Kodėl notaras tapo skundeiva
Kodėl notaras tapo skundeiva
Visai neseniai rašėme, kad notarai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymu. Šio įstatymo 14-asis straipsnis įpareigoja notarinių veiksmų slaptumą. Ir pažymos apie notarinius veiksmus, ir dokumentai išduodami tik juridiniams arba fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.
Vadinasi, apie atliktą notarinį veiksmą žinojo tik notaras ir šalis, atlikusi tą veiksmą. Notaras tą paslaptį šventai saugojo. Netgi teismui, prokuratūrai, tardymo ar kvotos organams žinias teikdavo tik tada, jei būdavo iškelta baudžiamoji ar civilinė byla. Bet jokiais būdais nebuvo galima teikti žinių minėtoms institucijoms, kad jos pagal gautas žinias iškeltų žmogui baudžiamąją ar civilinę bylą.
Kaip anksčiau rašėme ir ne kartą minėjome, buvo priimta gera šūsnis įvairiausių įstatymų, kurie kirtosi su Notariato įstatymu. Be to, ten pabrėžėme, kad notaras vadovausis Notariato įstatymo 14-uoju straipsniu iki tol, kol jis nebus pakeistas.
Ir štai 1997 m. birželio 26 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14-ojo straipsnio papildymo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo vakar dienos. Nuo šiol 14-asis straipsnis bus toks: „Teismo, prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jiems priklausančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais“.
Anksčiau įstatyme buvo aiškiai ir imperatyviai nustatyta tvarka, kas ir kokiais atvejais gali gauti žinių apie atliktus notarinius veiksmus. Dabar tą tvarką nustato ne tik Notariato įstatymas, bet ir kiti įstatymai.
Apie Operatyvinės veiklos įstatymo galimybę kištis į Notariato įstatymą jau rašėme. Bet neminėjome dar vieno teisinio šedevro – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo, kuris įsigalios nuo 1998 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu notarai įpareigoti, tvirtindami sandorį, kurio suma viršija 50 tūkstančių litų, arba notarui įtartinais atvejais, nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pateikti mokesčių policijai informaciją. Taigi norom nenorom notaras tampa informatoriumi, įkurdamas savo biure informacijos ir laiškų siuntimo skyrių. Ką apie notarus tuomet galvos klientai? Išeina, kad notarai yra išvien su mokesčių policija, renka ir teikia jai žinias.
O juk kaip žinome, notaro funkcija yra visiškai kita – ne rinkti valstybei mokesčius, o užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Ir jokiu būdu neįtarinėti interesantų nesąžiningumu ir pinigų plovimu.
Tad kituose laikraščio numeriuose aptarsime tą Pinigų plovimo prevencijos įstatymą.
Aldas Vabuolas