Notarų rūmų prezidentas pristatė notariato naujoves
Notarų rūmų prezidentas pristatė notariato naujoves
Rugsėjo 25 dieną Jurbarke lankėsi Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Prezidento viešnagės tikslas supažindinti visuomenę apie planuojamas notariato naujoves.
Viena pagrindinių naujovių yra svarstomas įstatymų pakeitimas, suteiksiantis galimybę notarams tvirtinti santuokų nutraukimą.
Iki šiol notarai nedalyvauja šiame procese ir santuoką nutraukti galima tik teisme. Mariaus Stračkaičio teigimu, pagal dabar galiojančią tvarką, net ir tais atvejais, kai nėra ginčų, nepilnamečių vaikų ar kreditorinių įsipareigojimų, žmonėms vis tiek tenka kreiptis į teismą.
Šiuo metu Seimui yra paruošti ir pateikti civilinio kodekso pakeitimai, kad šitą darbą galima pavesti notarams. Santuokos nutraukimas pas notarą būtų tarsi pasirinkimo galimybė, nenorintiems teisminių procesų.Valstybei tai nekainuotų, teismai užsiimtų savo darbu-jiems paskirta funkcija ginčų sprendimu. O santuokos nutraukimo procedūrą galėtų atlikti ir notaras. M. Stračkaičio teigimu, santuokos nutraukimas yra gan privati procedūra, todėl jos nutraukimas pas notarą galbūt būtų priimtinesnė nei teismo procesas. Notaras pagal savo darbo specifiką labai gerai išmano šeimos turtinę teisę ir privalo būti nešališkas. Todėl besiskiriančios pusės bus informuotos apie visas turto ir įsipareigojimų pasidalinimo sąlygas.
Paklaustas, ar ši naujovė nepadidins ištuokų skaičiaus, Lietuvos notarų rūmų prezidentas patikino, jog tikrai ne. Panaši tvarka galiojo iki 2001 metų, kai santuoką buvo galima nutraukti civilinės metrikacijos skyriuose. Statistika byloja, kad ištuokų skaičius liko tas pats, maždaug po 11000 per metus. Jeigu šiems pakeitimams pritars Seimas ir pakeitimai įsigalios, skyrybų proceso laikas taip pat turėtų sutrumpėti. Savaime suprantama, jog skiriantis pas notarą vistiek turės būti išlaikomi visi būtini susitaikymo periodo terminai. Tačiau biurokratizmo bus mažiau. Žinant, kad žmogus galės pasirinkti notarą, o šis norės neprarasti klientų, tai bent jau visų popierių sutvarkymas turėtų vykti sparčiau.
Pasiteiravus apie kainos skirtumą skiriantis pas notarą ir teisme, prezidentas patikino, jog ši neturėtų labai skirtis. Netgi priešingai, prognozuojama, jog pas notarą ji būtų mažesnė, kadangi nereikės advokato paslaugų. Norėdami draugiškai pasidalinti santuokoje užgyventą turtą, vis tiek ateina pas notarą, po to pas advokatą ir po to į teismą. Visa tai kainuoja, jeigu tai būtų daroma per notarą, tai jis vienas ir turtą padalintų, ir visus dokumentus paruoštų.
Estijoje jau įsigaliojo įstatymų nuostata, jog notarai nuo kitų metų liepos ne tik tvirtins ištuokas, bet ir registruos santuokas. Latvijoje taip pat ruošiama panaši tvarka.
Antra naujovė dar sunkiai skinasi kelią. Ši naujovė tai vieno langelio principas. Vieno langelio principo esmė ta, jog būstą, žemę, ar kitą nekilnojamąjį turtą parduodančiam žmogui, atėjusiam pas notarą forminti sandorio, nebereikės vykti į Registrų centrą. Naujai įdiegta elektroninė sistema leistų sandorį įregistruoti nuotoliniu būdu.
Lietuvos notarų rūmai taip pat pasiūlė Teisingumo ministerijai „elektroninio notaro“ koncepciją. Ši elektroninė sistema būtų kuriama ne mokesčių mokėtojų, o notarų lėšomis ir būtų integruota į valstybinius registrus. Tuomet notarai galėtų pasitarnauti žmonėms teigdami gausybę paslaugų- nuo buto pardavimo registravimo iki gimimo liudijimo ar kitokoio dokumento dublikato išdavimo.
Susitikimo pabaigoje M. Stračkaitis palietė ir dar vieną problemą, kuri labiau liečia pačių notarų vidaus tvarką. Tai notarų darbo drausmės klausimas. M. Stračkaitis tikino, jog Lietuvos notarų rūmai siekia, kad klientus aptarnautų ne tik aukščiausios klasės specialistai, bet ir pastarieji būtų nepriekaištingos reputacijos. „Paskutinis nemalonus atvejis, kuris nutiko Vilniuje notarams garbės nedaro“,- tikino jis. (Aut. Past. Mintyje turima vilniečio notaro Ernesto Aleksonio pažeidimai, kai jis jau ne pirmą kartą buvo sulaikytas neblaivus už automobilio vairo bei darbo vietoje). Notarų savivaldos organų garbės teismas tokiems kolegoms yra negailestingas. Jų laikia griežtos bausmės. Bus siūloma Teisingumo ministrui atleisti jį iš notaro pareigų.
Šiuo metu Lietuvoje yra 270 notarų, kurie yra išsidėstę visuose Lietuvos rajonuose. Keletas vietų yra laisvų, dėl darbo apimčių sumažėjimo. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais notarų darbo apimtis sumažėjo 75 proc. Prezidento M. Stračkaičio įsitikinimu, notarai tarpusavy turėtų konkuruoti ne kainomis, bet nepriekaištinga reputacija, mandagumu, operatyvumu bei profesionalumu.