Palikimo rūpesčiai: mirus artimajam, moteris turėjo ieškoti, ar bankuose buvo jo sąskaitų

lrt.lt

Vilnietė Agnė LRT GIRDI pasakojo susidūrusi su sunkumais – netekusi artimojo, sprendė palikimo klausimus, tačiau nustebo sužinojusi, kad pati turi kreiptis į bankus ir ieškoti, ar šeimos narys turėjo sąskaitų skirtinguose bankuose. Lietuvos notarų rūmų prezidentas nurodė, kad kaip tik neseniai pasikeitė tvarka, tad notarai jau gali gauti informaciją apie tai, kokiose kredito įstaigose mirusysis turėjo sąskaitų. 
Agnė LRT GIRDI teigė, kad neseniai neteko artimojo, tad ėmėsi tvarkyti palikimo klausimus. Visgi ją nustebino žinia iš notaro, kad turi pati kreiptis į bankus, norėdama išsiaiškinti, ar artimasis juose turėjo sąskaitų ir buvo palikęs pinigų. Agnę nustebino tokia tvarka, kodėl notaras negali surinkti tokios informacijos, todėl ji ėmė kreiptis į bankus. 
„Taip pat nustebino tai, kad bankai taikė skirtingas taisykles, pavyzdžiui, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, kreipiausi į bankus, tačiau vieni nurodė būtinai registruotis į gyvą konsultaciją, kiti atsiuntė patvirtinimus, kad artimasis jų banke neturėjo sąskaitos. Kodėl yra tokia skirtinga tvarka?“ – svarstė ji. 
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis LRT.lt teigė, kad mirusio asmens turtu, įskaitant ir bankų sąskaitose esančias lėšas, piniginius indėlius, gali disponuoti tik teisėti įpėdiniai. 
„Įstatymai numato, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar paveldima pagal testamentą, ar pagal įstatymą, įpėdiniai priimti palikimą privalo per tris mėnesius. Dėl paveldėjimo bylos užvedimo įpėdiniai kreipiasi į notarą pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Kai notaras užbaigia paveldėjimo bylą, įpėdiniams išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas“, – sakė jis. 
Šis liudijimas suteikia teisę disponuoti paveldėtu turtu, todėl jį turint kreipiamasi į banką ar kitas finansines institucijas dėl mirusio asmens piniginių lėšų atsiėmimo ir pan. 
„Civilinis kodeksas numato, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, privalo būti proaktyvus. Po asmens mirties būtent įpėdinis turi parodyti iniciatyvą ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo priimti palikimą. Vesdamas paveldėjimo bylą, notaras, naudodamasis viešaisiais registrais, pvz., Nekilnojamojo turto registru, surenka duomenis apie paveldimą turtą, pvz., namą, butą, sklypą. Tačiau notaras iki šiol neturėjo galimybės nustatyti, kiek piniginių lėšų ir kuriuose bankuose ar kitose kredito įstaigose turėjo mirusysis“, – teigė M. Stračkaitis. 
Anot jo, šią informaciją turėdavo surinkti pats įpėdinis, turėdamas notaro išduotą liudijimą apie savo statusą. 
„Notarų rūmai jau keletą metų prašė institucijų spręsti šį klausimą, kadangi praktikoje matė, kad įpėdiniams tai yra aktualu. Duomenis apie asmens turėtas sąskaitas kredito įstaigose turi Valstybinė mokesčių inspekcija (bet ne apie jose esančias lėšas). Todėl buvo įgyvendinta Notarų rūmų tvarkomos sistemos „eNotaras“ integracija su Valstybine mokesčių inspekcija ir kaip tik šiomis dienomis notarams atsirado galimybė gauti informaciją apie tai, kokiose kredito įstaigose mirusysis turėjo sąskaitų. Tačiau įpėdinis vis dar turės pats kreiptis į kredito įstaigas dėl informacijos apie sąskaitose esančias lėšas“, – akcentavo pašnekovas. 
Taip pat toliau vyksta diskusijos dėl galimybės notarams, pasinaudojant kitomis informacinėmis sistemomis, gauti ne tik duomenis apie asmens turėtas sąskaitas, bet ir apie lėšas jose. 
„Notarai visuomet rekomenduoja dar būnant gyviems pasirūpinti savo turtu ir artimaisiais ir sudaryti testamentą. Žmogaus mirtis – sunkus ir sukrečiantis išgyvenimas, nustelbiantis kasdienę gyvenimo tvarką. Vis dėlto notarai ragina įpėdinius neatidėlioti ir priimti palikimą per įstatymais nustatytą trijų mėnesių terminą. Laiku gavę paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdiniai galės greičiau pradėti disponuoti palikimu“, – kalbėjo notaras. 
