Notarinių sandorių draudimas smogė nekilnojamojo turto rinkai
Dėl koronaviruso Vyriausybės paskelbtas karantinas netikėtu kampu kirto nekilnojamojo turto verslui ir sugriovė žmonių planus persikelti į naują būstą.
Teisingumo ministrui Evaldui Jankevičiui uždraudus atlikti bet kokius notarinius veiksmus, šiuo metu nėra sudaromos pirkimo ir pardavimo, nuomos, verslo ir kitos sutartys.
Teisingumo ministras E. Jankevičius įsakymu dviem savaitėms apribojo notarų ir antstolių darbą karantino režimo trukmės laikotarpiu.
Nuo kovo 16 d. notarų biurams nurodyta nepriimti asmenų ir notarams uždrausta atlikti notarinius veiksmus. „Notarai turi užtikrinti asmenų konsultavimą nuotoliniu būdu (telefonu ir elektroniniu paštu)“, – teigiama ministro įsakyme. Analogiškai apribota ir antstolių kontorų veikla.
Nors Vyriausybės veiksmų užtikrinti saugumą ekstremalios situacijos atveju viešai kritikuoti nepriimta, verslininkai privačiai kalba, kad draudimas atlikti notarinius veiksmus yra perteklinis.
Mat atliekant notarinį veiksmą dažniausiai dalyvauja trys asmenys: notaras ir dvi sandorio pusės. Nepaisant to, kad masinių susibūrimų pas notarą nebūna, šiuo metu Lietuvoje negalima pirkti ir parduoti nekilnojamojo turto, pasirašyti notaro patvirtintų nuomos, verslo sutarčių ir kitų sutarčių.
Stabdo gyvenamųjų namų pardavimą
Vienos Vilniaus NT agentūros vadovas, nenorėjęs minėti savo pavardės, sakė, kad draudimas atlikti notarinius veiksmus pakenks NT verslui. Šiuo metu įmonė sostinėje baigia įgyvendinti vieną stambų gyvenamųjų namų projektą. „Yra daugybė išankstinių sutarčių su klientais. Kol kas šį procesą stabdome ir laukiame nurodymų. Preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis galime sudaryti, bet negalime sudaryti notarinių“, – paaiškino jis.
Verslininkas paaiškino, kad notarinės sutartys gali būti sudaromos tik notaro biure, jas pasirašant dažniausiai dalyvauja trys asmenys: notaras, pirkėjas ir pardavėjas. „Turbūt tai nėra pavojinga, mieste susitinka daugiau žmonių. Bet mes, aišku, palaikome visus Vyriausybės nutarimus ir laikomės įstatymų“, – pabrėžė pašnekovas.
Vis dėlto bendrovės vadovas pripažino, kad NT įmonės siekia inicijuoti, kad notarinius veiksmus būtų leidžiama atlikti nuotoliniu būdu.
„Nekilnojamojo turto plėtra nesustoja, bet negalime pasirašyti pardavimo sutarčių. Nežinome, apie kurį laikotarpį kalbame. Tai, be abejo, mums yra negautos pajamos“, – sakė įmonės vadovas.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė pripažino, kad NT sektorius jau pajuto pirmąsias pasekmes, nes pastatyti butai šiuo metu neparduodami.
„Akivaizdu, kad situacija yra labai sudėtinga, ir mūsų sektorius jau pajuto pirmąsias pasekmes. Nekilnojamojo turto srityje, kaip ir visi, mes taip pat patiriame nuostolių – notarinių sutarčių pasirašymas su klientais sustabdytas, turto įsigijimo ir pardavimo procesai nevyksta. Tai iš esmės paveiks NT sandorių rinką ir kelia riziką, kad dalis sandorių ir atnaujinus notarų veiklą neįvyks, nes finansavimo institucijų išduodami garantiniai raštai paskoloms gali nustoti galioti arba esmingai pasikeisti sąlygos. Manome, kad tikrai yra būdų, kaip užtikrinant maksimalų kontakto vengimą sandorių metu atnaujinti notarų veiklą“, – sakė įmonės vadovė.
Ragina ieškoti alternatyvių sprendimų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius mano, kad notarinių veiksmų draudimas turės įtakos ne tik NT bendrovių veiklai. Tai esą nelabai gera žinia visiems ūkio subjektams ir fiziniams asmenims, nes jie dvi savaites ar ilgiau negalės atlikti jokių sandorių.
