Ministerija patarė reketuoti
Ministerija patarė reketuoti
"Vakaro žinioms" vakar atskleidus, koks absurdiškas naujas pastatų energinio naudingumo sertifikato mokestis įsigaliojo nuo sausio, tai tapo pagrindine dienos diskusijų tema tiek visuomenėje, tiek Seime, tiek visoje žiniasklaidoje.
Prievartaujami visi
Šiemet įsiteisėjusias Statybos įstatymo pataisas, numatančias, kad visi valstybės ir savivaldybių pastatai, verslo objektų pastatai, didesni nei 1000 kv. metrų ploto, ligoninės, mokyklos ir t. t. privalės turėti energinio naudingumo sertifikatus, pribloškė net pačius įstatymų kūrėjus. Dalis Seimo narių apie šią naujovę net nežinojo, nes pataisos priimtos dar 2005-aisiais, tik jų įsigaliojimas atidėtas iki šiemet.
Pirkėjai arba nuomininkai galės reikalauti sertifikatų net iš privačių patalpų savininkų. O jie galios vos 10 metų. Jei, pavyzdžiui, bus pakeisti langai, teks pirkti naują sertifikatą. Projekto rengėjai iš Aplinkos ministerijos žmonėms plauna protą, kad tai labai naudinga: bus žinoma ne tik tai, kiek energijos pastatas eikvoja šildymui, bet sertifikatuose bus ir patarimų: kad reikia keisti langus, lopyti stogą ar šiltinti sienas.
Smūgis rinkai
Naujas mokestis apstulbino ir šalies notarus. Notarų rūmai puolė tikinti, kad naujas reikalavimas - didžiulis smūgis ne tik gyventojams, bet ir nekilnojamojo turto rinkai.
"Įstatyme turi būti aiškiai išdėstyta, jog pirkėjas ar nuomininkas turi teisę žinoti, kokia yra pastato energinė vertė, bet ne reikalavimas tokį dokumentą pateikti. Tai turi būti pirkėjo ir pardavėjo arba nuomininko ir nuomotojo susitarimo reikalas", - įsitikinęs Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Tokios direktyvos nėra
M.Stračkaitis atmeta politikų pasiteisinimus, esą pataisos buvo būtinos, nes tokią tvarką įdiegti įpareigojo ES direktyva.
"Kitose ES šalyse nėra taisyklių, numatančių pardavėjo ar nuomotojo pareigą pateikti pastatų energinio naudingumo sertifikatą", - tvirtino Notarų rūmų prezidentas. Anot jo, nuostatos atsirado neapgalvotai ir neatsakingai interpretuojant europinius normatyvus.
Kad sertifikavimo ekspertų verslas klestėtų, Teisingumo ministerija Notarų rūmus įpareigojo visus notarus įspėti, kad, tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartis, jie informuotų pirkėjus apie galimybę reikalauti sertifikatų. Pirkėjas sutartyje turės raštiškai pareikšti, reikia jam sertifikato ar ne ir vėliau nebeturėti jokių pretenzijų. Be tokios Teisingumo ministerijos protekcijos ekspertai turėtų mažiau klientų.
Milijardinis verslas
Vakar jau skelbėme, kad sertifikatus išduos 240 privačių ministerijos patvirtintų ekspertų. O šiandien išsiaiškinome, kad dauguma ekspertų yra iš galingų statybos kompanijų, tokių kaip "Veikmė", "Realtus", PST, "Renovacijos projektai" ir t. t. Sunku patikėti, kad statybininkai vertins ne tik svetimus, bet ir savo pastatytus namus.
"Vakaro žinios" domėjosi, kiek sertifikatas kainuotų žmogui, norinčiam sostinėje parduoti arba išnuomoti 60 kvadratinių metrų butą penkiaaukščiame. Vieni ekspertai sakė, kad už vieną kvadratą ims po 15-20 litų, kiti dievagojosi, kad darys viso namo sertifikatą, kuris kainuos nuo 900 iki 3000 litų. Esą tas, kam reikia sertifikato, iš viso namo gyventojų galės reikalauti susimesti už jį. Nesvarbu, kad kiti savo butų neketina parduoti ar nuomoti. Turint omenyje, kad Lietuvoje vien butų yra apie 1,3 mln., o dar ir begalė valstybinių pastatų, verslas gresia milijardinis.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius vakar buvo nepasiekiamas, todėl jo komentaro, kodėl pavaldiniai įsakė plėšikauti, išgirsti nepavyko.
Niekinis popierėlis
Jurgis RAZMA - Seimo konservatorių frakcijos seniūnas:
Jūsų dienraščio pateikta informacija visiškai įtikinama. Mokesčio, kuris eis net ne į biudžetą, nauda šiais sunkiais laikais labai abejotina. Nespėjau peržiūrėti ES direktyvos. Jei Europos Sąjunga įsakmiai nenurodo, tikrai mokestį reikia panaikinti arba atidėti.
Sunku suvokti, kam sertifikato reikia perkant ar nuomojant būstą. Pirkėjas ir pats, pasižiūrėjęs į sienas, komunalinių mokesčių knygelę, matys, koks yra butas, arba pats gali pasitelkti kokį ekspertą. Valstybė neturėtų kištis į pirkėjo ir pardavėjo santykius ir įsakmiai nurodyti, kad sertifikatas būtinas. Pažadu, kad kaip seniūnas kreipsiuosi į savo frakcijos narius Aplinkos apsaugos komitete ir paprašysiu inicijuoti šio klausimo svarstymą.
Spręs problemą
Jonas ŠIMĖNAS - Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas:
Apie sertifikatus skaičiau "Vakaro žiniose".
Net jei tai ir eurointegracinis normatyvas, galėjo jis būti arba anksčiau, kai buvo geros ekonominės sąlygos, arba galėjome dar kelerius metus palaukti. Niekas per galvą neduotų. Ypač šiais sunkiais laikais. Mūsų Aplinkos apsaugos komitetas neišvengiamai svarstys, ką daryti. Problema iškelta - reikia ją spręsti.