Norite užtikrinti sandorio teisėtumą – kreipkitės į notarą
Norite užtikrinti sandorio teisėtumą – kreipkitės į notarą
Registrų centro kuriama juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga jau leidžia vartotojams internetu steigti individualiąsias įmones ir kai kurias uždarąsias akcines bendroves. Tačiau steigiant dar daugelį juridinių asmenų reikia ir notaro paslaugų. Notarų atliekama prevencinė teisingumo funkcija ypač svarbi verslo skaidrumui užtikrinti.
Apie notarų teikiamas paslaugas, api elektroninių sandorių saugumą, įmonės hipoteką ir kitais aktualiais klausimais kalbamės su Lietuvos notarų rūmų prezidentu Mariumi Stračkaičiu.
Notarų biuruose įdiegta nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga. Į elektroninę erdvę jau perkeltos individualiųjų įmonių, nesudėtingų uždarųjų akcinių bendrovių, asociacijų steigimo ir registravimo procedūros. Bendrovių steigėjams nereikės lankytis ne tik Rregistrų centre, bet ir pas notarus. Ar notarai nepritrūks darbo? Kokiais atvejais juridiniai asmenys dar negalės apsieiti be notaro biure teikiamų paslaugų?
Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP) įdiegta notarų biuruose 2009 metų liepos mėnesį. Dabar ja naudojasi visi be išimties notarai. Nors ši Registrų centro suskurta sistema turi technologinių trūkumų, ji nuolat tobulinama, ir mes nematome jai alternatyvos. NETSVEP išvaduoja klientus nuo būtinybės kelissyk lankytis institucijose ir sumažina apsilankymo notarų biuruose skaičių. Svarbu pabrėžti, kad NETSVEP tik supaprastina procedūras klientui ir nė kiek nekeičia notaro vaidmens užtikrinant nekilnojamojo turto sandorio teisėtumą.
Registrų centro kuriama juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga (JAREP) jau leidžia vartotojams internetu steigti individualiąsias įmones ir uždarąsias akcines bendroves pagal tipinius nuostatus. Steigiant UAB pagal netipinius nuostatus (o tokių daugiausia) bei daugelį kitų juridinių asmenų reikia notaro. Notarų rūmai nepritarė ir nepritaria notaro vaidmens registruojant juridinius asmenis sumažinimui, nes notariato patirtis Europos mastu rodo, kad notarų atliekama prevencinė teisingumo funkcija valstybei ir jos gyventojams yra efektyvesnė ir kainuoja pigiau nei neigiamų pasekmių šainimas. Deja, Lietuvoje su įkarščiu bandant liberalizuoti teisę ir įdiegti paslaugų sferos liberalizavimo principus, priimti politiniai sprendimai, kurių neigiamos pasekmės verslo skaidrumui bus matomos po kelerių metų, o kai kurie neigiami aspektai matyti jau dabar, apie tai rašo spauda. Siekant padėti smulkiajam ir vidutiniajam verslui, būtų asakingiausia ne mažinti notaro atliekamą teisinę prevenciją, o diegti patogias ir prieinamas informacines technologijas. Vis dėlto artimiausią dešimtmetį notarai darbo nepristigs, nes Notarų rūmai inicijuoja e.notariato kūrimo procesus.
Kokias dar notarų paslaugas ketinama perkelti į elektroninę erdvę?
Šiuo metu vyksta konkursai ir pirkimo procedūros, kurie leis daugiau kaip 20 notarų teikiamų paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. Išsamiau apie tai bus galima kalbėtis po kelių mėnesių. Mūsų siekis – išsaugoti notaro teisinę kontrolę net tuomet, kai į elektroninę erdvę bus perkelta visa mūsų aplinka ir buitis. Tai bus padaryta sukuriant elektroninę notaro paslaugą, patogią bei patikimą prieigą klientams, integruojant visa tai į elektroninį archyvą.
Ar elektroninis sandoris toks pats saugus, kaip ir notaro biure patvirtintas sandoris? Ar nėra pavojaus pažeisti duomenų apsaugą? Be to, ar nebus prarastas tiesioginis notaro ir jo kliento kontaktas – galimybė pasikonsultuoti, išsiaiškinti rūpimus klausimus ir priimti teisingą sprendimą?