„Įmonės planuoja savo piniginius srautus, o NT verslo specifika tokia, kad sandoriai nedaromi kasdien. Jie sustumiami į tam tikrą laikotarpį – savaitę ar kelias dienas, ir tuo metu pasirašomi pas notarą. Tuo metu įmonės įgyja teisę gauti mokėjimus iš bankų, kai žmonės perka butus skolon, ar šiaip pavedimus. Šių sandorių vertė, mūsų duomenimis, yra gana nemaža, per šias dvi savaites gali būti 7 ir 10 mln. eurų planuotos gauti sumos“, – sakė M. Statulevičius.
LNTPA jau pateikė prašymą Teisingumo ministerijai skubiai ieškoti alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, skubiai įteisinti nuotolinį sandorių tvirtinimo institutą, leisti sandorius pasirašyti elektroniniu parašu.
„Manome, kad ypatingas laikas reikalauja ypatingų sprendimų“, – dėstė M. Statulevičius.
Kitas galimas sprendimas, pasak jo, būtų notarų saugumo užtikrinimas sandorius leidus atlikti biuruose. Tas priemones jau taiko bankai ir valstybės institucijos. Esą tikrai yra būdų maksimaliai apriboti sutarties pasirašyme dalyvaujančių asmenų iki 3: notaro ir dviejų sandorio šalių.
„Būtų galima apriboti patenkančių į biurą asmenų skaičių, patalpas vėdinti, įrengti atitvarus, ieškoti sprendimų. Ir verslas yra pasirengęs prisidėti prie tokių sprendimų diegimo“, – sakė LNTPA direktorius.
Įmonės tiesiogiai priklausomos nuo valstybės
M. Statulevičius pastebėjo, kad nuotoliniu būdu sudaromiems sandoriams įteisinti reikėtų keisti teisės aktus, nes sandoriai turi būti teisėti. „Supraskime, kad situacija praeis, o sandoriai liks galioti. Iš naujo jų tvirtinti niekas neis. Tad sandorių teisėtumas yra didelis iššūkis“, – pripažino pašnekovas.
Lengvesnis kelias esą būtų leisti notarinius veiksmus atlikti biuruose dalyvaujant minimaliam asmenų skaičiui. Galbūt rasti tinkamas atskiras patalpas.
„Kaip maistas ir vaistai palaiko žmonių gyvybę, taip pinigų srautai yra toks maistas verslui. Žmonės nebus paleidžiami priverstinių atostogų, bus mokami atlyginimai, įmonės gyvuos tik tuo atveju, jeigu gaus srautus, kurie suplanuoti. Be abejo, niekas nekalba apie pelnus, visi susimažino savo poreikius, dabar reikia išgyventi šį laikotarpį, o tam būtini srautai“, – sakė M. Statulevičius.
LNTPA direktorius pabrėžė, kad šiuo atveju įmonės yra tiesiogiai priklausomos nuo valstybės, nes notarai veikia valstybės vardu. „Jie valstybės vardu tvirtina sandorius, Registrų centras valstybės vardu registruoja turtą. Šių institucijų, kurioms mes įtakos daryti negalime, veikla mums yra gyvybiškai svarbi, – pabrėžė M. Statulevičius. – Juolab kad ir prezidentas kalbėjo, kad viešųjų paslaugų teikimas bus ribojamas, bet ne stabdomas.“
„Būstas šiuo metu yra ypatinga prekė“
Uždraudus notarinius veiksmus, iškyla ir kita netikėta rizika. Mat butų pirkėjai pas notarą paprastai atsineša bankų garantinius raštus, kuriuose nurodoma, kokiomis sąlygomis bankai finansuos NT įsigijimą. Neaišku, ar, sustabdžius notarinius veiksmus, bus pratęstas šių garantinių raštų galiojimas.
„Šiuo atveju reikia greito sprendimo, kad nenukentėtų žmonių lūkesčiai, nesugriūtų jų planai. Juk tie žmonės dalyvauja darbo rinkoje. Juolab kad būstas šiuo metu yra ypatinga prekė. Žmonėms butai reikalingi, kad jie juose galėtų izoliuotis. Gal kažkas yra suplanavęs išsikelti iš nuomojamo buto. Žmonės turi turėti vietą, kur gyventi. Jie perka ir visiškai įrengtus butus, į kuriuos rengiasi persikelti su visa šeima“, – sakė M. Statulevičius.
Jo nuomone, būsto rinka, nesumenkinant kitų svarbių ūkio sektorių, šiuo sunkiu metu yra strateginė valstybės sritis, reikalaujanti ypatingo dėmesio.
Notarų rūmai: notaro ir klientų susitikimas biure gali būti pavojingas visų sveikatai
Į Alfa.lt klausimus atsako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
– Kaip Notarų rūmai vertina teisingumo ministro įsakymą, kuriuo draudžiama atlikti bet kuriuos notarinius veiksmus? Ar tai nėra perteklinis draudimas?
