Pabrangęs sodybų įregistravimas šokiruoja gyventojus
Lietuvoje jau tapo madinga kalbėti apie socialinės nelygybės mažinimą, tačiau atsiranda sprendimų, priešingų viešai deklaruojamam siekiui. Nuo spalio įsigalioję nauji Registrų centro įkainiai kirs per nepasiturinčių gyventojų kišenę, o brangų turtą įregistruoti bus daug pigiau. Notarai jau pasakoja apie atvejus, kai už palaikių trobesių ar net lauko tualetų registravimą žmonėms tenka sumokėti šokiruojančias sumas. Seniūnai nuogąstauja, kad išaugus įkainiams kaimuose liks dar daugiau neįteisintų namų.
Mokestis už didesnę vertę
Nuo spalio 1 d. pasikeitė visus ir viską registruojančios valstybinės įmonės Registrų centro (RC) paslaugų įkainiai, kurie su jais jau susidūrusiems gyventojams atėmė žadą. RC teikia beveik 300 skirtingų viešųjų ir administracinių paslaugų. Labiausiai žmones šokiruoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registravimo mokestis.
Pagal naują kainodarą už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, RC reikia mokėti 17,19 euro mokestį. Taigi, vienodai kainuoja įregistruoti ir palaikį trobesį ar lauko tualetą, ir brangų nekilnojamąjį turtą. Anksčiau įregistravimo kaina buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę ir svyravo nuo 2,9 iki 1448 eurų.
Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis ,,Valstiečių laikraščiui“ konstatavo, kad nauji RC paslaugų įkainiai šokiravo tiek notarų klientus, tiek pačius notarus.
,,Didžiausią notarų ir pas juos apsilankančių Lietuvos gyventojų pasipiktinimą kelia tai, kad naujieji įkainiai skaudžiausiai jaučiami mūsų šalies rajonuose ir kaimuose gyvenantiems, dažnai mažas pajamas gaunantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesą sakant, ir didmiesčių gyventojams šios kainos neatrodo saldžios“ , - tvirtino notaras.
Pabrango kartais
Pasak M. Stračkaičio, pirmiausia per gyventojų kišenę kerta naujieji nekilnojamojo turto registravimo įkainiai, o juk registruoti turtą tenka ir jį įsigijusiems pirkėjams, ir paveldėjusiems įpėdiniams. Įvestas vienodas atlyginimas (17,19 euro) už nuosavybės tiesės į bet kokios vertės daikto įregistravimą yra ypač jautrus klausimas regionuose, kur dažniausiai Nekilnojamojo turto registre, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dar būna įregistruota bent keletas objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, lauko tualetai ir pan. Kai sodybas su keliolika priklausinių paveldi keli asmenys, į RC subyra iki 5-6 kartų didesnės nei anksčiau sumos.
,,Kasdien gauname informacijos iš notarų apie šokiruojančius atvejus, susijusius su įsigyto ar paveldėto nekilnojamojo turto registravimu ir žmonių už tai sumokėtas sumas. Pavyzdžiui, viename Suvalkijos rajonų notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą 4 asmenims. Notaro atlygis buvo 117 eurų, o už įregistravimą Registrų centro duomenų bazėje klientams teko pakloti beveik 2276 eurus“, - skaičiavo LNR prezidentas.
Kitas pavyzdys - iš Aukštaitijos. Po brolio mirties keturi įpėdiniai paveldėjo po dalį gyvenamojo namo ir įvairių ūkinių pastatų, įskaitant lauko tualetą ir šulinį, kurių vertė nuo 10 iki kelių šimtų eurų. Kiekvieno objekto registravimas asmeniui kainavo jau minėtus daugiau nei 17 eurų, o visiems įpėdiniams už visų objektų teisinę registraciją teko sumokėti beveik 619 eurų. Be to, dar 182 eurus reikėjo pakloti už juridinių faktų įregistravimą. Iš viso keturi įpėdinai sumokėjo 933 eurus, iš kurių atlyginimas notarui nesiekia 100 eurų.
Pluša notarai
Gal RC padaugėjo darbų įregistruojant turtą, kad už malkinių ir tualetų įregistravimą keliais kartais pakilo įkainis? M. Stračkaitis paaiškino, kad pagal galiojančią tvarką notarai yra valstybės įmonės RC ,,kasininkai“, iš klientų surenkantys mokesčius už duomenų patikrinimą ir registravimą. ,,Tam, kad būtų užtikrintas sandorio teisėtumas, notaras įstatymų įpareigotas notarinio veiksmo metu net kelis kartus (pradėdamas ir užbaigdamas sandorį) patikrinti duomenų tikrumą valstybiniuose registruose, kuriuos valdo Registrų centras. Notarai teikia užklausas į Gyventojų, Areštų, Hipotekos, Nekilnojamojo turto ir kitus registrus. Kai kurie šių duomenų įkainiai atpigo, tačiau mažos kainos taikomos tik tada, kai duomenys perduodami iš Registrų centro sistemos kitai elektroninei sistemai“ , - notarų darbo proceso niuansus dėstė pašnekovas.
Jis pabrėžė įdomią detalę – LNR elektroninės sistemos RC nepripažįsta, ir už notarų klientų duomenų užklausas taiko kelis ar net keliolika kartų brangesnius tarifus.
LNR prezidentas toliau aiškino, kad sandorį patvirtinus, RC registruojama naujojo turto savininko nuosavybės teisė. Taip pat notarui perduodant duomenis apie patvirtintą sandorį, Nekilnojamojo turto registre registruojamas tai nurodantis juridinis faktas. Juridinis faktas registruojamas kiekviename nekilnojamojo turto registro įraše. Už duomenų patikrinimą, juridinių faktų ir nuosavybės registravimą klientas taip pat sumoka RC per notarą.
Taigi, palikimo priėmimo atveju notaras įpėdiniui išduoda paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, jie notaro elektroniniu būdu perduodami RC, ir pastarasis pateikia sąskaitą už registrų duomenų patikrinimą bei nuosavybės teisės juridinio fakto registravimą.
,,Svarbu pažymėti, kad minėtas registravimo procesas Registrų centre atliekamas automatiškai, be žmogaus dalyvavimo. Visą esminį ir atsakingiausią darbą atlieka notaras, kuris perduoda reikiamus duomenis valstybės įmonei“, - notaras aiškino kaip lengvai RC susirenka lėšas.
Darbavosi ekspertai
,,Valstiečių laikraštis“ teiravosi Teisingumo ministerijos, kodėl menkaverčio nekilnojamojo turto registravimas pabrango, o brangaus – atpigo? Šios ministerijos atstovai nesivargino atsakinėti ir klausimą nukreipė į RC.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus pabrėžė, kad paslaugų įkainiai buvo pakeisti vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtinta atlygio už viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą metodika, pagal kurią paslaugos turi būti perskaičiuotos pagal joms teikti patiriamas realias sąnaudas.
Pasak RC atstovo, vadovaujantis šiuo nutarimu, RC pasamdė tarptautinę audito bendrovę ,,Deloitte Lietuva“, kurios ekspertai atliko išsamią įmonės teikiamų paslaugų analizę ir apskaičiavo kiekvienos paslaugos įkainį pagal jai suteikti patiriamas sąnaudas. Vėliau jų išvadas papildomai patvirtino kiti nepriklausomi auditoriai, teigiamą išvadą dėl paslaugų įkainių pateikė ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Galiausiai sprendimą dėl konkrečių paslaugų įkainių šių metų liepą priėmė Vyriausybė.
Sprendžiant iš to, ir ekspertams, ir ryšių reguliuotojams, ir Vyriausybės nariams tiko, kad valstybinė įmonė vienodą įkainį taikytų už palaikių trobesių bei lauko tualetų ir brangaus turto įregistravimą.
