Notarai pratinami dirbti su kompiuteriais

Jau mėnuo, kaip galioja įstatymo nuostata, leidžianti notarų biurams išduoti nekilnojamojo turto sandoriams reikalingas pažymas iš valstybinės įmonės Registrų centro filialų. Tačiau šią naujovę iki šiol naudoja tik nedidelė notarų dalis. Lietuvos notarų rūmų prezidentė Ona Adomavičienė teigia, kad būtina ją kuo greičiau įdiegti visuose notarų biuruose.

Nuo vasario 1 d. nebėra būtina nekilnojamojo turto sandoriui atlikti reikalingos pažymos vykti į valstybinės įmonės Registrų centro filialus. Šį dokumentą elektroniniu būdu už simbolinį mokestį jau visą mėnesį gali užsakyti bei išspausdinti notarai.

Tačiau greta naujosios galios ir senoji tvarka. Ir užsakant Registrų centro registre, ir notarų biuruose pažymų kaina bus tokia pati.

Nors dabar klientų nestokojantiems notarams padaugės darbo, o atlyginimų dydis nepakis, šią naujovę planuojama įdiegti visuose notarų biuruose.

Prieštaringi vertinimai

Lietuvos notarai šias naujoves sutiko prieštaringai.

Štai Šiaulių notarė Ona Jarašiūnaitė teigia, kad jos vadovaujame biure elektroniniu būdu dar neišduota nė vienos pažymos.

Pagrindinis motyvas – ir šis notarų biuras, ir Registrų centro Šiaulių filialas yra pačiame miesto centre.

“Žmonės tiesiog įpratę eiti į Registrų centrą, todėl artimiausiu metu klientų antplūdžio notarų biure nesitikime”,- “Respublikai” sakė O.Jarašiūnaitė, naujoves įvertinusi kiek skeptiškai.

Notarų rūmų prezidentė O.Adomavičienė naujoves vertina itin optimistiškai.

“Pažymas elektroniniu būdu gauname labai operatyviai. Elektroninės technologijos visiškai pasiteisino. Svarbu, kad jos būtų kuo greičiau įdiegtos visuose notarų biuruose”,- “Respublikai” sakė O.Adomavičienė.

Taip pat notarams bus pavesta užsiimti ir nuosavybės teisių registravimu.

O.Adomavičienė pabrėžė, kad pagal naująją tvarką už nekilnojamojo turto dokumentus atsakys notaras. Be to, įdiegus šias naujoves, notarams bus daugiau techninio darbo, už kurį nebus mokama.

Susisiekę su nekilnojamojo turto registro centriniu duomenų banku notarai turės įsitikinti, ar kliento turtas nėra areštuotas, ar jo savininkui netaikomas apribojimas disponuoti turtu, ar žmogus nėra nuslėpęs savo santuokos, vaikų ir t.t. Tai buvo daroma ir anksčiau, tačiau kai kurie notarai nerimauja, kad dabar jiems teks didesnė atsakomybė.

Kauno notarė Dalytė Krištolaitytė, vertindama naujojo įstatymo pataisą, pripažįsta, kad itin problemiška užtikrinti duomenų srautų tarp Registrų centro filialų ir notarų biurų saugumą, norint išvengti duomenų falsifikavimo ir informacijos nutekėjimo.

Naujovės – laipsniškai

Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Marius Stračkaitis teigia, kad naujoji tvarka įvesta remiantis Europos Sąjungos (ES) direktyvomis.

“Notariato sistema ypač stipri yra Vokietijoje ir Olandijoje,- pasakojo M.Stračkaitis. - Būtent orientuojantis į pastarąją šalį Lietuvos notarų darbe laipsniškai bus įdiegtos pažangiausios technologijos”.

Tačiau M.Stračkaitis atsargiai vertina didelį entuziazmą greit įdiegti naujoves visoje Lietuvoje.

