Pagaliau įstatymas žmonėms!
Pagaliau įstatymas žmonėms!
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38-asis straipsnis nusako, jog valstybė saugo ir globoja šeimą, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios.
Remiantis šia Konstitucijos nuostata, pakeistas ir papildytas Santuokos ir šeimos kodeksas („Valtybės žinios“ Nr. 130-XXL). Šio pakeitimo paskirtis – gerinti sutuoktinių teisinę apsaugą šalyje, skatinti gimstamumą, suderinti dar 1970 metais priimtą Santuokos ir šeimos kodeksą su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinėmis teisės normomis.
Nuo šiol Santuokos ir šeimos kodekso 15-asis straipsnis išdėstytas taip: „Santuokai sudaryti būtina, kad su tuo sutiktų visi susituokiantieji asmenys ir kad jiems būtų suėjęs santuokinis amžius“.
Santuokinis amžius lieka 18 metų, tačiau nuo šiol jau leidžiama sudaryti santuokas tarp asmenų, kurie jau yra kitoje santuokoje. Paprastai kalbant, atmetamas monogamijos, t.y. vienpatystės principas: vyras gali turėti kelias žmonas, bet ne daugiau trijų. Kaip matome, įstatymas ir čia numatė išimtį. Išimčių yra ir daugiau. Kaip antai: moteris tai pat gali turėti teisėtus du vyrus. Tačiau būtina įsiminti, kad tiek vyras, tiek moteris privalo išlaikyti visus sutuoktinius. Tiesa, čia gali būti ir painiavos. Tarkime, moteris turi keletą vyrų, iš kurių vienas užsinori dar kartą susituokti. Įstatymas numato, kad pastarasis turi gauti sutuoktinės sutikimą. Kodėl taip? Todėl, kad vyras yra išlaikomas savo sutuoktinės.
Analogiška situacija yra ir su vyro išlaikomomis moterimis.
Sutuoktiniai, sudarydami santuoką, privalės pasirinkti pavardę to asmens, kuris juos išlaiko.
Galima pasidžiaugti, kad įstatymo kūrėjai pagaliau sukūrė įstatymą žmonėms. Niekam ne paslaptis, kad ne vienas žmogus gyvena pasirinkęs kelias gyvenimo drauges. Ir visi jaučia moralinį diskomfortą. Dabar šitą realybę sunormino pati valstybė.
Kyla klausimas, kodėl Lietuva nuklydo į Eueropai nebūdingą teisinę sistemą?
Atsakymas labai paprastas: demografinė padėtis Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Naujausi statistiniai duomenys byloja apie tai, kad mirštamumas didesnis už gimstamumą. Lietuvos valstybei iškyla išlikimo problema. Anot Lietuvos MA nario eksperto, profesoriaus Romualdo Grigo, valstybė – tai visų pirma socialinis judėjimas, socialinis vyksmas, išreiškiantis pagrindinį tautos egzistencijos tikslą - jos išlikimą ir civilizacijos prasme pilnavertį evoliucionavimą.
Baigiant būtina priminti, kad valstybė įsipareigoja remti jaunas šeimas, kurios turi bent du vaikus, ir suteikti joms gyvenamąjį būstą, kol vaikams sukas 18 metų.
Ne santuokoje gimusių vaikų tėvas neprivalės išlaikyti jų. Ir šioje gan dviprasmiškoje įstatymo normoje galima įžvelgti valstybės gimstamumo skatinimo politiką.
Aldas Vabuolas