Naujoji mokesčių našta – išbandymas teisininkams
Priėmus deficitinį šalies biudžetą padidėjusių mokesčių našta prislėgė ir teisininkus. Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas nustatė naują įmokų į Valstybinį socialinį draudimo fondą mokėjimo tvarką. Advokatai, antstoliai ir notarai kaip ir iki šiol bus draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, tačiau turės mokėti 26,3 proc. dydžio nuo 24 metinių draudžiamųjų pajamų dydžių socialinio draudimo įmoką, t.y. 783 litus per mėnesį (t.y. beveik 3 kartus daugiau nei mokėjo iki šiol). Iki šio įstatymo pakeitimo advokatų, antstolių ir notarų mokestis SoDrai buvo 300 Lt per mėnesį.
Ekonominės krizės įtaką jau pajuto
Lietuvą palietusi ekonominė krizė atsiliepė ir teisininkų pajamoms. Vieni pirmųjų tai pajuto notarai. 2008 metų pavasarį sumažėjęs nekilnojamojo turto sandorių, iš kurių notarai gaudavo daugiausiai pajamų, skaičius buvo pirmasis ekonominės krizės ženklas šalyje.
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės teigimu, apie krizės įtaką galima bus kalbėti kiek vėliau, kadangi ji dar tik prasidėjo. Tačiau pastebima, kad skolininkų mokumas yra ženkliai sumažėjęs, o pateiktų vykdyti dokumentų skaičius, nors ir nežymiai, didėja.
Tuo, kad krizė turės įtakos ir advokatų pajamoms, neabejoja ir buvęs finansų viceministras, dabar advokatu dirbantis Vitas Vasiliauskas.
Metai |
Notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto sandorių |
2007 m. |
180 tūkst. |
2008 m. (I, II ir III ketvirčiai) |
100, 1 tūkst. |
Padidėjusi mokesčių našta dar labiau prislėgs ekonomiškai silpnesnius teisininkus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gruodžio viduryje skubiai inicijavo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Anot Notarų rūmų prezidento Mariaus Stračkaičio, jo nuostatos, būtų pražūtingos teisinių profesijų atstovams – notarams, advokatams ir antstoliams. Šių trijų teisinių profesijų atstovai, dalyvaujant Teisingumo ministerijai, kelias dienas intensyviai konsultavosi su LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetais, išdėstydami savo pozicijas jiems susirūpinimą keliančiais klausimais. 2008 m. gruodžio 18 d. išplatintame pranešime teigiama, kad „Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė nepritaria bandymams skubotai, nepamatavus visų teisinių bei ekonominių pasekmių, keisti įstatymų bazę, tačiau šioje situacijoje neturi kitos išeities, kaip paremti kompromisą, kuris pasiektas po jų kreipimųsi į LR socialinės apsaugos bei darbo ministeriją.“
Neabejojama, kad padidėjęs Valstybinio socialinio draudimo mokestis atsilieps daugumai teisininkų. Anot advokato Vito Vasiliausko, labiausiai šio mokesčio naštą pajus tie specialistai, kurių mėnesio pajamos nesiekia 3000 Lt. Tačiau, turint omeny, kad Seime buvo svarstytas alternatyvus projektas, kuris numatė, kad SoDros mokestis bus 28,5 proc. nuo visų pajamų, dabar įsigaliojęs įstatymo pakeitimas yra kur kas palankesnis teisininkams.
Ingos Karalienės teigimu, padidėjusius SoDros mokesčius turėtų itin pajusti rajonuose dirbantys antstoliai. Dėl skolininkų nemokumo, padidėjusio vykdomųjų bylų skaičiaus bei padidėjusių mokesčių antstoliai gali atsidurti sudėtingoje finansinėje situacijoje. Be to, vykdymo išlaidos tose bylose, kurios išieškomos valstybės naudai, o skolininkai nemokūs, yra dengiamos iš antstolių pajamų. O vien tik išlaidos kontoros išlaikymui sudaro apie 70 proc. visų antstolių pajamų. Taigi, antstoliams bus sunku mokėti padidėjusį mokestį SoDrai.
