Notaras išsamiai apie testamentą: ar galima paveldėti skolas ir naminius gyvūnus
Mirus artimajam dažnai susiduriama su galvosūkiu – ką daryti su jo turėtu turtu. Šis klausimas lengviausiai išsprendžiamas, jei prieš mirtį žmogus yra surašęs testamentą, tačiau ginčų pasitaiko net tada, kai mirusiojo valia išreikšta aiškiai. Būna, kad dėl testamentų susipyksta giminės ir artimieji, kreipiamasi į teismą, ieškoma neveiksnumo įrodymų.
Be to, artimieji ne visada žino, kad testamentas yra, ir kartais nė nenutuokia, kur jo ieškoti mirus artimam žmogui. Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis išsamiai paaiškino, kas turi pirmumo teisę į testamentą, ar būtina apie jį iš anksto pranešti artimiesiems, kur laikomas šis dokumentas, kiek kainuoja ši paslauga, ir atsakė į kitus aktualius klausimus.
– Kada žmonės rašo testamentą, ar tik senatvėje ir, pavyzdžiui, susirgę?
– Testamentas – vienas seniausių, nuo Antikos laikų žinomų teisinių dokumentų, nusakančių asmens valią, kas nutiks jo turtui po mirties. Įprasta manyti, kad apie testamentą susimąsto tik garbaus amžiaus sulaukę žmonės, ištikti ligos. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais notarai patvirtina vis daugiau jaunų žmonių testamentų.
Tai susiję su visuomenės branda, sąmoningumu, mąstymo pokyčiais, gerėjančia ekonomine padėtimi. Net ir jauni arba vidutinio amžiaus žmonės pradeda galvoti, kas nutiks jų turtui mirties atveju. Sąmoningi žmonės, būdami įvairaus amžiaus, siekia pasirūpinti artimaisiais, testamentu padalydami savo turtą, paskirstydami jį šeimos nariams, giminaičiams ar svarbiems asmenims. Neretai būna atvejų, kai testamentu turtas paliekamas bažnyčiai, labdaros institucijoms, meno galerijoms, valstybės ar savivaldybės įstaigoms.
– Kiek kartų galima keisti testamentą?
– Nėra apribojimų, kiek kartų galima keisti, taisyti ar pildyti testamentą. Dėl testamento sudarymo galima kreiptis į bet kurį notaro biurą visoje šalyje. Visuomet galioja vėliausiai patvirtintas testamentas. Oficialieji testamentai, patvirtinti notaro, saugomi notaro biure, seife, o testamento sudarymo faktas užregistruojamas Testamentų registre.
Testamento turinys – viena geriausiai saugomų paslapčių. Pašaliniai asmenys, net ir valstybinės institucijos, pvz., policija ar prokuratūra, neturi teisės susipažinti su testamento turiniu, kol asmuo gyvas, skirtingai nuo kitų notariškai patvirtintų dokumentų, kuriuos notaras privalo pateikti ikiteisminį tyrimą vykdančiai teisėsaugos institucijai.
Egzistuoja ir asmeniniai testamentai. Asmeninis testamentas surašomas paties testatoriaus ranka. Dokumente nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, testatorius asmeniniame testamente taip pat išreiškia savo valią ir pasirašo tokį testamentą. Asmeninis testamentas gali būti surašomas bet kokia kalba.
Asmenys, kurie surašė asmeninį testamentą, tokį testamentą gali perduoti saugoti notarui. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam testamentui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienus metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti ir tokiu atveju galios tik teismo patvirtintas testamentas.
– Kaip žmogui mirus artimieji sužino, pas kurį notarą yra testamentas, kaip vyksta testamento įgyvendinimas po žmogaus mirties?
– Asmeniui mirus, jo įpėdiniai privalo per tris mėnesius priimti palikimą. Įpėdiniai privalo kreiptis į notarą pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Notaras patikrins Testamentų registre, ar mirusysis buvo sudaręs testamentą, jei taip – kur jis saugomas. Palikimo vietos atsiradimo notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
Jei testamentą tvirtino notaras ir vienas testamento egzempliorius yra pas jį, apie testamento skelbimą pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams. Kai asmeninis testamentas notarui perduotas saugoti užklijuotame voke, notaras į testamento skelbimą kviečia įstatyminius įpėdinius ir kitus suinteresuotus asmenis.
