Neturime teisės suklysti...
Neturime teisės suklysti...
Pokalbis su Notarų rūmų prezidentu notaru M. Stračkaičiu.
INFOLEX: Praėjo pusmetis nuo Jūsų kadencijos pradžios. Kaip šiandien vertinate notarų situaciją – notaro įvaizdį, santykius su visuomene, valdžia, žiniasklaida?
M. Stračkaitis: Situacija tikrai nėra paprasta. Paskutinieji dveji metai buvo patys sudėtingiausi per visus 15 mūsų veiklos metų. Niekada neteko tiek teisintis, aiškintis ir skubėti, kaip paskutiniuoju metu. Tai mums nauja patirtis – per amžius notaras buvo tas žmogus, kuris gilinasi, įvertina ir pasveria faktus. „Tai, ką patvirtina notaras, tampa įstatymu“ – notaro profesijos misija ir atsakomybė. Norėdami šią misiją atlikti, negalime pasiduoti jokioms emocijoms ir provokacijoms. Sutinkame derinti pozicijas, ieškoti kompromisų, dėl visko kalbėti, apie viską diskutuoti, bet vienu vieninteliu keliu – įstatymo numatyta tvarka. Galbūt šiandien žiniasklaidai ir politikams tai gali būti per daug laiko reikalaujantis, varginantis ir nuobodus kelias, bet mes kito pasirinkimo neturime. Manau, kad tai, apie ką kalbu, supras kiekvienas teisininkas. Istoriškai žvelgiant, notarai niekada per daug nedalyvavo išoriniame visuomenės gyvenime. Gal todėl šiandien esame vadinami klanu, slapta lože ir pan. Iš tiesų, ir paaiškinti, ir suprasti mūsų darbo specifiką yra sunku, nes tai siauros specializacijos sritis. Tai nėra lengvai suprantama ir įdomi informacija – sutikite, retas kuris perskaito ir įsigilina į vis didėjančių apimčių sutartis. Šiandien pirmiausia reikia įdomių ir sensacingų naujienų, todėl suprantu žiniasklaidą ir politikus. Kita vertus, tikrai nesame kokia nors išskirtinė visuomenės dalis, privalome prisitaikyti, ieškoti kelių, kad notaro darbas būtų suprantamas, vertinamas ir prieinamas visiems žmonėms. Čia matau vieną svarbiausių šio laikmečio Notarų rūmų ir savo uždavinių.
INFOLEX: Kokie dalykai aktualūs šiandien notarams kitose šalyse? Kokios pasaulinio notariato veiklos tendencijos?
M. Stračkaitis: Šiandien 68% pasaulio gyventojų kreipiasi į notarą dėl įvairiausių teisinių klausimų. Lietuvos Notarų rūmai jau 14 metų priklauso Tarptautinei Notariatų Sąjungai – buvome į ją priimti 1994 m. vasario 11 d., vieni pirmųjų iš Baltijos šalių. Šiandien ši organizacija vienija per 75 Europos, Amerikos, Azijos ir Afrikos regionų valstybių notariatus. Mūsų darbui eksperimentai nebūdingi, todėl notarams ypač aktualu analizuoti kitų šalių notarų praktiką, keistis patirtimi – juk visur sprendžiami tie patys ar panašūs klausimai. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Latvijoje, pavyzdžiui, buvo bandyta neriboti notarų skaičiaus. Kas atsitiko? Kolegos latviai sako, kad beveik visi Latvijos notarai suvažiavo į Rygą, o periferijoje teisės specialistų ir pagalbos žmogui neliko. Jei kalbėtumėme apie įkainius, tai įdomi yra olandų patirtis. Čia buvo stengtasi reformuoti notarinių paslaugų įkainius, bet dėl to nukentėjo klientai. Olandijoje už pagrindines notaro paslaugas dešimteriopai brangiau po reformos teko mokėti būtent didžiausiai daliai žmonių, kai iki reformos už jas, kaip ir Lietuvoje, ten buvo nustatytas menkas įkainis. Tiesa, kai kuriuos įkainius valdžia sumažino. Tačiau tai tebuvo dešimt procentų nuo pačių aukščiausių sumų ir pačių rečiausių sandorių. Šį skirtumą jei kas ir būtų pajutęs, tai tikrai ne tie patys stambiausi verslininkai, kurie turėdavo atsiskaityti notarui už milžiniško verslo strategijų konsultacijas ir dokumentus, o išėjo, kad nuolaida buvo padaryta būtent jiems.
INFOLEX: Prieš pusmetį Notarų rūmai audringai reagavo į ketinimus keisti Notariato įstatymą. Kokia padėtis dabar?
