
Nekilnojamojo turto mokestis atmestas
Knietėtų sužinoti, kokiais sumetimais Premjeras Algirdas Brazauskas staiga nei iš šio, nei iš to ėmė ir atsiėmė savo žodžius. Dabar jis prieš, kad būtų įvestas fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis. O juk taip neseniai jis buvo bene pats didžiausias to mokesčio agitatorius Vyriausybėje.
Mums belieka tik spėlioti, kodėl arkliai apgręžiami brastoje (tas mokestis turėjo būti įvestas nuo 2006 metų), nes žmogus jau toks sutvėrimas: dažnai jis sako visai ne tą, ką galvoja ar ruošiasi daryti.
Iš politikų ir valstybininkaičių pasisakymų galima suprasti tik tiek, kad vieningos nuomonės dėl šito dalyko iki šiol dar nėra. Vieni “už”, kiti “prieš”. Bet argumentai abiejų pusių skystoki. Pusžaliai tokie... Dėl to ir konfliktų valdžioje jau kilo. Bet Algirdui Brazauskui šioje byloje, atrodo, pavyko padėti tašką. Nekilnojamojo turto mokesčiui – ne! Pasak Premjero, dėl gyventojų ramybės, didelių administravimo išlaidų ir menkų pajamų iš to mokesčio. Bet ar tai jau paskutinis taškas? - štai kur esmių esmė. Ką nori gali kalbėti, šitos Vyriausybės darbai ir planai skendi miglose.
Kaip vertina fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestį, paprašėme mintimis pasidalinti Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarą, Notarų rūmų prezidiumo narį Marių Stračkaitį.
Ne vienerius metus ėjo gandas, kad bus įvestas naujas nekilnojamojo turto mokestis. To mokesčio pagrindu bus apmokestintas visų mūsų nekilnojamasis turtas.
Šiuosyk, kaip ir neretai būna, gandas dar nevirto tikrove. Įstatymas dėl nekilnojamojo turto nepriimtas, nors Seimas visai neseniai nedviprasmiškai buvo pasakęs: nuo kitų metų pradžios tas įstatymas įsigalios. Dabar, kaip visi puikiai žinome, tas įstatymas pakibo ore. Lyg ir visai atmestas. Tik neaišku, kiek ilgai jis bus atmestas.
Man, kaip teisininkui, nėra paprasta pakomentuoti ir paaiškinti nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, nes šiandien nėra net jo projekto. Tenka vadovautis politikų pasisakymais, remtis teisine logika ir pasikliauti sveiku protu.
Galimi mokesčių išvengimo atvejai
Visuomenės reakcija ir didelis susidomėjimas minėtu įstatymu leidžia manyti, kad žmonės stengsis šio mokesčio, jeigu toks kartais gimtų, nemokėti. Girdėdami daugiau ar mažiau pagrįstas kalbas apie tai, kad apmokestinamas bus daugiau kaip vienas nekilnojamasis daiktas, žmogus antrojo pasistengs nebeturėti. Suprantamiau pasakius, žmonės pasiliks sau tik vieną nekilnojamąjį turtą – butą, namą ar kitą pastatą. Visa kita išdovanos savo giminėms.
Tikėtina, kad turtas bus dovanojamas tiems asmenims, kurių valstybė negalės apmokestinti. Neapmokestinama yra dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų ir tėvų. Jeigu turtas bus dovanojamas neišvardintiems asmenims, jis bus apmokestinamas 33 procentų gyventojų pajamų mokesčių tarifu.
Vadinasi, vienas iš galimų mokesčio išvengimo būdų yra dovanojimas. Kitas būdas – turto pardavimas. Tada, kai bus per brangu dovanoti, žmonės, aišku, rinksis pardavimą.
Manau, kad gali padaugėti ir fiktyvių skyrybų. Išsiskyrusiam vyrui atiteks butas, žmonai – sodyba paežerėje, o pora gyvens sau kaip gyvenusi ir nemokės valstybei jokių mokesčių.
Fiktyvių sandorių grėsmė
Mūsų minėti visi perleidimo sandoriai sudaromi tik tam, kad žmogus išvengtų nekilnojamojo turto mokesčių. Teisėje tokie sandoriai turi tariamojo arba apsimestinio sandorio pavadinimą. Tariamieji – sudaromi tik dėl akių. Tokie sandoriai turi paslėpti tikslą. Tai – niekinis sandoris.
Apsimestinis sandoris yra taip pat niekinis. Juo šalys stengiasi pridengti tikrąjį sandorį. Pavyzdžiui, iš tikro vyksta turto pirkimas ir pardavimas, o šalys jį įformina kaip dovanojimą.
Tokių fiktyvių sutarčių sudarymas – tai ne tik mokesčių valstybei nemokėjimas, bet ir tam tikra rizika.
Galimos pasekmės
Ir dovanojimas, ir pardavimas yra nuosavybės teisių praradimas, todėl būtina pasverti ir apgalvoti, ar tariamas savininkas nepasielgs su jūsų daiktu kaip su savu. Tarkim, dovanotą daiktą menamas savininkas gali be jūsų žinios ir sutikimo parduoti. O jeigu pirkėjas bus sąžiningas to daikto įgijėjas, tai tokios pirkimo ir pardavimo sutarties pripažinti negaliojančia negalima.
Vietoj epilogo – apie notarines išlaidas
Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai turi būti patvirtinti notaro. Už dovanojimo sutartį notarui mokama apie 100 litų, už kitokį perleidimą mokestis svyruoja nuo 0,5 iki 1 procento daikto kainos.
Bet neužbėkime įvykiams už akių: nekilnojamojo turto mokestis kitąmet dar gali būti ir neįvestas. Pagyvensim – pamatysim.