“Mums visiems reikia laiko priprasti prie naujovių, nes esame asmeniškai atsakingi už notariškai tvirtinamų sandorių teisėtumą. Visoms naujoms darbo formoms reikia naujų įgūdžių ir laiko jiems įgauti. Esu už naujoves, bet manau, kad dirbtinai procesų spartinti nereikėtų”,- teigia M.Stračkaitis.

Kad notarai perima Registrų centro pažymų išdavimo funkciją, yra tik viena iš naujovių. Iki 2007 m. sausio 1 d. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti vieną iš ES direktyvų, skelbiančių visuotinį elektroninės formos dokumentų pripažinimą ir naudojimą, įskaitant ir visų piliečių teisę gauti pageidaujamus dokumentus bei paslaugas elektronine forma.

Lietuvoje, kaip ir ES senbuvėse šalyse, ketinama sukurti elektroninį parašą, kad pirkėjas ir pardavėjas nekilnojamojo turto sutartį galėtų patvirtinti elektronine forma.

Pasak teisingumo ministro Gintauto Bužinsko, diegiama elektroninė tvarka sukurs Lietuvoje žinių ekonomikai palankią terpę.

Patogiau klientams

M.Stračkaičio teigimu, ankstesnė pažymų išdavimo tvarka buvo nepatraukli. Ji varžė nekilnojamojo turto pardavėjus, kurie į Registrų centro filialus turėdavo atvykti mažiausiai tris kartus. Užsakyta pažyma buvo rengiama septynias darbo dienas. Tik už papildomą mokestį dokumentas būdavo parengiamas per kelias dienas.

Pasak notaro, pati pažyma nekilnojamojo turto sandoriui galiojo 30 dienų, tai pasibaigus šiam terminui reikėdavo užsisakyti naują.

“Tai reiškė, jog žmogui tekdavo vėl kelis kartus eiti į registrą, pildyti specialias formas, o didžiausias nepatogumas – besidriekiančios eilės”,- teigė M.Stračkaitis.

Pasak jo, dabar nekilnojamojo turto savininkui, norinčiam gauti pažymą sandoriui, tereikės vienąkart, daugiausiai – du kartus sutartu laiku atvykti pas notarą.

Klientams, kurių dokumentai bus tvarkingi, minėtąją pažymą netolimoje ateityje bus galima išduoti net ir per valandą.

Notaras pastebi, kad įsigaliojusi naujovė ypač bus palanki verslo žmonėms, branginantiems savo laiką. Mat nuo šiol su nekilnojamuoju turtu susijusius formalumus Lietuvos gyventojai, kaip ir visi europiečiai, galės tvarkyti daug greičiau ir paprasčiau – iš anksto užsisakę visus reikiamus dokumentus gaus pas notarą.

Registrų centrai patenkinti

Kad pažymas, būtinas nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti, išduos ir notarai, nudžiugino Registrų centro darbuotojus.

Priežastis paprasta – nors į šią įstaigą išsiimti pažymų ateis daug mažiau žmonių, pastaroji tarnyba nuostolių nepatirs. Mat klientas, gavęs iš notaro pažymą nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, už ją per banką susimokės registrui. Notarui už šią paslaugą teks minimali suma – nuo 5 iki 10 litų.

“Respublikos” duomenimis, iki kovo pradžios per notarų biurus elektroniniu būdu buvo išduota 1,5 tūkst. pažymų.

2004 metais internetu Registrų centre, turinčiame 11 filialų ir 39 skyrius visoje Lietuvoje, buvo užsakyta 52,94 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių pažymų. 2003 m. jų buvo užsakyta 19,2 tūkst.

Pernai Registrų centras įregistravo 420 tūkst. turto objektų, parengė 331 tūkst. pažymų sandoriams.

Nuo šiol didžiausias darbo krūvis, išduodant klientams pažymas nekilnojamojo turto sandoriams, turėtų tekti notarams.

Pasaulio banko tyrimo duomenimis, nekilnojamojo turto registravimo išlaidos Lietuvoje sudaro vidutiniškai 0,9 proc. registruojamo turto vertės.