RC tokia kainodara atrodo labai logiška, nes ji paremta aiškiu principu – paslaugos kaina yra lygi jai teikti patiriamoms sąnaudoms. RC primena, kad paslaugų kainodara nebuvo keista daugiau kaip dešimtmetį. ,,Pati registravimo procedūra ir jai patiriamos ekonominės ir laiko sąnaudos nepriklauso nei nuo nekilnojamojo turto objekto vertės, nei nuo nuosavybės teises į jį registruojančio asmens turtinės padėties. Kitaip tariant, lygiai tiek pat laiko užtrunka ir lygiai tokios pačios procedūros atliekamos registruojant tiek mažos vertės, tiek brangesnį turtą. Įtakos šiam procesui taip pat neturi tai, ar nuosavybę registruoja fizinis asmuo, ar juridinis asmuo – darbus reikia atlikti tuos pačius‘‘, - pabrėžiama ,,Valstiečių laikraščiui“ atsiųstame atsakyme.
Įvedė lygiavą
RC pateikė pavyzdį, kaip pasikeitė įkainiai už nekilnojamojo turto įregistravimą. Pavyzdžiui, pagal senąją kainodarą fizinis asmuo už žemės sklypo, kurio vertė nuo 8,7 tūkst. iki 87 tūkst. eurų, nuosavybės teisių įregistravimą galėjo sumokėti nuo 20,91 iki 138,21 euro, priklausomai nuo konkretaus sklypo vertės. Šiandien gi ta paslauga pagal Vyriausybės patvirtintą kainodarą kainuoja 17,90 euro. Šis skirtumas bus dar didesnis, jei kalbėsime apie kelių tokių sklypų registravimą. Pavyzdžiui, kiek pabrango tvartų, malkinių ir pan. įregistravimas, RC nepateikė.
,,Taigi, Vyriausybei nustačius vienodą įkainį už nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto įregistravimą, daliai klientų ši paslauga atpigo, daliai įkainis liko panašus, daliai pabrango. Tačiau šiandien galiojantis Vyriausybės patvirtintas principas visiems yra vienodas – visi už tą pačią paslaugą moka tiek pat, o už paslaugą sumokėtas mokestis padengia visas jai teikti patirtas sąnaudas‘‘, - konstatuoja RC atstovas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimu buvo pakeista maždaug 300 Registrų centro teikiamų paslaugų įkainių, iš kurių palyginti su iki tol buvusiais, atpigo apie 80 proc. visų įmonės teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų.
Komentaras
Atsiras daugiau neįteisintų sodybų
Rolandas Bružas,
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas
Teko girdėti, kad pasikeitė RC paslaugų įkainiai. Paprastiems žmonėms, ypač gyvenantiems kaime, tai tokia sakyčiau, nepelnyta bausmė registruojant turtą. Kaime ir taip yra daug problemų dėl neįteisinto turto, yra daugybė atvejų, kai paveldėti namai neperregistruoti paveldėtojų vardu. Žmonės nesusitvarko dėl lėšų stokos. Seniūnai dažnai susiduria su tokia situacija. Būna, kad gyventojai ateina prašyti kompensacijos malkoms, bet paaiškėja, kad jie gyvena senelių ar tėvų vardu registruotuose namuose. Kai paklausi, kodėl neperregistruoja, atsako, kad neturi pinigų.
Jau ir iki šiol RC įkainiai buvo ne visiems pagal kišenę. Jei tos paslaugos pabrango, atsiras dar daugiau neregistruotų pastatų ir problemų. Manau, kad Vyriausybė tuos įkainius pataisys, galbūt dabar nebuvo viskas įvertinta. Žmonėms kaip tik reikėtų palengvinimų, kad jie galėtų be didesnių išlaidų įteisinti turtą. Įkainiai neturėtų tapti kliūtimi.
