Nustatytas notarų atlygio minimumas pažeidžia konkurenciją
Teisingumo ministerijos fiksuoti ir minimalūs notarų atlyginimo dydžiai riboja notarų galimybę konkuruoti paslaugų kainomis, nustatė Konkurencijos taryba. Ministerija nubausta 45.000 Eur bauda ir įpareigota per 6 mėn. pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
Teisingumo ministerija tarybos sprendimą ketina skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Notariato įstatyme įtvirtinta, kad notaras už paslaugas ima atlyginimą, kurio dydį nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tam tikrus kriterijus, – pavyzdžiui, tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę bei pobūdį, ir suderinęs su finansų ministru.
Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą.
Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad nors notarų veikla yra griežtai reglamentuojama, jie savarankiškai verčiasi profesine (ūkine) veikla ir atlygintinai teikia notaro paslaugas bei prisiima finansinę riziką, susijusią su jų veikla, todėl yra laikytini ūkio subjektais.
Jų veiklą reguliuojanti Teisingumo ministerija, įtvirtindama minimalius ir fiksuotus atlyginimo už paslaugas dydžius, nustatė tokį reglamentavimą, kuris apribojo notarų galimybes konkuruoti kainomis, taigi, pažeidė Konkurencijos įstatyme numatytą pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Teisingumo ministerija nesutiko, kad notarai vykdo ūkinę veiklą, ir nurodė, jog nustatant notarų fiksuotus ir minimalius atlyginimo dydžius, be kita ko, siekiama užtikrinti notarų ekonominį nepriklausomumą ir jų teikiamų paslaugų kokybę bei prieinamumą.
Ministerija paskaičiavo, kad notaras turėtų gauti bent 2.200 Eur grynųjų pajamų per mėnesį, kad būtų užtikrintas jo ekonominis nepriklausomumas. Tačiau jos pateikti duomenys rodo, kad notarai Lietuvoje vidutiniškai uždirba beveik tris kartus daugiau pajamų: 2017 m. visų notarų vidutinės grynosios pajamos sudarė 73.061 Eur (6.088 Eur per mėn.), o 2018 m. – 78.282 Eur (6.523 Eur per mėn.).
„Kadangi notarai negali konkuruoti kainomis ir nustatyti mažesnius įkainius už teikiamas paslaugas nei Teisingumo ministerijos įteisinti fiksuoti ir minimalūs atlyginimo dydžiai, vartotojai praranda galimybę už notarų paslaugas mokėti mažiau“, – pranešime teigia Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Taryba taip pat nenustatė, kad atsisakius minimalių ir fiksuotų atlyginimo dydžių, kiltų neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, asmenims notarų paslaugos taps neįperkamos, nes Teisingumo ministerija yra nustačiusi ir maksimalius atlyginimo dydžius, kad notarų paslaugos nebrangtų ir būtų prieinamos visiems asmenims.
Notarų rūmai žeria kritikos konkurencijos sargams
Tuo tarpu Lietuvos notarų rūmai teigia, kad Konkurencijos tarybos sprendimas pinigine bauda nubausti Teisingumo ministeriją, kartu su Finansų ministerija patvirtinusią notarų paslaugų įkainius, – atitrūkęs nuo teisinės tikrovės.
„Konkurencijos taryba nusprendė nubausti Teisingumo ministeriją, kuri, drauge su Finansų ministerija tvirtindama notarų paslaugų įkainius, nustatė fiksuotus ir minimalius atlyginimo dydžius. Konkurencijos tarybos sprendimo nepagrįstumą labai panašioje byloje vieną kartą jau nustatė teismas“, – pranešime teigia Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras.
Jo nuomone, absurdiškas faktas yra tai, kad dvejus metus trukęs tyrimas, už kurį buvo mokama iš mokesčių mokėtojų kišenės, analizuoja pačiai Konkurencijos tarybai daug metų puikiai žinomą ir šiuo metu negaliojantį notarų paslaugų kainyną.