M. Stračkaitis: Mes siekiame teisinio stabilumo ir atstovaujame Lietuvos notarų bei jų klientų interesams. Nesame prieš reformas, bet ir toliau laikysimės nuoseklios pozicijos, kad bet kokie pakeitimai iš pradžių turi būti pasverti bei visapusiškai įvertinti įstatymo numatyta tvarka. Mes niekada nesukursime tvirtos teisinės sistemos, jei nuolat ją kaitaliosime. Bet kokių technologijų specialistas patvirtins, kad sistemos keitimas yra sudėtingiausias uždavinys, nes reikia perdarinėti visas kitas susijusias grandis, tam galima ryžtis tik įsitikinus, kad tai gyvybiškai būtina ir įvairiapusiškai patikrinta. Praktika rodo, kad nepaisant šių sąlygų, daromos klaidos, ir jau priimti sprendimai turi būti keičiami ar atšaukiami. Taip nutiko su Teisingumo ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57, pakeitimo. Su Lietuvos notarų rūmais keletą kartų buvo derinami vis kiti Teisingumo ministro įsakymo projekto variantai, prašant pateikti pastabas per keletą dienų arba net valandų. Notarų rūmai iš viso neturėjo galimybės įvertinti galutinio įsakymo projekto varianto. Vos ne kasdien kreipėmės į Teisingumo ministrą su raštais, prašydami neskubėti priimti pakeitimų ir duoti protingą terminą susipažinti su įsakymo projektu. Tačiau nepaisant visų pastangų ir kreipimųsi, Lietuvos notarų rūmai gavo jau tik pasirašytą įsakymą. Negana to, neturėjome jokios informacijos apie tai, kada įsakymas įsigalios. Valstybės žiniose jis buvo paskelbtas 2007 m. balandžio 11 d., prieš šv.Velykas, o dėl šventinių dienų grafiko atokesnius notarų biurus Teisingumo ministro įsakymas pasiekė jau pora dienų po jo įsigaliojimo. Iš karto po įsakymo paskelbimo ir į ministrą, ir į Ministrą Pirmininką kreipėsi asocijuotos verslo struktūros. Per keletą savaičių Teisingumo ministro įsakymas buvo pakeistas dar kartą – 2007 m. gegužės 28 d. įsakymu. Tam, kad Teisingumo ministro įsakymas galėtų galioti ir būti taikomas bent kurį laiką, kol Teisingumo ministerija atliks jam pavestą notarų atlyginimų dydžių auditą, Teisingumo ministro įsakymas dar kartą pakeistas 2008 m. vasario 5 d. Panašiai svarstomas buvo ir Teisingumo ministerijos parengtas Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris šiandien yra svarstomas Seimo komitetuose. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė pagrindiniam, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetui, gražinti įstatymo projektą tobulinti rengėjams. Pavasario sesijoje įvyko 3 įstatymo projekto klausymai Teisės ir teisėtvarkos komitete. Per šiuos posėdžius apsvarstėme tik 10 projekto straipsnių iš 81. Tai rodo, kad projekto nuostatos tikrai diskutuotinos, kad kelia daug abejonių bei svarstymų. Lietuvos notarų rūmai įstatymo projektui yra pateikę net 48 pastabas. Daug pastabų įstatymo projektui yra pateikę Lietuvos universitetai, LR Seimo Teisės departamentas, Teisės institutas, kitos institucijos. Tikimės, kad keičiant vieną kertinių Lietuvos teisinės sistemos įstatymų, bus įsiklausyta į kiekvieną pastabą ir aptarti visi argumentai. Kartais juokaujame, kad patarlę „Devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk“ turbūt sukūrė notaras. Mes tikrai nieko negalime daryti paskubomis. Mūsų pareiga – laikytis nešališkos pozicijos ir nuolat kelti kvalifikaciją, kad būtume reikalingi valstybei ir žmonėms, kad tinkamai atstovautume įstatymą. Neturime teisės suklysti.
INFOLEX: Ką keistumėte dabartiniame Notariato įstatyme?
M. Stračkaitis: Pritariame asesoriaus instituto tobulinimui, notarų sėslumo užtikrinimui, taip pat tapimo notaru ar notarinės praktikos atlikimo tvarkos gerinimui. Remdamiesi Estijos notarų darbo patirtimi, esame pateikę siūlymus Teisingumo ministerijai papildyti notarų funkcijas notariškai patvirtintų dokumentų tvirtinimo ženklu apostille funkcija. Manome, kad būtų tikslinga Notariato įstatymą papildyti numatant, kad notarai gali vykdyti mediaciją, arba vadinamąjį taikinimą. Praktiškai šia veikla užsiimame kasdien, tvirtindami kiekvieną sandorį – būdami nešališki, deriname sandorio šalių valią bei interesus. Taip pat manome, kad galima būtų pamąstyti ir apie kitų funkcijų, pvz., santuokos sudarymo ir nutraukimo patvirtinimo, įrašo apie santuokos sudarymą ir nutraukimą atlikimo, trečiųjų teismo veiklos vykdymo, teisinio konsultavimo ne tik civilinės teisės srityje, jei notaras turi pakankamai kompetencijos konkrečioje srityje ir kt., perdavimą notarams. Notarai yra kvalifikuoti teisininkai, atliekantys valstybės teisinio padėjėjo funkcijas, todėl manome, kad valstybė gali drąsiai deleguoti dalį teisinių funkcijų notarams, tokiu būdu mažindama biurokratinį aparatą ir jo išlaikymo naštą.