Lietuvoje jau tapo madinga kalbėti apie socialinės nelygybės mažinimą, tačiau atsiranda sprendimų, priešingų viešai deklaruojamam siekiui. Nuo spalio įsigalioję nauji Registrų centro įkainiai kirs per nepasiturinčių gyventojų kišenę, o brangų turtą įregistruoti bus daug pigiau. Notarai jau pasakoja apie atvejus, kai už palaikių trobesių ar net lauko tualetų registravimą žmonėms tenka sumokėti šokiruojančias sumas. Seniūnai nuogąstauja, kad išaugus įkainiams kaimuose liks dar daugiau neįteisintų namų.
Mokestis už didesnę vertę
Nuo spalio 1 d. pasikeitė visus ir viską registruojančios valstybinės įmonės Registrų centro (RC) paslaugų įkainiai, kurie su jais jau susidūrusiems gyventojams atėmė žadą. RC teikia beveik 300 skirtingų viešųjų ir administracinių paslaugų. Labiausiai žmones šokiruoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registravimo mokestis.
Pagal naują kainodarą už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, RC reikia mokėti 17,19 euro mokestį. Taigi, vienodai kainuoja įregistruoti ir palaikį trobesį ar lauko tualetą, ir brangų nekilnojamąjį turtą. Anksčiau įregistravimo kaina buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę ir svyravo nuo 2,9 iki 1448 eurų.
Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis ,,Valstiečių laikraščiui“ konstatavo, kad nauji RC paslaugų įkainiai šokiravo tiek notarų klientus, tiek pačius notarus.
,,Didžiausią notarų ir pas juos apsilankančių Lietuvos gyventojų pasipiktinimą kelia tai, kad naujieji įkainiai skaudžiausiai jaučiami mūsų šalies rajonuose ir kaimuose gyvenantiems, dažnai mažas pajamas gaunantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tiesą sakant, ir didmiesčių gyventojams šios kainos neatrodo saldžios“ , - tvirtino notaras.
Pabrango kartais
Pasak M. Stračkaičio, pirmiausia per gyventojų kišenę kerta naujieji nekilnojamojo turto registravimo įkainiai, o juk registruoti turtą tenka ir jį įsigijusiems pirkėjams, ir paveldėjusiems įpėdiniams. Įvestas vienodas atlyginimas (17,19 euro) už nuosavybės tiesės į bet kokios vertės daikto įregistravimą yra ypač jautrus klausimas regionuose, kur dažniausiai Nekilnojamojo turto registre, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dar būna įregistruota bent keletas objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, lauko tualetai ir pan. Kai sodybas su keliolika priklausinių paveldi keli asmenys, į RC subyra iki 5-6 kartų didesnės nei anksčiau sumos.
,,Kasdien gauname informacijos iš notarų apie šokiruojančius atvejus, susijusius su įsigyto ar paveldėto nekilnojamojo turto registravimu ir žmonių už tai sumokėtas sumas. Pavyzdžiui, viename Suvalkijos rajonų notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą 4 asmenims. Notaro atlygis buvo 117 eurų, o už įregistravimą Registrų centro duomenų bazėje klientams teko pakloti beveik 2276 eurus“, - skaičiavo LNR prezidentas.
Kitas pavyzdys - iš Aukštaitijos. Po brolio mirties keturi įpėdiniai paveldėjo po dalį gyvenamojo namo ir įvairių ūkinių pastatų, įskaitant lauko tualetą ir šulinį, kurių vertė nuo 10 iki kelių šimtų eurų. Kiekvieno objekto registravimas asmeniui kainavo jau minėtus daugiau nei 17 eurų, o visiems įpėdiniams už visų objektų teisinę registraciją teko sumokėti beveik 619 eurų. Be to, dar 182 eurus reikėjo pakloti už juridinių faktų įregistravimą. Iš viso keturi įpėdinai sumokėjo 933 eurus, iš kurių atlyginimas notarui nesiekia 100 eurų.