Pasak M. Stračkaičio, 2020-ųjų birželį įsigaliojo teisingumo ministro įsakymu patvirtinta iš esmės atnaujinta notarų paslaugų įkainių redakcija, kuri pagrįsta nuo 2012 metų galiojančiais Notariato įstatymo reikalavimais dėl notarų atlyginimo nustatymo. Konkurencijos taryba naujųjų įkainių net neanalizuoja.
„Konkurencijos tarybos nutarimas, baudžiantis Teisingumo ministeriją, panašus į ambicingą keršto akciją, nes vieną kartą teisme jau subliūško analogiški kaltinimai ir byla Lietuvos notarų rūmams dėl konkurencijos sargų prasimanyto kartelio. Tuomet mokesčių mokėtojų lėšomis buvo pradėtas tyrimas prieš Teisingumo ministeriją, kuri, vykdydama Notariato įstatymo nuostatas, kartu su Finansų ministerija reguliuoja notarų veiklą, nustatydama notarų paslaugų įkainius. Šioje istorijoje keisčiausia tai, kad Konkurencijos taryba visą laiką žinojo apie notarų įkainių reguliavimą, dalyvavo darbo grupėse dėl notarų įkainių, bet tik dabar pamatė tariamą problemą, kuri visuomet gulėjo pas juos ant stalo“, – sakė M. Stračkaitis.
Anot jo, Konkurencijos taryba jau kelerius metus bando paneigti įstatymo nustatytą faktą, kad notarai įgyvendina valstybės viešojo pobūdžio funkcijas ir tarpusavyje gali konkuruoti tik paslaugų kokybe, o ne kainomis.
Teisingumo ministerija: sprendimą skųsime
Teisingumo ministerija (TM) ketina skųsti teismui Konkurencijos tarybos nutarimą ir pabrėžia, kad laikantis Konkurencijos tarybos nurodymų, nėra jokių garantijų, kad mažės notarinių paslaugų įkainiai.
Pasak TM, notaras teikia ne įprastas paslaugas, o įgyvendina valstybės viešojo pobūdžio funkcijas. Todėl Notariato įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą nustatyti ne šiaip įkainius už komercines paslaugas, o atlyginimą už notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, teikiamas viešo pobūdžio paslaugas.
„Dabartinis notarų veiklos ir jų atlyginimo dydžių reguliavimas suteikia galimybę labiausiai visuomenei reikalingas notaro paslaugas gauti visiems asmenims ir tokiu būdu padeda užtikrinti civilinės apyvartos teisėtumą. Teisingumo ministras, tvirtindamas notarų atlyginimo dydžius, turi vadovautis kriterijais, garantuojančiais valstybiškai ir socialiai teisingus bei atsakingus notarų paslaugų įkainius“, – teigiama TM komentare.
Taip pat ministerija mini, jog užsienio praktika rodo, kad atsisakius minimalių ir fiksuotų atlyginimo dydžių notaro paslaugos gali pabrangti ir tapti mažiau prieinamos būtent socialiai pažeidžiamiems asmenims, o didžiausias dėmesys būtų skiriamas brangiai mokantiems verslo klientams. Be to, kitos valstybės neliberalizuoja įkainių taip drastiškai, kaip siūlo Konkurencijos taryba, nes suvokia visas neigiamas tokio nepamatuoto sprendimo pasekmes.
Fiksuoti ir minimalūs notarų įkainiai yra nustatyti daugelyje valstybių, kuriose veikia lotyniškasis notariatas, kai kurie didesni atlyginimo dydžiai už vienus veiksmus kompensuoja mažus įkainius už socialiai svarbius būtinus notarinius veiksmus. Todėl Lietuvoje nuo 1999 m. galiojantis proporcingas reguliavimas nėra išskirtinis ar ydingas, teigia TM.