– Ministro įsakymas yra tiesioginė Vyriausybės sprendimo paskelbti ekstremalią situaciją ir karantiną pasekmė, siekiant užtikrinti piliečių saugumą. Situacijoje, kai pandemija veržiasi į mūsų valstybę, kai gyvenimas iš pagrindų keičiasi, Lietuvos notarų rūmai vykdo visas Vyriausybės patvirtintas prevencijos priemones.
– Uždraudus notarinius veiksmus, sustojo verslo ir kiti sandoriai: šiuo metu negalima pirkti ir parduoti nekilnojamojo turto, pasirašyti nuomos sutarčių bei verslo sutarčių. Kokią išeitį iš susidariusios situacijos mato Notarų rūmai?
– Notaras yra civilinės teisės apyvartos centre. Notarų rūmai puikiai supranta, kad dėl karantino ir notarinių veiksmų sustabdymo kyla nepatogumų tūkstančiams klientų, atsiranda trukdžių verslo procesams. Tačiau teisingumo ministro įsakymas yra paskelbtas kaip visaapimančių valstybės veiksmų dalis įgyvendinant ekstremaliosios situacijos ir pandemijos suvaldymo priemones. Todėl kiekvienas pilietis privalo pirmiausia prisidėti prie valstybės pastangų užtikrinti piliečių saugumą. Gyvenimas šalyje pasikeitė, visi prie to turės prisitaikyti, net ir patirdami nepatogumų ir nuostolių.
– Ar pagal galiojančius teisės aktus notarai galėtų notarinius veiksmus atlikti pas klientą (ne notaro biure)?
– Įstatymai numato, kad notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Egzistuoja nedidelių išimčių, kai notaras gali išvykti pas klientą, pavyzdžiui, aptarnauti ligonį namuose arba gydymo įstaigoje arba patvirtinti sandorį iškilmingoje aplinkoje. Tačiau tai yra tik išimtys.
Gydymo įstaigose karantinas paskelbtas jau seniau. Nuo šeštadienio realybė pasikeitė ir visoje Lietuvoje. Vadovaujantis teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu, notarų biurai nepriima asmenų ir notarai neatlieka notarinių veiksmų karantino režimo trukmės laikotarpiu. Nė vienas notaras negali atlikti jokių notarinių veiksmų karantino režimo trukmės laikotarpiu. Notarai pasiekiami piliečiams telefonu ir elektroniniu paštu ir suteiks informaciją ir konsultacijas.
– Kiek Lietuvoje šiuo metu yra licencijas turinčių ir notarinius veiksmus atliekančių notarų?
– Lietuvoje nėra licencijų sistemos. Notaru tampama, kai kriterijus atitinkantis teisininkas, išlaikęs Teisingumo ministerijos organizuojamą egzaminą, laimėjęs Teisingumo ministerijos skelbiamą viešąjį konkursą notaro pareigoms užimti konkrečioje savivaldybėje, atlieka notarinę praktiką, duoda priesaiką, įsteigia reikalavimus atitinkantį biurą, organizuoja jo veiklą ir pradeda dirbti. Šiuo metu Lietuvoje 244 notarai.
– Kiek notarinių veiksmų Lietuvoje atliekama per vieną darbo dieną?
– Apibendrinta statistika rodo, kad per metus Lietuvoje atliekama maždaug 2 mln. skirtingų notarinių veiksmų. Kiek notarinių veiksmų atliekama per dieną, statistikos nėra. Priklausomai nuo notarinio veiksmo pobūdžio ir sudėtingumo, notaras gali atlikti nuo kelių iki keliolikos veiksmų per dieną.
– Kiek asmenų paprastai dalyvauja tvirtinant notarines sutartis, verslo sandorius? Daugiau kaip 10 žmonių – dažnas ar retas atvejis?
– Dešimt žmonių notaro biure – dažnas atvejis. Tvirtinant sandorį, dalyvauja notaras ir sandorio šalys. Rengiant dokumentus sandoriui, su klientais bendrauja notarai ir jų padėjėjai. Pastaruosius kelerius metus sandorio parengimas vis dažniau vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau norint sandorį patvirtinti, būtina nustatyti asmens tapatybę, o tai patikimai galima padaryti tik tiesioginio kontakto keliu.
Pandemijos situacijoje notaro ir klientų susitikimas biure gali būti pavojingas visų sveikatai. Todėl notarai privalo prisidėti prie žmonių saugumo ir nepriimti asmenų, netvirtinti sandorių.