Pluša notarai
Gal RC padaugėjo darbų įregistruojant turtą, kad už malkinių ir tualetų įregistravimą keliais kartais pakilo įkainis? M. Stračkaitis paaiškino, kad pagal galiojančią tvarką notarai yra valstybės įmonės RC ,,kasininkai“, iš klientų surenkantys mokesčius už duomenų patikrinimą ir registravimą. ,,Tam, kad būtų užtikrintas sandorio teisėtumas, notaras įstatymų įpareigotas notarinio veiksmo metu net kelis kartus (pradėdamas ir užbaigdamas sandorį) patikrinti duomenų tikrumą valstybiniuose registruose, kuriuos valdo Registrų centras. Notarai teikia užklausas į Gyventojų, Areštų, Hipotekos, Nekilnojamojo turto ir kitus registrus. Kai kurie šių duomenų įkainiai atpigo, tačiau mažos kainos taikomos tik tada, kai duomenys perduodami iš Registrų centro sistemos kitai elektroninei sistemai“ , - notarų darbo proceso niuansus dėstė pašnekovas.
Jis pabrėžė įdomią detalę – LNR elektroninės sistemos RC nepripažįsta, ir už notarų klientų duomenų užklausas taiko kelis ar net keliolika kartų brangesnius tarifus.
LNR prezidentas toliau aiškino, kad sandorį patvirtinus, RC registruojama naujojo turto savininko nuosavybės teisė. Taip pat notarui perduodant duomenis apie patvirtintą sandorį, Nekilnojamojo turto registre registruojamas tai nurodantis juridinis faktas. Juridinis faktas registruojamas kiekviename nekilnojamojo turto registro įraše. Už duomenų patikrinimą, juridinių faktų ir nuosavybės registravimą klientas taip pat sumoka RC per notarą.
Taigi, palikimo priėmimo atveju notaras įpėdiniui išduoda paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, jie notaro elektroniniu būdu perduodami RC, ir pastarasis pateikia sąskaitą už registrų duomenų patikrinimą bei nuosavybės teisės juridinio fakto registravimą.
,,Svarbu pažymėti, kad minėtas registravimo procesas Registrų centre atliekamas automatiškai, be žmogaus dalyvavimo. Visą esminį ir atsakingiausią darbą atlieka notaras, kuris perduoda reikiamus duomenis valstybės įmonei“, - notaras aiškino kaip lengvai RC susirenka lėšas.
Darbavosi ekspertai
,,Valstiečių laikraštis“ teiravosi Teisingumo ministerijos, kodėl menkaverčio nekilnojamojo turto registravimas pabrango, o brangaus – atpigo? Šios ministerijos atstovai nesivargino atsakinėti ir klausimą nukreipė į RC.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus pabrėžė, kad paslaugų įkainiai buvo pakeisti vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtinta atlygio už viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą metodika, pagal kurią paslaugos turi būti perskaičiuotos pagal joms teikti patiriamas realias sąnaudas.
Pasak RC atstovo, vadovaujantis šiuo nutarimu, RC pasamdė tarptautinę audito bendrovę ,,Deloitte Lietuva“, kurios ekspertai atliko išsamią įmonės teikiamų paslaugų analizę ir apskaičiavo kiekvienos paslaugos įkainį pagal jai suteikti patiriamas sąnaudas. Vėliau jų išvadas papildomai patvirtino kiti nepriklausomi auditoriai, teigiamą išvadą dėl paslaugų įkainių pateikė ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Galiausiai sprendimą dėl konkrečių paslaugų įkainių šių metų liepą priėmė Vyriausybė.
Sprendžiant iš to, ir ekspertams, ir ryšių reguliuotojams, ir Vyriausybės nariams tiko, kad valstybinė įmonė vienodą įkainį taikytų už palaikių trobesių bei lauko tualetų ir brangaus turto įregistravimą.
