiais notariniais veiksmais susijusią informaciją, plėtimas būtų nesuderinamas su notarinio veiksmo slaptumo principu, kuriuo grindžiamas Lotyniškasis notariatas ir kuris lemia kliento pasitikėjimą notaru.
Tokia siūloma įstatymo projekto nuostata dar kartą rodo projekto rengėjų norą nepagrįstai didinti vykdomosios valdžios įtaką notaro veiklai ir netgi notarų atliekamiems notariniams veiksmams.
5.2. Dėl notaro profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimalios sumos didinimo: Įstatymo projekto 43 str. siūloma didinti notaro profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimalią sumą. Profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra užtikrinti, kad notaro klientui būtų atlyginta notaro vykdant profesinę veiklą padaryta žala. Galiojančio Notariato įstatymo nuostata, kai draudimo suma yra 100 000 Lt kiekvienam draudiminiam įvykiui, labiau užtikrina notarų klientų interesus negu siūloma 300 000 Lt neatstatoma draudimo suma.
6. Septintasis skirsnis. Pagrindinės notarinių veiksmų atlikimo taisyklės.
6.1. Dėl vertėjo paslaugų užtikrinimo: Įstatymo projekto 54 str. 3 d. įtvirtinta pareiga notarui užtikrinti, kad notarinių veiksmų esmę klientui paaiškintų vertėjas. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai pasirinkti vertėją – pagal kainą, vertimo atlikimo terminą ir kitas sąlygas. Dokumentų vertimą užtikrinant notarui, klientas neturės pasirinkimo laisvės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vertimai gali būti reikalingi į (iš) labai įvairių kalbų ir ne kiekvienos savivaldybės notaras (ypač mažesnės) galės užtikrinti greitą ir kokybišką vertimą.
Notaro veikla yra ribojama draudžiant jam dirbti kitokį darbą, inter alia siekiant užtikrinti, kad maksimalus notaro laikas būtų skiriamas notariniams veiksmams atlikti. Valstybine ir nevalstybine kalba kalbantys asmenys yra ir turi būti traktuojami kaip lygūs, atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas. Jeigu notaras būtų įpareigotas asmenims, kurie nemoka valstybinės kalbos, teikti papildomas paslaugas, sumažėtų laikas, kurį notaras gali skirti kitiems interesantams aptarnauti. Nors problema, kurią mėginama spręsti cituojamomis projekto nuostatomis, yra aktuali, cituojamų projekto nuostatų konstitucingumas yra abejotinas.
Be to, įstatymo projekte neišspręstas vertėjo paslaugų apmokėjimo klausimas.
7. Dešimtasis skirsnis. Notaro padėjėjas (asesorius).
Net ir dėl kompromiso pritarus siūlomam notaro padėjėjo (asesoriaus) institutui, jo teisinis reglamentavimas įstatymo projekte stipriai kritikuotinas dėl nenuoseklumo, logiškumo stokos, neaiškūs autoriaus motyvai.
7.1. Dėl naujo instituto atsiradimo būtinybės: Visų pirma apskritai abejotina būtinybė dabar egzistuojantį kandidato į notarus (asesoriaus) institutą pakeisti notaro padėjėjo (asesoriaus) institutu, suteikiant jam tokius plačius įgaliojimus, kaip numatyta Projekte. Be to, visose Europos Sąjungos valstybėse, kuriose egzistuoja Lotyniškasis notariatas (išskyrus Italiją ir Ispaniją), yra kandidatų į notarus institutas.
Šiame skirsnyje vietoj šiuo metu galiojančio kandidato į notarus (asesoriaus) instituto atsiranda notaro padėjėjo (asesoriaus) institutas (nors gal tiksliau reikėtų sakyti ne instituto, o sąvokos). Susidaro įspūdis, kad projekto rengėjas realiai savaip „perdaro“ kandidato į notarus (asesoriaus) institutą, kartu su nauja sąvoka naujajam asesoriui suteikdamas nepamatuotai plačius įgaliojimus. Pastebėtina, jog Projekto autorius įveda net keletą tarpusavyje aiškaus atskyrio neturinčių sąvokų:
• „notaro padėjėjas (asesorius)“ (skirsnio antraštė, 80 str. pavadinimas)
• „notaro padėjėjas“ (80-83 str.),
• „kandidatas į notarus (asesorius)“ – (Projekto įgyvendinimo įstatymo projekto 1-2 str.).7.2. Dėl notaro padėjėjo kvalifikacijos: Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatomi reikalavimai asmeniui, galinčiam būti notaro padėjėju: 80 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad tokiam asmeniui pakanka įgyti teisininko kvalifikaciją (t.y. ir kolegijų, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų išsilavinimo) ir kartu projekto autorius siūlo tokiam asmeniui suteikti teisę atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus. Sisteminiu požiūriu, notaro padėjėjui turi būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir notarui, ir 80 str. daroma nuoroda į atitinkamus Projekto straipsnius.
Dabartinis asesorius susipažįsta su notaro darbo specifika, su notariniais veiksmais dalyvaudamas rengiant šių veiksmų dokumentus, su organizacine notaro biuro veikla ir teoriškai ir praktiškai pasiruošia notaro veiklai.
Įstatymo projekte numatytas notaro padėjėjas – paties notaro pasirinktas, nelaikęs notaro kvalifikacinio egzamino, nelaimėjęs viešo konkurso į notarus asmuo, o jam notaro pasirinkimu gali būti suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus. Projektu nustatomas teisinis reguliavimas eliminuoja privalomai būtiną valstybės ryšį su asmeniu, kuris vykdo valstybės patikėtinio funkcijas.
