Parduodant NT notarai pareikalavo „pažymos apie pažymą“: štai kam ji reikalinga
Energinio naudingumo sertifikatas yra būtinas dokumentas parduodant ar išnuomojant nekilnojamąjį turtą (NT). Visgi teisės aktuose numatyta ir situacijų, kai jo pateikti nereikia. Tačiau praktikoje, net kai toks sertifikatas neprivalomas, notarai vis tiek reikalauja pažymos, kuri patvirtina faktą, kad jo pateikti nereikia. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tam yra pagrindas, tačiau pripažįsta, jog šis reikalavimas gali būti perteklinis.
„Parduodamas NT, notarams turi pateikti pastato energinio naudingumo pažymą. Nors yra atvejų, kai toks dokumentas nėra privalomas, vis tiek reikalaujama pateikti oficialų patvirtinimą, kad jis nereikalingas. Šios pažymos parengimas kainuoja apie 250 eurų. Kodėl elementariai nėra numatyta įstatymuose, kad tam tikrais atvejais ši pažyma būtų nereikalinga?“, – kėlė klausimą į redakciją kreipęsis Marius (pavardė redakcijai žinoma).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) konsultavimo skyriaus patarėja Asta Kazickienė 15min patvirtino, kad tokia prievolė iš tiesų yra.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį į tam tikrus sertifikato išdavimo niuansus, pavyzdžiui, kai pastato dalies sertifikatas gali būti išduodamas remiantis viso pastato sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis priminė, kad notarai remiasi Statybos įstatymu ir privalo reikalauti galiojančio sertifikato arba tinkamo dokumento patvirtinimo, kad, nesvarbu, ar pastatas (jo dalis, butas) senos ar naujos statybos, ar jis parduodamas, ar išnuomojamas.
Net jei sandoris vyksta tarp šeimos narių, sandorio metu privaloma pateikti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė. Buto tipinį energinio naudingumo sertifikatą galima užsisakyti tiesiogiai VĮ Registrų centre arba per notarą – jo kaina šiuo metu siekia apie 16 eurų (be PVM).
„Parduodamas NT, notarams turi pateikti pastato energinio naudingumo pažymą. Nors yra atvejų, kai toks dokumentas nėra privalomas, vis tiek reikalaujama pateikti oficialų patvirtinimą, kad jis nereikalingas. Šios pažymos parengimas kainuoja apie 250 eurų. Kodėl elementariai nėra numatyta įstatymuose, kad tam tikrais atvejais ši pažyma būtų nereikalinga?“, – kėlė klausimą į redakciją kreipęsis Marius (pavardė redakcijai žinoma).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) konsultavimo skyriaus patarėja Asta Kazickienė 15min patvirtino, kad tokia prievolė iš tiesų yra.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį į tam tikrus sertifikato išdavimo niuansus, pavyzdžiui, kai pastato dalies sertifikatas gali būti išduodamas remiantis viso pastato sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis priminė, kad notarai remiasi Statybos įstatymu ir privalo reikalauti galiojančio sertifikato arba tinkamo dokumento patvirtinimo, kad, nesvarbu, ar pastatas (jo dalis, butas) senos ar naujos statybos, ar jis parduodamas, ar išnuomojamas.
Net jei sandoris vyksta tarp šeimos narių, sandorio metu privaloma pateikti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą, kuriame nurodyta pastato energinio naudingumo klasė. Buto tipinį energinio naudingumo sertifikatą galima užsisakyti tiesiogiai VĮ Registrų centre arba per notarą – jo kaina šiuo metu siekia apie 16 eurų (be PVM). Aplinkos ministerijos būsto politikos grupės vyresnysis patarėjas Martinas Nyderis 15min sakė, kad ši tvarka yra peržiūrima ir galimai bus keičiama.
VTPSI: pastatų energinio naudingumo sertifikavimas yra privalomas
A.Kazickienė atkreipė dėmesį, kad parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis – butus ar kitos paskirties atskiras patalpas – būtina pirkėjui arba nuomininkui perduoti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Be to, skelbimuose apie parduodamą ar išnuomojamą turtą turi būti nurodomas sertifikate pateiktas energinio naudingumo rodiklis.
„Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu. Daugiabučio pastato buto energinio naudingumo sertifikatas – tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę“, – 15min aiškino ji.
Aplinkos ministerija: informuoti pirkėją apie būsimas išlaidas pastato išlaikymui – būtina
M.Nyderis akcentavo, kad parduodant NT privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą (PENS). Šis dokumentas reikalingas tam, kad pirkėjas būtų informuotas apie būsimas išlaidas pastato išlaikymui. Toks reikalavimas nustatytas Europos Sąjungos direktyvose ir yra perkeltas į Lietuvos Statybos įstatymą. „Šiuo metu ir bankai taiko skirtingas palūkanų normas, priklausančias nuo pastato energinio efektyvumo, todėl tai liečia ne tik pardavėją ar pirkėją, bet ir kreditorių“, – pabrėžė jis. Pasak M. Nyderio, kaip jau ir minėta, šiuo metu svarstoma galimybė pakeisti tipinių PENS registravimo sąlygas. „Vertiname, kokį pokytį tai padarytų rinkai. PENS nustato minimalius energinio naudingumo reikalavimus pagal pastatų statybos metus, tačiau tai nereiškia, kad visi tuo pačiu laikotarpiu statyti pastatai yra vienodo energinio efektyvumo. PENS negali būti laikomas pertekliniu dokumentu, nes jis naudojamas vertinant nekilnojamojo turto fondo energinį efektyvumą, taip pat teikiant ataskaitas Europos Parlamentui apie pastatų energinį efektyvumą, iškastinio kuro vartojimo mažinimą ir kitus susijusius rodiklius. Formaliu ar pertekliniu galima laikyti tipinį buto sertifikatą, bet, kaip minėta, tvarka yra peržiūrima ir galimai bus atlikti pakeitimai“, – teigė jis.
Notarų rūmai: įstatymai numato išimtis
„Notarai reikalauja pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą, vadovaudamiesi Statybos įstatymu. Joje numatyta, kad pastatų energinio naudingumo sertifikavimas yra privalomas tiek parduodant, tiek išnuomojant pastatus ar jų dalis – butus bei kitos paskirties atskiras naudojimo patalpas“, – komentavo M.Stračkaitis. Visgi, kaip išskyrė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, yra tam tikrų išimčių, kai sertifikato pateikti neprivaloma.
Pavyzdžiui, sertifikavimas nėra privalomas šiais atvejais:
- Kultūros paveldo statiniams, kai laikymasis energinio naudingumo reikalavimų galėtų neigiamai paveikti jų architektūrines savybes ar autentišką išvaizdą.
- Maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams.
- Laikiniems pastatams, kurie skirti naudoti ne ilgiau kaip dvejus metus.
- Mažai energijos naudojantiems negyvenamiesiems pastatams, pavyzdžiui, gamybos, pramonės, sandėliavimo ar žemės ūkio paskirties objektams.
- Atskiriems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas neviršija 50 kvadratinių metrų.
- Poilsio ir sodo paskirties pastatams, jei jie naudojami ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.
- Nešildomiems pastatams, kuriuose nėra šildymo sistemų.
- Avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.