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė LRT.lt komentavo, kad informacija apie būtinybę blokuoti sąskaitą, klientui mirus, finansų ir kredito įstaigas įprastai pasiekia dviem būdais: pranešus velionio artimiesiems arba kredito įstaigoms periodiškai tikrinant Gyventojų registro duomenis. 
„Šiuo pagrindu įstaigos gali sustabdyti paslaugų teikimą, kad nesikauptų mokesčiai: sąskaita blokuojama ir iš jos nebegalima atlikti mokėjimo pavedimų, yra nutraukiamos su sąskaita susietos kasdienių paslaugų sutartys ‒ elektroninių paslaugų teikimo, debeto kortelių, e. sąskaitos sutartys“, – sakė ji. 
Tolesniems procesams (paveldėjimo reikalams, finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paskolų, perėmimui) pradėti reikalingas civilinės būklės akto apie mirtį išrašas, kurį sudaro ir į Gyventojų registrą įkelia Civilinės metrikacijos skyriai. 
„Finansų ir kredito įstaigos naudojasi galimybe šiuos aktus gauti iš Gyventojų registro. Blokuota sąskaita uždaroma tik tuomet, kai į finansų įstaigą kreipiasi teisėtas įpėdinis ar įpėdiniai su paveldėjimą patvirtinančiais dokumentais. Tada jiems išmokamos paveldėtos lėšos“, – kalbėjo V. Kiguolienė. 
Įpėdiniams nežinant, kokioje finansų įstaigoje miręs asmuo galėjo turėti sąskaitą, šiuo metu jie turėtų kreiptis tiesiogiai į įstaigas su prašymu tai patikrinti. 
„Užklausos ir reikalingų dokumentų pateikimo ir atsakymo tvarką kiekvienas rinkos dalyvis nustato individualiai. Finansų ir kredito įstaigai nustačius, kad asmuo turėjo joje sąskaitą, jo įpėdiniui išduodama pažyma su informacija apie sąskaitoje esančias lėšas, vertybinius popierius ir finansinius įsipareigojimus. Ši pažyma reikalinga ir norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą“, – akcentavo pašnekovė. 
Atsižvelgiant į tai, kad finansų rinka nuolat plečiasi, o finansų įstaigų klientu galima tapti nuotoliniu būdu, surinkti informaciją apie mirusiojo asmens turėtas sąskaitas jo įpėdiniams ne visuomet yra paprasta. 
„Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, sudarius galimybes paveldėjimo bylą vedančiam notarui surinkti informaciją apie palikėjo turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai iš valstybės institucijų valdomų informacinių sistemų, procesas taptų gerokai efektyvesnis. Atitinkamus siūlymus dėl proceso tobulinimo esame pateikę atsakingoms institucijoms“, – kalbėjo atstovė. 
SEB banko komunikacijos projektų vadovė Leontina Lesauskaitė teigė, kad notaras arba minėtą liudijimą turintis įpėdinis gali kreiptis į banką dėl informacijos apie mirusio asmens sąskaitose esančias lėšas. Pavyzdžiui, vertybinius popierius, turėtus pensijų kaupimo ar investicinio gyvybės draudimo produktus. 
„Suėjus 3 mėnesiams po asmens mirties, įpėdiniai turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o mirusiojo sutuoktiniai – dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Paveldėjimo teisės liudijime notaras, remdamasis savo ir įpėdinių surinkta informacija, nurodo, kokį turtą konkretus įpėdinis paveldėjo, o nuosavybės teisės liudijime – kokia turto dalis priklauso sutuoktiniui. Šiuos liudijimus reikia pateikti bankui kartu su atitinkamais prašymais pervesti lėšas ar vertybinius popierius į paveldėtojo sąskaitą, ir bankas nedelsdamas atlieka šiuos veiksmus“, – sakė ji. 
„Luminor“ banko atstovė Aušrinė Mincienė minėjo, kad iš praktinės pusės vertėtų žinoti, kad artimo asmens mirties atveju geriausia pirma konsultuotis su notaru. 
„Notaro pažymos parengimas kainuoja 15 eurų, todėl jei artimieji žino, kad mirusiojo pinigų likutis sąskaitoje mažesnis nei 15 eurų, jiems labiau apsimoka tiesiogiai informuoti banką apie mirties faktą ir prašyti uždaryti sąskaitą“, – paaiškino pašnekovė.