Notarų pajamas kilstelėjo momentinis NT rinkos šuolis
Lietuvoje veiklą pernai vykdę 266 notarai kartu sudėjus gavo 25,6 mln. Eur pajamų – 8,9% daugiau nei užpernai, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys. Kaip kis pajamos šiemet, neaišku, nes valdžia imasi žygių, kad notarų paslaugų įkainius nustatytų pati valstybė, nebederintų jų su notarais.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, visos notarų pajamos, kurias sudaro apmokestinamosios pajamos, neapmokestinamosios pajamos ir pajamos iš verslo liudijimų, pernai sudarė 25,64 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m., didėjo beveik 9%. Tiesa, pernai augimas buvo kuklesnis nei 2016 m., kai šios profesijos žmonių pajamos buvo šoktelėjusios 17%.
Apmokestinamosios notarų pajamos 2017 m. kilo 2,7%, iki 23 mln. Eur. Vienas notaras pernai gavo vidutiniškai 86.567 Eur pajamų, 2,6% daugiau nei užpernai.
Pačių notarų skaičius kito nedaug – jų pernai Lietuvoje dirbo 266, vienu daugiau nei 2016 m.
Didžiausios vieno notaro apmokestinamosios pajamos pernai sudarė 630.408 Eur ir buvo 10,5% didesnės nei 2016 m.
Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras, teigia, kad nedidelį notarų pajamų didėjimą 2017 m. lėmė Vilniuje sudaromų nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių pagausėjimas.
„Tai notarų rūmų pastebėtas momentinis NT rinkos šuolis, jis nėra didelis kitose Lietuvos vietose“, – aiškina p. Stračkaitis.
Įkainiai nekito, bet daugėjo funkcijų
Pasak p. Stračkaičio, pernai nekito ir notarų paslaugų įkainiai.
Notarų paslaugų įkainius, atsižvelgdamas į Notariato įstatyme išdėstytus šešis kriterijus – sandorio vertę, sandorio pobūdį, notaro ekonominio nepriklausomumo aspektą, notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, kryžminį subsidijavimą ir sąnaudas, – nustato teisingumo ministras.
„Notarų paslaugų įkainiai nebuvo keičiami pastaruosius kelerius metus, tik atsirado ministro nustatyti keli nauji įkainiai už naujus notarinius veiksmus. 2015–2016 m. notarams buvo priskirta naujų funkcijų, natūralu, kad už atitinkamų naujų, iki tol nebuvusių, notarinių veiksmų atlikimą teisingumo ministras nustatė atlyginimą“, – pasakoja p. Stračkaitis.
Notarų rūmų vadovas anksčiau VŽ yra sakęs, kad kalbant apie notarų pajamas, korektiška vertinti ne bendras notarų įplaukas, o pajamas, atskaičius išlaidas – mokesčius, notarų biuro išlaikymo, darbuotojų atlyginimų ir socialinių garantijų sąnaudas.
Sukryžiavo ietis dėl įkainių
Kaip kis notarų pajamos 2018-aisiais, p. Stračkaitis prognozių nepateikia. Pajamos priklausys ir nuo notarų paslaugų įkainių, o kokie jie bus ateityje, neaišku, nes Teisingumo ministerija užsimojo pakeisti įkainių nustatymo tvarką. Ministerija nori, kad nustatyti notarų įkainius galėtų išimtinai pati valstybė – dabar į šį procesą įtraukti ir patys notarai.
Liepą Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos inicijuotiems Notariato įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma atsisakyti dabar numatyto privalomo notarų atlyginimo dydžio suderinimo su Notarų rūmais.
Anot ministerijos, valstybė turi turėti daugiau svertų nustatydama įkainius už valstybės paskirtų funkcijų vykdymą, nes atskirais atvejais po privalomo suderinimo su Notarų rūmais įkainiai smarkiai padidėdavo.
Šio įstatymo pataisas dar turės priimti Seimas. O Notarų rūmai, reaguodami į ministerijos iniciatyvą perimti notarų paslaugų įkainių nustatymą į savo rankas, savo interneto svetainėje skelbia, kad Teisingumo ministerija visuomet savarankiškai tvirtindavo notarų paslaugų įkainius, o priešingai teigiantis teisingumo ministras klaidina visuomenę.
Anot Notarų rūmų, Teisingumo ministerija ne visada atsižvelgdavo į Notarų rūmų pateikiamus pasiūlymus ir pastabas dėl įkainių, pvz., 2014 m. gruodį teisingumo ministras patvirtino kitokį, nei siūlė Notarų rūmai, atlyginimo dydį už vekselio patvirtinimą.
Notarų rūmų teigimu, nuo 2012 m., kai Notariato įstatyme atsirado nuostata derinti notarų paslaugų įkainius su Notarų rūmais, jie nė karto nebuvo didinami.
VŽ rašė, kad šiemet pavasarį Konkurencijos taryba Lietuvos notarų rūmams ir aštuoniems jo prezidiumo nariams, derinusiems įkainius už notarų paslaugas, skyrė 88.000 Eur baudą. Tai pirmas kartas, kai notarai nubausti už kartelinį susitarimą.
„Lietuvos notarų rūmai ir prezidiumą sudarantys notarai, priėmę nutarimus dėl įkainių nustatymo, eliminavo visų notarų galimybę savarankiškai pasirinkti taikomą atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimo būdą. Taip buvo apribota tiek notarų, t. y. konkurentų, veikimo laisvė, tiek konkurencija paslaugų kainomis, ir lėmė didesnius įkainius vartotojams“, – pranešime spaudai tuomet teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Pernai notarai valstybei sumokėjo 10,8 mln. Eur mokesčių, 9% daugiau nei 2016 m.