INFOLEX: Ar išsisprendė notarų civilinės atsakomybės draudimo problematika?
M. Stračkaitis: Neįvardinčiau to klausimo problematišku. Tiesiog buvo bandymas padaryti vienai šaliai naudingą sprendimą notarų privalomojo civilinės profesinės atsakomybės draudimo teisiniame reglamentavime ir notarus bei jų klientus padaryti priklausomus nuo draudikų sąlygų. Šiandien notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimas galioja ir galiu drąsiai užtikrinti – joks notaras šalyje neatliks nė vieno notarinio veiksmo, nebūdamas apsidraudęs. Lietuvos notarų rūmai dėl šio draudimo tariasi net su keliomis užsienio draudimo kompanijomis. Notarų privalomuoju civilinės profesinės atsakomybės draudimu susidomėjimą išreiškė ir Lietuvos draudimo bendrovė BTA Draudimas. Todėl apie notarų privalomojo civilinės profesinės atsakomybės draudimo problemas kalbėti ar keisti galiojančio teisinio reglamentavimo šiandien tikrai nėra jokio tikslo. Bent jau notarams.
INFOLEX: Ar jau pilnai ir patenkinamai veikia NETSVEP sistema? Jei ne, ko dar trūksta, kad jos efektyvumas būtų maksimalus?
M. Stračkaitis: NETSVEP sistema dar nebaigta. Notaro klientai negali esamoje sistemoje sudaryti daugelio nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorių, sistema dažnai „lūžta“ ir veikia neefektyviai. Šiandien prašome Teisingumo ministerijos inicijuoti NETSVEP sistemos teisių perdavimą Lietuvos notarų rūmams, kad mes galėtume investuoti savo lėšas į sistemos tobulinimą. Notarų rūmams sutvarkius sistemą, ji galėtų būti paleista artimiausiu metu. Notarams NETSVEP sistema labai reikalinga – tam, kad taupytų klientų ir notarų laiką rengiant ir tvirtinant sutartis bei registruojant teises registruose ir automatiškai ištaisytų klaidas sandoryje, perkeliant duomenis iš esamų registrų. Sistemos testavime dalyvauja 25 notarų biurai, notarai ir Notarų rūmai nuolat ir neatlygintinai teikia teisines konsultacijas informatikams, kuriantiems sistemą, Registrų centrui ir Teisingumo ministerijai, rašo pastabas dėl NETSVEP sistemos tobulinimo.
INFOLEX: Kokia padėtis su notarais regionuose? Ar gyventojai lengvai gauna notaro paslaugą ir ar netrūksta notarų?
M. Stračkaitis: Akmenė, Pagėgiai ir Varėna – tai Lietuvos miestai, kur notaro ten gyvenantiems žmonėms tikrai reikia. Tačiau į Pagėgius ir Akmenės rajoną norinčių dirbti notaro darbą neatsiranda, o tapti notare Varėnos rajone paskutiniame teisingumo ministerijos rengtame konkurse dalyvavo tik viena teisininkė. Notarų rūmų pozicija yra aiški: klientas geriausią notaro paslaugą gaus tik tada, kai tarpusavyje bendradarbiaus už notaro paslaugas ir veiklą atsakingos institucijos, tai yra Teisingumo ministerija ir Lietuvos notarų rūmai. Lietuvos notarų rūmai privalo užtikrinti kiekvieno notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, kokybiškas paslaugas klientui, tinkamą biuro darbo administravimą ir atsakingą notaro vardo reprezentavimą visuomenėje, todėl Lietuvos notarų rūmai visuomet buvo ir yra už aiškų, teisingą ir socialiai pagrįstą naujų konkursų skelbimą. Todėl mes ir toliau skatinsime dalyvauti konkursuose notaro vietai užimti į mažuosius Lietuvos miestus ir rajonus, o apie kartais labai daugiaprasmiškus teiginius, esą notarai neįsileidžia naujokų į savo gretas ir toliau atsakysime faktais. Jie yra labai aiškūs ir konkretūs – Lietuvos notarų rūmai nuolat atlieka tyrimus, renka informaciją ir žino, kur ir kiek notarų šiandien labiausiai reikia.
INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.