– Jeigu nori palikti ką nors žmogui, reikia pateikti jo vardą, pavardę, asmens kodą – ar kokius kitus duomenis, o jeigu jų neturi?
– Sudarant testamentą, pakanka nurodyti asmens vardą ir pavardę, giminystės ryšį (tai nėra būtina, jei asmuo nėra giminė). Atėjus laikui, paveldėjimo bylą nagrinėjantis notaras įsitikins įpėdinio teisės paveldėti pagrįstumu.
– Jei žmogus prieš mirtį palieka su paskola įsigytą ir dar neišmokėtą turtą, kokias pareigas gauna naujasis savininkas, ar galima nepriimti testamentu palikto turto?
– Mūsų šalies Civilinis kodeksas numato, kad turtas paveldimas kartu su įsipareigojimais. Jei įpėdinis žino, kad paveldėtas turtas praskolintas, jis gali atsisakyti palikimo. Numanant, kad mirusysis turėjo skolų, verta kreiptis į antstolį ir priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, tokiu atveju prieš kreditorius bus atsakoma tik paveldėtu turtu, bet nerizikuojama savuoju.
– Kiek kainuoja surašyti ir patvirtinti testamentą?
– Testamentas yra socialiai reikšmingas dokumentas, jį turi išgalėti patvirtinti bet kuris žmogus, todėl ir šio notarinio veiksmo kaina socialiai orientuota. Pagal teisingumo ministro patvirtintus notaro paslaugų įkainius, už testamento patvirtinimą imamas nuo 5 iki 33 eurų atlyginimas, už testamento saugojimą – 10 eurų atlyginimas.
– Kokiais atvejais testamentas skelbiamas negaliojančiu?
– Testamentas gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei jis sudarytas neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens, taip pat jei testamento turinys neteisėtas ar nesuprantamas, prieštaraujantis viešajai tvarkai, gerai moralei arba jei testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, grasinimų. Tokių neigiamų pasekmių galima išvengti, patvirtinant oficialųjį testamentą pas notarą.
Notaras įsitikins asmens veiksnumu, ar jis supranta savo veiksmų pasekmes, išsiaiškins tikrąją asmens valią, priešingu atveju notaras tvirtinti testamentą atsisakys. Be to, notaro patvirtintas oficialusis testamentas bus parengtas pagal visus juridinės technikos reikalavimus.
– Kokiais atvejais galima užginčyti testamentą?
– Testamentas – ypatingas dokumentas, kuris suteikia asmeniui teisę nuspręsti turto likimą ir atimti paveldėjimo pagal įstatymą teisę iš vieno ar kelių įpėdinių. Natūralu, kad teismų praktikoje būna atvejų, kai giminaičiai užginčija testamentą ir bando įrodyti savo teisę į palikimą ar jo dalį. Svarbu turėti galvoje, kad įstatymas numato privalomąją palikimo dalį kai kuriems asmenims, net jei testatorius testamentu turto jiems nėra palikęs ar jo paliko mažiau, nei derėtų.
Teisę į privalomąją palikimo dalį turi sutuoktinis, mirusiojo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Nepaisant testamento turinio, jie paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Taigi, į teismus kreipiasi asmenys, kurie nori užginčyti testamentą, jei pažeista jų pagrįsta teisė paveldėti privalomąją dalį turto. Taip pat į teismus kreipiamasi, bandant įrodyti, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų.
– Testamentu galima palikti tik fizinį turtą ar, pavyzdžiui, ir gyvūnus, augalus, dar ką nors?
– Testamentu galima palikti turtą ir teises – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius, meno kūrinius, turtines teises į sukurtus meno kūrinius. Gyvuliai, naminiai gyvūnai, augalai irgi yra turtas, todėl gali būti paliekami testamentu.