„Valstybinio socialinio draudimo mokesčio padidinimas dar labiau sumažins ir taip sumažėjusias notarų pajamas,“ – teigė Marius Stračkaitis. „Šitoks mokesčio padidėjimas privertė sunerimti daugumą notarų. Rajonuose dirbantiems notarams, kur notarinių veiksmų atliekama mažiau, mokesčio padidėjimas bus itin skaudus.“
Mokestis turės įtakos teisininkų skaičiui
Notarų skaičius Lietuvoje yra nustatytas teisingumo ministro įsakymais; ministras skelbia ir konkursus į laisvas notarų vietas. Šiuo metu keli konkursai dėl specialistų trūkumo į laisvas notarų vietas yra neįvykę. Be to, yra buvę tokių atvejų, kai dėl nepakankamo notarinių veiksmų skaičiaus notarų biurai bankrutuodavo. M. Stračkaičio teigimu, negalima atmesti galimybės, kad bankrutuos ar notarinės praktikos atsisakys ir daugiau notarų.
Pasak antstolės Ingos Karalienės, jau dabar į antstolių sistemą yra sunku prisikviesti jaunus teisininkus, jie nenoriai dalyvauja konkursuose laisvoms antstolių vietoms užimti. Rajonuose situacija yra itin sudėtinga – į kai kuriuos konkursus specialistų neprisikviečiama net kelerius metus. Padidėję mokesčiai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių situacija gali dar labiau pablogėti.
Mokesčiai didėja, o įkainiai nesikeičia
Įvairių teisinių profesijų teikiamų paslaugų kainą apsprendžia rinka. Advokatų paslaugų kainoms galioja tie patys rinkos dėsniai. Todėl, advokato Vito Vasiliausko nuomone, advokatų paslaugų kainos padidėję mokesčiai įtakoti neturėtų.
Pasak Ingos Karalienės, kadangi antstoliai savo veikloje vykdo funkcijas, kurių įkainiai yra griežtai nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl jie keistis antstolių iniciatyva negali. Tuo tarpu antstolių teikiamoms paslaugoms nėra nustatytų tarifų, jų kaina yra nustatoma kliento ir antstolio susitarimu, tačiau pastaruoju metu yra pastebimas antstolių paslaugų poreikio sumažėjimas. Svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą Seime, Antstolių rūmai pateikė raštą, kuriame nurodė, kad 2006 m. atlikto audito duomenimis apie 60 proc., o šiai dienai – apie 70 proc. visų gaunamų pajamų antstoliai skiria kontoros išlaikymui ir bylų valstybės naudai administravimui; pastarojo išlaidas antstoliai dengia iš savo lėšų. „Padidinus mokesčius gali būti taip, kad išlaidos viršys pajamas, todėl antstoliai negalės užtikrinti vykdymo tęstinumo, o tai sutrikdytų visą išieškojimo procesą. Į tai buvo atsižvelgta ir rastas kompromisinis sprendimas, nors jis taip pat yra didelė našta ir ženkliai padidina mokesčius SoDrai,“ – apie įstatymo projekto svarstymą Seime pasakojo Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė.
Kaip ir antstolių, notarų paslaugų kainos yra griežtai sureguliuotos ir nustatytos Teisingumo ministro įsakymu. Notarinių veiksmų įkainiai prieš mažiau nei trejus metus buvo sumažinti. Dabartinės Vyriausybės programoje kalbama apie planuojamą teisinių paslaugų liberalizavimą. Todėl, Lietuvos notarų rūmų prezidento teigimu, tikėtina, kad notarų paslaugų kainos gali būti paliktos reguliuoti rinkai. Tuomet brangiausių paslaugų (pvz., nekilnojamojo turto sandorių tvirtinimo) kainos gali nežymiai sumažėti, o iki šiol pigios, socialiai orientuotos kainos už kai kuriuos notarinius veiksmus – brangti.
