Lietuvos notariatui 25-eri: laikas ir toliau veržtis į priekį
Artėjant Lietuvos notariato reformos 25-ųjų metinių sukakčiai, kalbėti ir rašyti apie profesijos ir kolegų notarų pasiekimus džiugu. Didėja notariato reikšmė, valstybės ir jos gyventojų pasitikėjimas notaro profesija, įstatymų leidėjai patiki notarams vis daugiau funkcijų. Kita vertus, Lietuvos notarų rūmai, kaip profesinės savivaldos institucija, patiria vis daugiau iššūkių reaguodami į augančius poreikius didinti notarų darbo kokybę, profesinę kvalifikaciją, informacinių technologijų raštingumą.
Posovietinio notariato reforma buvo greita. 1992 metų rugsėjo 15 dieną parlamentui priėmus Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, buvo įvykdyta valstybinio notariato reforma ir pereita prie Europoje veikiančios lotyniškojo notariato sistemos. Lietuva liko ištikima kontinentinės teisės tradicijoms ir nesusigundė kraštutinumais: neriboti notarų skaičiaus, siaurinti jų teises. Laisvojo, arba lotyniškojo, notariato era prasidėjo 1992 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos notariato įstatymui. Tą rytą visi notarai atsibudo priklausantys lotyniškajam notariatui. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tik notarų virsmas iš valstybinių į privačius buvo greitas ir vienadienis, o tikroji notariato reforma buvo tęstinis procesas, vykęs ir tebevykstantis visus 25-erius metus. Šis procesas susijęs ne tik su valstybės teisės raida, priimant Europos tradicijas, harmonizuojant Lietuvos teisę su ES teise. Pirmiausia šis procesas yra suvokimo apie notariatą, jo galimybes ir reikšmę valstybės gyvenimui laipsniškas didėjimas.
Manyčiau, didžiausias Lietuvos notariato, o kartu ir visos teisinės sistemos, pasiekimas buvo tas, kad įstatymų leidėjai ir civilinės teisės kūrėjai numatė privalomąją notarinę formą daugeliui gyvenimo aspektų. Notarų dalyvavimas privalomas perleidžiant nekilnojamąjį turtą, paveldėjimo santykiuose, tvirtinant įgaliojimus, vedybų sutartis, forminant hipoteką ir įkeitimą, steigiant ir pertvarkant juridinius asmenis. Būtinas notaro dalyvavimas šiose sferose ne tik užtikrina notarams darbą, bet, žymiai svarbiau, sukuria skaidrią ir aiškią teisinę aplinką. Lietuvoje notaro vaidmuo atitinka prevencinio teisėjo civilinėje srityje funkcijas. Būtent notaro patikimumas atvedė prie to, kad Lietuvos įstatymų leidėjai priėmė Civilinio kodekso pataisas, reformavusias hipotekos ir įkeitimo sritį bei teismų funkcijas perdavusias notarams.
Siekdama plėsti notaro, kaip prevencijos pareigūno, vaidmenį valstybė ir toliau plečia jo funkcijų ribas. Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva buvo inicijuotos ir priimtos įstatymų pataisos, numatančios aktyvesnę kovą su neteisėtu praturtėjimu. Šiame procese reikalaujama, kad notariškai būtų tvirtinamos didesnės kaip 3 tūkst. eurų vertės paskolos grynaisiais, uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo bei pardavimo sutartys, kai būtų parduodama 25% ar daugiau bendrovės akcijų arba jų pardavimo kaina didesnė kaip 14,5 tūkst. Eurų. Taip pat notariškai tvirtinami fizinių ir kai kurių ūkio subjektų vekseliai, kurių vertė didesnė kaip 3 tūkst. eurų.
Per pastaruosius kelerius metus nuo valstybės pečių nuimtos ir notarams perduotos net kelios naujos funkcijos. Notaras atlieka vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, notaras tvirtina dokumentus pažyma (Apostille), notarui suteikiama teisė būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai.
Politiniame lygmenyje tebevyksta diskusijos dėl tolesnių Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pataisų, kurios numatytų notaro teisę įforminti skyrybas, kai nėra ginčo, registruoti asmenų partnerystę. vertinimus.
Pernai Notarų rūmų užsakyta sociologinė apklausa rodo, kad notarai jau vienuoliktus metus iš eilės užima aukščiausią gyventojų pasitikimo poziciją tarp visų teisinių institucijų. Šį pasitikėjimą vertiname net tik kaip padėką už nuveiktus darbus, bet ir kaip paskatinimą imtis naujų darbų. Naujųjų technologijų antplūdis kelia sąlygas ir notarams. Notariatas jau keliolika metų intensyviai naudojasi sukurtomis ir plėtojamomis valstybinėmis informacinėmis sistemomis bei duomenų registrais. Tik elektroninėje erdvėje atliekami visi nekilnojamojo turto perleidimo bei hipotekos sandoriai. Tačiau notariatui visuomet trūko savo paties modernaus darbo įrankio ir patogios platformos darbui su klientais.
Jau penkerius metus Lietuvos notarų rūmai savo lėšomis įgyvendina eNotaro projektą, kurio pirmąją fazę planuojama eksploatuoti nuo 2018 m. pradžios. Sistema eNotaras – tai pirmiausia vidinė elektroninė erdvė, kurioje veiks visi notarų biurai ir Notarų rūmai. Kiekvieno biuro paskyroje bus numatyti notaro darbui ir jo planavimui reikalingi dokumentai, šablonai, kitos elektroninės priemonės, o svarbiausia – į elektroninę erdvę persikels dar iš sovietmečio paveldėtas notaro veiksmų registras – knyga, drauge su veiksmų sąrašu atlikusi ir buhalterinės apskaitos funkciją. Elektroniniame registre bus lengviau paskaičiuojamas notaro atlyginimas, duomenys automatiškai pateks į Notarų rūmų bei mokesčių administratorių bazes. „Vartotojo pusėje“, vadinamajame klientų portale, notarų klientai galės susikurti saugias paskyras, kuriose bus kaupiama informacija apie jų atliktus notarinius veiksmus. Klientai turės galimybę pasirinkti pageidaujamą notaro biurą ar notarą, suderinti notarinio veiksmo datą, elektroniniu būdu persiųsti notarui būtinus dokumentus ir pan.
Lietuvos notariatas jaučia atsakomybę už lotyniškojo notariato principų plėtrą ir apsaugą tarptautiniu mastu. Ypač šalyse, kurios drauge nukentėjo nuo sovietinės okupacijos. Nuo 2014 metų, kai Lietuvos notarų rūmai surengė konferenciją „Lietuvos notariatas – tiltas tarp Vakarų ir Rytų“, Lietuvos notariato atstovai kelias dešimtis kartų su įvairiomis misijomis lankėsi Rytų Kaimynystės šalyse. Lietuvos notarai dalinosi sukauptomis žiniomis ir patirtimi su notarais iš Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos, Kazachstano, Baltarusijos, Rusijos. Ypatingas dėmesys skiriamas pagalbai Ukrainos notariatui, kuris nelengvai skinasi kelią per įvairias reformoms iškylančias kliūtis.
Apibendrindamas tai, teigiu, kad Lietuvos notariato 25-metis nėra metas, kuriame galima sustoti ir atsipalaiduoti. Tai metas, kai būtina įgyti pagreitį ir judėti pirmyn.