
Netobulos pataisos
Netobulos pataisos
Jau buovme rašę, kad pataisytas Akcinių bendrovių įstatymas. Jį jau laikraštyje keletą kartų komentavome, atkreipdami pagrindinį dėmesį į esmines pataisas. Šiuokart norisi pakalbėti apie šio įstatymo netobulumus ir abejotiną pataisų naudą akcinėms bendrovėms.
Šio įstatymo pataisose nustatyta, kad bendrovėms leidžiama skolinti pinigus bankams, skolintis iš jų, taip pat skolintis iš kitų ūkio subjektų, išleidžiant vertybinius popierius. Viskas lyg ir aišku. Tačiau čia padaryta išimčių. Bendrovės, kuriose yra ne daugiau kaip 50 akcininkų, gali iš savo akcininkų skolintis pinigus už palūkanas. Čia vėl lyg viskas aišku. Bet antai: metinių palūkanų norma negali būti didesnė už praėjusio ketvirčio Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normą. Vadinasi, įstatymų leidėjas įspraudžia į palūkanų rėmus privačius ūkio subjektus. Todėl kyla įtarimas, kad Seimas tik deklaruoja galimybę tokiu būdu skolintis pinigų.
Nelogiškai ir tai, jog bendrovė, pasiskolinusi pinigų iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti jiems savo turto. Matyt, neskiriamos akcininko, kaip akcijų savininko, ir juridinio asmens sąvokos. Vertėtų prisiminti, kad akcininkas pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės ir už savo prievoles atsako tik savo turtu.
Šiame prieštaringame įstatyme yra daugiau išimčių negu taisyklių. Antai, nustatyta, kad bendrovės, išskyrus bankus, neturi teisės skolinti pinigų kitiems, jei pačios yra pasiskolinusios. Išeina, kad įstatymas vienu metu bendrovėms ir leidžia skolintis, ir draudžia. Pasiskolinus iš akcininko kelis litus, keliasdešimt negalima paskolinti kitam, nors bendra paskolų suma nevišija nuosavo kapitalo.
Tai tik keletas naujojo įstatymo dviprasmybių. Deja, jų yra kur kas daugiau...
Aldas Vabuolas