Notariatas: norai ir galimybės
Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis neseniai išrinktas Lietuvos Respublikos notarų rūmų prezidiumo nariu. Ta proga galima prisiminti, kad ilgus metus Notarų rūmų prezidiumo nare buvo Vaiva Stračkaitienė – Mariaus mama. Kalbamės su notaru Mariumi Stračkaičiu.
- Kyla paprastas klausimas: kas yra tas Notarų rūmų prezidiumas ir kuo jis užsiima?
- Notarų rūmų prezidiumas yra vienas iš savivaldos organų, kurį sudaro po vieną ir apygardos deleguotų atstovų, išskyrus Vilnių, kuriam atstovauja du nariai. Taigi iš viso yra šeši Notarų rūmų prezidiumo nariai, kurie atstovauja Klaipėdos, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardoms. Turiu skaitytojams priminti, kad kiekvienas Lietuvos notaras – o jų yra apie 200 – yra Notarų rūmų narys. Išeina, kad Notarų rūmai yra notarus vienijanti organizacija. Notarų rūmų prezidiumas yra tos organizacijos valdymo organas.
- Kokius reikalus dabar prezidiumas sprendžia ir kuo rūpinasi?
- Yra ne iki galo sutvarkytas notarų civilinės atsakomybės klausimas.
Paprastais žodžiais tariant, dauguma draudimo kompanijų nenori apdrausti notaro atsakomybės už žalą, padarytą klientui, atliekant notarinį veiksmą. Arba diktuoja tokias sąlygas, kurios nėra priimtinos notarui, o kartu ir klientui. Tarkime, dėl notaro klaidos buvo padaryta jo klientui materialinė žala. Notaras atlyginti žalą neturi iš ko, ir jis visai pagrįstai mano, kad tai turi padaryti draudimo kompanija, nes jis tam ir apsidraudė. O draudimo kompanija dėl savo pačių prikurtų taisyklių išvengia atsakomybės. Arba dar gražiau: draudimo kompanija jau būna bankrutavusi, kaip antai atsitiko su Kauno draudimo kompanija. Todėl mums dabar yra labai svarbu, kad šis notarų civilinės atsakomybės draudimas būtų pripažintas privalomuoju ir šiuo draudimu – ne mažiau kaip 200 tūkstančių litų suma – bus apdraustas kiekvienas Lietuvos notaras. O jeigu notaras manys, kad jam ta suma per maža, jis savanoriškai galės apsidrausti didesnei.
- Jeigu viena iš sutarties šalių dėl notarų kaltų veiksmų, tarkim, patiria materialinę žalą – ką tada reikia daryti?
- Bendra tvarka reikia kreiptis į teismą.
- Kas tuomet vykdo jūsų tarnybinę priežiūrą?
- Anksčiau tai darė apygardų teismų teisėjai, o šiomis dienomis įsigaliojus Notariato įstatymo pakeitimo įstatymui, - notaro veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka teisingumo ministro paskirti asmenys.
- O kaip netinkamai atliekantys savo pareigas notarai yra baudžiami?
- Teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę notarui iškelti drausmės bylą, kurią svarsto garbės teismas. O garbės teismas gali priimti nutarimą, kuriuo siūloma ministrui atleisti notarą iš pareigų.
- Jau įsigaliojo daug ginčų ir kalbų sukėlęs naujasis Civilinis kodeksas. Kaip jis paveikė notariato darbą?
- Iš vienos pusės mes pripažįstame, kad tai yra naujas ir labai pažangus teisės aktas. Iš kitos pusės – notariatas pats pirmasis susidūrė su šio kodekso aiškinimo problemomis. Deja, ne visada notaro kodekso aiškinimas sutampa su teismų praktika, kuriai atsirasti reikia dar laiko. Ir tik tuomet, kai atsiras šita praktika, mes galėsime teigti, ar teisingai supratome vieną ar kitą Civilinio kodekso nuostatą. Nes, kaip visi puikiai žinome, ginčuose paskutinį žodį visuomet taria teismas. Tačiau tai nereiškia, kad mes, notarai, nenušviesime laikraščio skaitytojams tų naujovių, kurios būtinos žinoti kiekvienam. Gaila tik, kad ne visuomet tas teisines vingrybes galima aiškiai ir suprantamai išdėstyti laikraštyje.
- Teko girdėti, kad Klaipėdos notarai dalyvavo privatizuojant žvejų laivyną ir uždirbo pasakiškus pinigus. Ar taip?
- Į šį klausimą galiu atsakyti labai aiškiai: ir Klaipėdos, ir visos Lietuvos notarai laivus privatizuojant nedalyvavo, nes įstatymo leidėjas laivų privatizavimo sandoriams nebuvo nustatęs privalomos notarinės formos.
- Taip pat girdėjau, kad žmogui, norinčiam įgalioti kitą asmenį pasiimti jo pensiją, tai kainuoja pas notarą apie šimtą litų. Kiek čia teisybės?
- Šis veiksmas, kaip, beje, įgaliojimas alimentams, pašalpai gauti atliekama ne-mo-ka-mai! Todėl tie girdai yra netiesa.
- Žodžiai “notaras” ir “notarinė kontora” nuo seno asocijuojasi su didelėm eilėm ir stumdymusi juose. Kaip keičiasi šiandien šitie dalykai, kai notaro žmogui prireikia vis dažniau?
- Nereikia užmiršti, kad ir notariatas šiandien dirba konkurencijos sąlygomis. Vadinasi, kiekvieno notaro tikslas – eiti į priekį, į pažangą. Tai pasakytina ir apie žmonėms teikiamą notarinę paslaugą, tos paslaugos kultūrą ir kokybę. To mes siekiame.