Informacinė visuomenė, deja, atnešė nemžai pavojų į įvairias gyvenimo sritis, tačiau grėsmės skatina ir saugumo tehnologijų pažangą. Kaip jau minėjau, kurdami e.notariatą, sieksime išsaugoti esminį dalyką – tiesioginį notaro ir jo kliento kontaktą. Visa kita – tik techninių sprendimų pasirinkimas. Akivaizdu, kad per pastaruosius kelerius metus išsiplėtė galimybės patikimai identifikuoti asmenį – tai ir elektroninė bankininkystė, ir elektroninis parašas, akies rainelės skenavimas bei kitų biometrinių duomenų patikra, kitos priemonės. Elektroninio sandorio teisėtumo pagrindą sudaro pirmiausia ne techninės priemonės, kurios nuolat tobulėja, o notaro teisinė priežiūra. Notariato sistemos patikimumas mūsų šalyje, kaip ir lotyniškojo notariato pasaulyje, - 99 procentai. Tai e.notariato projektui suteikia nepaprastai šviesių perspektyvų.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pavirtino hipotekos reformą – nutarta įtvirtinti nuostatą, leidžiančią įkeisti įmonę kaip turtinių teisių kompleksą. Gal galite plačiau pakomentuoti įmonės hipoteką?
Praktika šiuo klausimu pradės kauptis tik įsigaliojus pataisoms šių metų liepos mėnesį. Kaip supratote, atsirado įmonės, kaip turtinių teisių visumos, hipotekos galimybė. Įkaito davėjas – įmonės savininkas, vykdydamas įprastą komercinę veiklą, turės teisę disponuoti įkeistu pagal įmonės hipoteką turtu. Pavyzdžiui, statybos įmonė, įkeitusi bankui už skolintas lėšas pastatytą butą, galės šį butą parduoti, o asmeniui įsigijus šį turtą, hipoteka savaime pasibaigs. Tiesa, įmonės hipotekos sandoryje gai būti nustatyta, kad tokia taisyklė netaikoma. Iš esmės tai daugiau eksperimentinė nuostata, ir kol kas sunku pasakyti, ar ji bus dažnai tikoma praktikoje.
Ar priėmus naują nekilnojamojo turto – prabangos – mokestį notarų biuruose nepadaugėjo prabangaus turto pardavimo ar dovanojimo sandorių, taip siekiant išvengti šio mokesčio? O gal nekilnojamojo turto sandorių padaugėjo po „Snoro“ banko griūties?
Kaip ir kiekvienų metų pabaigoje, 2011-ųjų gruodžio mėnesį šalies notarų biuruose išties buvo pagausėję klientų, tačiau to nesiejame su mokesčių įstatymų pataisomis ar banko bankrotu. Metų pabaigoje gyventojai įpratę tvarkytis reikalus pas notarus. Kol kas neturime statistikos, kuri patvirtintų viešoje erdvėje sklandančias prielaidas, esą mokesčių įstatymų pataisos gali pagausinti brangaus nekilnojamojo turto dovnojimo sandorių. Taip pat negalime patvirtinti nekilnojamojo turto rinkos atstovų pareiškimų, esą dėl „Snoro“ griūties stengiamasi įsigyti daugiau mažesnių ar pigesnių butų.
Kaip pastraisiais metais keitėsi notarų paslaugų įkainiai – didėjo ar mažėjo? Kaip keisis šių paslaugų įkainiai plečiant e.notariato sistemą?
Notarų paslaugų įkainiai paskutinį kartą mažėjo 2008 m. vasario mėnesį. Siekiame, kad e.notariatas būtų žmonėms patogus ir prieinamas kaip ligi šiol.
Kiek šiuo metu notarų dirba Lietuvoje? Ar jų pakanka, ar klientams vis dar reikia registruotis iš anksto?
Šiuo metu Lietuvoje dirba 265 notarai, veikia 226 notarų biurai. Artimiausiu metu pradėti veiklą planuoja nauji notarai Panevėžio rajone, Elektrėnų savivaldybėje, Kuršėnų seniūnijoje. Statistika rodo, kad notarų Lietuvoje pakanka. Nekilnojamojo turto bumas seniai praėjo ir tikriausiai nebesikartos, tad daugumoje notarų biurų eilių nėra. Gyventojams rekomenduojame prieš apsilankant pas notarą registruotis telefonu ar elektroniniu paštu, nes taip jie pirmiausiai taupys savo laiką.
Ką apie notarų veiklą būtų aktualu žinoti įmonių buhalteriams, finansininkams?
Nepriklausomai nuo profesijos ar padėties vsuomenėje, notaro klientai turėtų žinoti, kad notaras yra žmogaus paslapties saugotojas, kompetentingas ir nešališkas teisininkas, vykdantis visuomenei svarbią teisėtumo civiliniuose santykiuose prevencijos funkciją.
Kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė