Notarai lenda į advokatų daržą
Notarai lenda į advokatų daržą
Lietuvos notarų rūmai registruojantiesiems įmones siūlo nevargti savarankiškai, neklaidžioti konsultantų kabinetuose, o visus reikalus sutvarkyti vienoje vietoje – notaro biure. Teisininkai ironizuoja, kad sumažėjus darbo apimčių notarai bando atsiriekti iki šiol konsultantams ar advokatams priklausiusią rinkos dalį, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.
Notarai kviečia juridinių asmenų registravimą nuo pirmojo (dokumetų parengimo) iki paskutinio (jų tvirtinimo) žingsnio perkelti į jų biurus. Esą taip būtų sutaupytos konsultantams už dokumentų parengimą mokamos lėšos.
„Konsultantai už juridinio asmens dokumentų parengimą ima iki 1.200 Lt, tuomet asmuo eina pas notarą, kuris dažniausiai dokumentų projektą perrašo, pataiso, patvirtina ir už šią paslaugą ima 200–1.000 Lt atlygį. Dėl juridinio asmens steigimo į notaro biurą „iš gatvės“ atėjęs klientas iki 200 Lt sumokės už konsultaciją, iki 100 Lt – už dokumentų parengimą ir iki 1.000 Lt – už dokumentų patvirtinimą. Priklausomai nuo steigimo sudėtingumo maksimalios kliento išlaidos sieks iki 1.300 Lt, o vidutiniškai – 1.000–1.100 Lt“, – skaičiuoja Lietuvos notarų rūmai (LNR) ir priduria, jog tiesiai į notaro biurą atėjęs klientas sutaupytų apie 50% lėšų, skirtų įmonei registruoti.
Elvina Pateckytė, UAB „ACL“, teikiančios įmonių registravimo konsultacijas, klientų vadybininkė, skaičiuoja, jog įmonei tvarkant visus su juridinio asmens registravimu susijusius reikalus klientas iš „ACL“ gautų maždaug 1.300 Lt sąskaitą. „Mes nemanome, jog 400 Lt už mūsų suteiktas paslaugas yra daug. Taip pat mes galime susitarti su klientu, kad mes apmokėsime notarų ir Registrų centro mokesčius, vėliau išrašydami bendrą sąskaitą, kuri siektų apie 1.300 Lt. Tai patogu klientui, nes jam nereikia rūpintis visais išankstiniais mokėjimais. Taip pat mes ne tik klientui padedame steigti įmonę, bet ir konsultuojame verslo plėtros klausimais“, – dėsto p. Pateckytė.
Marius Stračkaitis, LNR prezidentas, tikina, jog notarai nesiūlo būsimiems verslininkams atsisakyti teisininkų konsultacijų, tačiau, remdamasis ne vienų metų patirtimi, dėsto, jog bet kuriuo atveju žmonės ateina pas notarą. Anot jo, daugiausia įmonių registravimo dokumentuose padaroma klaidų, taisomų notarų, kai žmonės dokumentus imasi rengti patys. Klaidų mažiau, jei juos tvarko specialistai. Tačiau jiems tenka mokėti. „Žmogus gali rinktis. Tačiau mums paprasčiau patiems rengti dokumentus, o klientui nereikia klaidžioti įstatymų labirintuose ir jam nekainuoja tos paslaugos brangiau“, – tikina p. Stračkaitis. Anot jo, šiuo metu šalies miesteliuose apie 90% įmonių registravimo dokumntų nuo pradžios iki pabaigos rengia notarai. Todėl raginimas kreiptis tiesiai į notarų biurus skirtas didmiesčių gyventojams.
Šarūnas Nakutis, Advokatų kontoros „Foigt ir partneriai / Regija Borenius“advokato padėjėjas, aiškina, jog įmonei steigti reikalingų dokumentų parengimo laikas priklauso nuo šį darbą atliekančio žmogaus profesionalumo ir patirties. Jo nuomone, mažai tikėtina, kad notarai tą patį darbą galėtų atlikti greičiau nei, pavyzdžiui, šioje srityje besispecializuojantys advokatai ar konsultantai. „Kalbant apie tokio darbo įkainius, reikėtų įvertinti, kad už parengtų steigimo dokumentų tikrinimą ir patvirtinimą notarai turi teisę gauti nuo 250 iki 1.000 Lt. Nors skirtumas tarp minimalios ir maksimalios sumos yra didelis, jokių kriterijų, kokią sumą reikia mokėti kiekvienu konkrečiu atveju, teisės aktuose nėra pateikiama“, – skaičiuoja advokato padėjėjas. Jis pažymi, kad be notaro pagalbos tinkamai parengus steigimo dokumentus, notaras neturės daug darbo juos tikrindamas, todėl esą logiška, kad notaro atlygis tokiu atveju taip pat turėtų būti nedidelis.
Ponas Stračkaitis nekonkretizuoja, kaip notarai nustato savo paslaugų kainą, ir tikina, kad apskaičiuoti, kiek vidutiniškai kainuotų įmonės registravimas, neįmonama. „Notaro užmokestis priklauso nuo to, kiek jis įdeda savo darbo į dokumentų parengimą. Jeigu tie dokumentai parengti, kaina priklausys nuo notaro sugaišto laiko juos skaitant, tikrinant. Jis laisvas pasirinkti užmokesčio dydį. Vidurkį išvesti labai sudėtinga, negalėčiau konkrečiai atsakyti. Kiekvienas atvejis individualus, kiekvienas notaras užmokestį ima pagal įstatymą“, – dėlioja LNR prezidentas.