RC tokia kainodara atrodo labai logiška, nes ji paremta aiškiu principu – paslaugos kaina yra lygi jai teikti patiriamoms sąnaudoms. RC primena, kad paslaugų kainodara nebuvo keista daugiau kaip dešimtmetį. ,,Pati registravimo procedūra ir jai patiriamos ekonominės ir laiko sąnaudos nepriklauso nei nuo nekilnojamojo turto objekto vertės, nei nuo nuosavybės teises į jį registruojančio asmens turtinės padėties. Kitaip tariant, lygiai tiek pat laiko užtrunka ir lygiai tokios pačios procedūros atliekamos registruojant tiek mažos vertės, tiek brangesnį turtą. Įtakos šiam procesui taip pat neturi tai, ar nuosavybę registruoja fizinis asmuo, ar juridinis asmuo – darbus reikia atlikti tuos pačius‘‘, - pabrėžiama ,,Valstiečių laikraščiui“ atsiųstame atsakyme.
Įvedė lygiavą
RC pateikė pavyzdį, kaip pasikeitė įkainiai už nekilnojamojo turto įregistravimą. Pavyzdžiui, pagal senąją kainodarą fizinis asmuo už žemės sklypo, kurio vertė nuo 8,7 tūkst. iki 87 tūkst. eurų, nuosavybės teisių įregistravimą galėjo sumokėti nuo 20,91 iki 138,21 euro, priklausomai nuo konkretaus sklypo vertės. Šiandien gi ta paslauga pagal Vyriausybės patvirtintą kainodarą kainuoja 17,90 euro. Šis skirtumas bus dar didesnis, jei kalbėsime apie kelių tokių sklypų registravimą. Pavyzdžiui, kiek pabrango tvartų, malkinių ir pan. įregistravimas, RC nepateikė.
,,Taigi, Vyriausybei nustačius vienodą įkainį už nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto įregistravimą, daliai klientų ši paslauga atpigo, daliai įkainis liko panašus, daliai pabrango. Tačiau šiandien galiojantis Vyriausybės patvirtintas principas visiems yra vienodas – visi už tą pačią paslaugą moka tiek pat, o už paslaugą sumokėtas mokestis padengia visas jai teikti patirtas sąnaudas‘‘, - konstatuoja RC atstovas.
Jis pabrėžė, kad Vyriausybės sprendimu buvo pakeista maždaug 300 Registrų centro teikiamų paslaugų įkainių, iš kurių palyginti su iki tol buvusiais, atpigo apie 80 proc. visų įmonės teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų.
Komentaras
Atsiras daugiau neįteisintų sodybų
Rolandas Bružas,
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas
Teko girdėti, kad pasikeitė RC paslaugų įkainiai. Paprastiems žmonėms, ypač gyvenantiems kaime, tai tokia sakyčiau, nepelnyta bausmė registruojant turtą. Kaime ir taip yra daug problemų dėl neįteisinto turto, yra daugybė atvejų, kai paveldėti namai neperregistruoti paveldėtojų vardu. Žmonės nesusitvarko dėl lėšų stokos. Seniūnai dažnai susiduria su tokia situacija. Būna, kad gyventojai ateina prašyti kompensacijos malkoms, bet paaiškėja, kad jie gyvena senelių ar tėvų vardu registruotuose namuose. Kai paklausi, kodėl neperregistruoja, atsako, kad neturi pinigų.
Jau ir iki šiol RC įkainiai buvo ne visiems pagal kišenę. Jei tos paslaugos pabrango, atsiras dar daugiau neregistruotų pastatų ir problemų. Manau, kad Vyriausybė tuos įkainius pataisys, galbūt dabar nebuvo viskas įvertinta. Žmonėms kaip tik reikėtų palengvinimų, kad jie galėtų be didesnių išlaidų įteisinti turtą. Įkainiai neturėtų tapti kliūtimi.
Vida Tavorienė
VL žurnalistė