Priimti sprendimai skuboti ir neapgalvoti
Buvęs Finansų ministerijos viceministras, advokatas Vitas Vasiliauskas dabartinę Vyriausybės politiką didinant mokesčius vertina kaip itin skubotą bei neapgalvotą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo baigiamosiose nuostatose yra numatyta, kad Vyriausybė iki 2009 m. liepos 1 d. yra įpareigojama pateikti teisės aktų pakeitimus, nustatančius advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių socialinio draudimo sistemą, atsižvelgiant į šių asmenų apmokestinamąsias pajamas. Tai reiškia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų kviesti teisinių profesijų atstovus į darbo grupę ir bandyti rasti optimalų sprendimą. Tai teikia vilties, kad bus rastas visoms interesų grupėms tinkamas sprendimas, o Lietuva neiškris iš pasaulinio konteksto apmokestindama savarankiškai dirbančius asmenis.
Anot Mariaus Stračkaičio, Notarų rūmai nepritaria bandymams skubotai, nepamatavus visų teisinių bei ekonominių pasekmių, keisti įstatymų bazę ir tikisi, kad šiemet bus sugrįžta prie diskusijų dėl socialinio draudimo modelio, taikomo notarams ir kitų teisinių profesijų atstovams. „Kokią profesiją beimtume, yra ribiniai skaičiai, kurie gyvybiškai būtini profesiniam gyvybingumui palaikyti. Notaras yra teisės profesionalas, o profesionalumo lygmuo privalo būti ne tik palaikomas, bet ir nuolat vystomas, ypač šiuo laikotarpiu, kai, nespėjus įgyvendinti vieno pakeitimo, jau atsiranda kitas. Ekonominė notaro nepriklausomybė yra būtina notaro darbo sąlyga, kuri yra įteisinta Notariato įstatyme. Jei notaras neišsilaikys ekonomiškai, jam sudėtinga bus išlaikyti ne tik reikiamą kvalifikaciją, bet ir esminius nešališkumo bei lygiateisio atstovavimo principus,“ – teigė M. Stračkaitis.
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės nuomone, teisinių profesijų atstovai nėra išimtis – ne jiems vieninteliams didėja mokesčių našta ekonominio sunkmečio laikais. Kol kas situacija tokia, kad antstolių atliekamų funkcijų įkainiai yra griežtai reglamentuoti, nustatytieji tarifai yra pasenę ir šiai dienai netgi ekonomiškai nepagrįsti, tačiau tikimasi, kad ir padidėjus mokesčiams antstoliai sugebės išlikti.
Specialisto komentaras: mokesčių didinimas „SoDros“ biudžeto problemų neišspręs
Laisvosios rinkos instituto jaunesniosios ekspertės Kaetanos Leontjevos nuomone, „SoDros“ biudžeto deficito problema turi būti sprendžiama mažinant netikslingas išlaidas, o ne didinant apdraustųjų asmenų ratą. Tam sukliudyti gali tik dabartinių išlaidų peržiūrėjimas ir sumažinimas. Tai labiausiai liečia motinystės (tėvystės) pašalpas – tikslinga būtų mažinti pašalpų mokėjimo trukmę. Be to, reikia peržiūrėti ir sumažinti „SoDros“ administravimo išlaidas, kurios šiemet sieks 290 mln. Lt.
Mokesčių naštos didinimas ekonominės krizės metu yra gyventojams ir verslui skausmingas būdas biudžeto pajamoms surinkti. Dalis įmonių dėl tokios valstybės politikos ekonominės krizės laikmečiu neišgyvens.
Anot ekspertės, netoleruotinas yra ir skubotas mokesčių įstatymų priėmimas. Verslui nebuvo palikta laiko prisitaikyti prie didėjančių mokesčių tarifų. Be to, daug klausimų kelia mokesčių bazės pakeitimai, į kuriuos atsakymus sulauksime tik priėmus poįstatyminius teisės aktus.