Nepaveldėtas turtas milijonais pildo valstybės biudžetą, atitenkantys objektai nustebina ir Turto banką
Valstybė kasmet parduoda šimtus nekilnojamojo turto objektų, kurie visą gyvenimą priklausė gyventojams, bet jiems mirus, liko nepaveldėti. Pardavusi butus, namus, valstybė biudžetą papildo milijonais eurų. Tai – ne tik pigus turtas regionuose, bet ir prabangus, didelės vertės būstas Vilniaus senamiestyje. Mokslininkų teigimu, toks reiškinys rodo liūdną demografinį Lietuvos vaizdą.
Butas Vilniuje, miegamajame rajone. Jį aprodantis ponas Miroslavas iš Turto banko sako, kad butas buvo gyventojo nuosavybė, bet dabar atitekęs valstybei. „Atliekamas jau buto vertinimas“, – teigia pašnekovas. Butų, namų, garažų, sandėlių, sodo pastatų, kitokio mirusių žmonių nekilnojamojo turto valstybei kasmet atitenka apie 400 vienetų. Trečdalis tokio turto – jo dalys, pavyzdžiui, viena antroji namo ar viena penktoji buto.
Turto banko vadovas sako, beveik visada toks turtas – regionuose, ne prestižinėse vietose, tačiau kartais tenka ir nustebti.
„Pernai metais mes esam pardavę kelis butus Vilniaus senamiestyje, kur sumos buvo apie kelis šimtus tūkstančių eurų. Bet čia, aišku, būna išskirtiniai objektai“, – nurodo Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Pernai Turto bankas iš viso pardavė 266 iš mirusių gyventojų atitekusių objektų, valstybės biudžetą papildė daugiau nei 3 milijonais eurų. Šiemet už per pusmetį parduotus objektus gauta pusantro milijono eurų. Dažniausias scenarijus, kaip turtas atitenka valstybei, – miršta vienišas žmogus, nėra paveldėtojų arba žmogus sąmoningai jį testamentu užrašo valstybei. Taip pat yra atvejų, kai palieka giminaičiams, bet šie jo nenori, nes skolos viršija turto vertę. Įpėdiniui iš to, Notarų rūmų vadovas sako, jokios naudos.
„Jeigu verslininkas, tai natūralu, kad jo skolos ir šiaip yra didelės, lyginant su paprastu, darbo sutartimi gyvenančiu Lietuvos piliečiu. Tai gali būti skola nuo kelių šimtų eurų iki kelių milijonų“, – aiškina Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Iš gyventojų valstybei atitekęs nekilnojamasis turtas sudaro apie pusę viso turto, kurį turi parduoti šiaip jau valstybės nuosavybe besirūpinantis Turto bankas. Jo vadovas sako, tai yra daug.
Regionus ir miestus tiriančio mokslininko teigimu, bešeimininkio turto gausėjimas rodo liūdną Lietuvos demografinę situaciją – visuomenė sensta, įsigali vienatvė.
„Žmonės neturi artimųjų, tikriausiai neturi ir didelių draugų tikriausiai. Daugelis tų žmonių, kurie numiršta nepalikdami savo turto niekam, iš esmės turbūt gana ir skurdžiai gyvena. Ir susiduria su kitokiomis problemomis, ne tik tai su vienišumu. Tai, nežinau, tiesą sakant, nieko šviesaus negalėčiau įžiūrėt ateity“, – mąsto Socialinių mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Donatas Burneika.
Tačiau prognozės, ar ateity niekieno turto daugės – skirtingos. Vieni sako, kad valstybė perims vis daugiau paveldėtojų neturinčių objektų. Kitų nuomone, žmonės savo nuosavybę galbūt ims užrašyti, pavyzdžiui, bendruomenei.
„Vakaruose dažnai tie vieniši žmonės palieka ar bažnyčiai, ar ligoninei, ar senelių namams tuos turtus. Gal pas mus dar nėra kol kas tos praktikos, dėl to paveldi valstybė“, – svarsto M. Sinkevičius.
„Gyvenimo trukmė ilgėja. Gyvenimo trukmė ilgėdama reiškia, kad žmonės nebeturi giminių. Nebeturi giminių ir tada vienintelis kelias yra, kad valstybė paveldėtų“, – teigia M. Stračkaitis.
Šiemet Turto bankas dalies perimto būsto pardavimą sustabdė. Apie 30 butų paremontavo, pritaikė gyventi ir dabar juose įsikūrę apie 100 nuo karo į Lietuvą bėgusių ukrainiečių.