7.3. Dėl kandidatų į notarus (asesorių) atrankos viešo konkurso tvarkos: Manome, kad turėtų išlikti šiuo metu galiojanti kandidatų į notarus (asesorių) atrankos viešo konkurso būdu tvarka. Asesorius atrenkant viešo konkurso būdu būtų užtikrinama, kad į asesorius būtų atrinkti tinkamiausi asmenys, konkurso metu patikrinami pretendento gebėjimai pasirengti notaro profesinei veiklai. Be to, visiems atrenkamiems asesoriams viešo konkurso būdu yra taikomi vienodi kriterijai, užduodami vienodi klausimai.
1 str. nustatant laikotarpį iki 2007 m. sausio 1 d. lieka nesureguliuotas asmenų, laimėjusių viešą konkursą kandidato į notarus (asesoriaus) pareigoms eiti po šios datos iki šio įstatymo projekto įsigaliojimo, galimybės dalyvauti viešame konkurse notaro pareigoms eiti klausimas. Be to, svarbu nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį buvęs kandidatas į notarus (asesorius) turėtų teisę laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, o ne dalyvauti konkurse, kadangi tik notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymas nustatytu minimaliu balu suteikia galimybę asmeniui dalyvauti konkurse.
7.4. Dėl kai kurių notarinių veiksmų atlikimo: Kategoriškai negalima pritarti pozicijai, kad notaro padėjėjas atlieka tam tikrus notarinius veiksmus. Notarinių veiksmų atlikimas – notarui valstybės deleguota funkcija, siekiant užtikrinti valstybėje sudaromų sandorių teisėtumą bei asmenų neginčijamų subjektinių teisių apsaugą. Tuo tarpu notaro padėjėjas nėra valstybės įgaliotas asmuo, su valstybe jis neturi jokio santykio. Be to, tokia galimybe gali piktnaudžiauti kai kurie notarai, ir toks valstybės suteiktų funkcijų subdelegavimas gali sukelti žalą sandorius sudarantiems ar dėl kitų notarinių veiksmų besikreipiantiems asmenims. Notaro padėjėjas nėra saistomas nei priesaika valstybei, nei atsakomybe klientui. Už jo klaidas bei padarytą žalą atsako notaras. Be to, subdeleguojant notaro padėjėjui pačiam notarui valstybės patikėtas funkcijas, iki kurių patikėjimo notaras pereina ne vieną kvalifikacijos vertinimo etapą, vėliau yra periodiškai vertinamas, tikrinama jo veikla ir pan., notaro padėjėjo kvalifikacija visiškai nėra tikrinama. Taip pat neaišku, kas būtų apskundimo subjektas, jei asmuo norėtų apskųsti teismui notaro padėjėjo atliktus notarinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti. Taip pat neaišku, kokią įtaką notaro padėjėjo atlikti notariniai veiksmai bei galimos klaidos turėtų notarų veiklos vertinimui.
7.5. Dėl teisės naudoti valstybės herbą: Dėl tų pačių aukščiau nurodytų priežasčių notaro padėjėjas neturi turėti teisės naudoti valstybės herbo, kaip numatyta įstatymo projekto 44 str. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis valstybės jam pavestas funkcijas, todėl notaras gali naudoti valstybės herbą. Įstatymo projekte siūlomas notaro padėjėjas nėra valstybės įgaliotas asmuo, jis pasirinktas paties notaro, nelaikęs kvalifikacinio egzamino, neprisiekęs valstybei, todėl jis negali naudoti valstybės herbo.
IŠVADA: Iš aukščiau pateiktos siūlomo notaro padėjėjo (asesoriaus) instituto bei jo įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu kritikos akivaizdu, kad institutas siūlomas skubotai, neišbaigtai, neatlikus dabar veikiančio kandidato į notarus (asesoriaus) figūros monitoringo bei neįvardijus grėsmių, dėl kurių būtina jį keisti naujadaru, hibridu.
Išvada „iš esmės“
Teisingumo ministro 2001-12-29 įsakymu Nr. 277 yra patvirtinta „Įstatymų koncepcijų rengimo metodika“, kurios 3.2 punkte yra nustatyta, kad kai iš esmės keičiamas esamas/egzistuojantis teisinis reguliavimas ir numatoma parengti naują įstatymo redakciją, yra rengiamos įstatymų koncepcijos.
Taigi, prieš sudarant darbo grupę Notariato įstatymo pakeitimams ir papildymams parengti (sudaryta teisingumo ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 1R-338) arba darbo grupės darbo eigoje, paaiškėjus įstatymo keitimo apimčiai bei mastui, turėjo būti:
- parengta koncepcija dėl Notariato įstatymo keitimo,
- Koncepcija tvirtinama Vyriausybės nutarimu (Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas),
- Vyriausybės nutarimu patvirtinta koncepcija turi būti skelbiama „Valstybės žiniose“,
- Vyriausybės nutarimu patvirtinta koncepcija turi remtis įstatymo projekto rengėjas.
Akivaizdu, jog, inicijuojant Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nebuvo laikomasi reikalavimų, nustatytų teisingumo ministro, kuris ir sudarė darbo grupę Projektui parengti.
Penkioliktieji veiklos metai buvo patys sunkiausi Lietuvos notarams. Kita vertus, galime padėkoti visiems, privertusiems mus artėjančio veiklos jubiliejaus išvakarėse stabtelėti, atsigręžti atgal bei įvertinti, kokį kelią nuėjome, kur esame šiandien ir kokiu keliu eisime ateityje.