Kas valdo Teisingumo ministeriją?
Temidės tarnai nepasidalija įtakos ir pinigų. Vieną klaną keičia kitas.
Atleisti arba priverstiniu "savo noru" iš darbo Teisingumo ministerijoje išėjo 35 departamentų, skyrių bei pavaldžių institucijų vadovai ir specialistai. Dar keletas dėl iš tikrųjų ar tariamai sušlubavusios sveikatos laukia savo eilės. Pelningą teisinių paslaugų verslą paliko keliolika notarų ir antstolių, kurie po gyventojų skundų buvo ministro įspėti, gavo nuobaudas ar išsigando skirtos neeilinės atestacijos. Jų vietas užėmė jauni ir ambicingi trisdešimtmečiai.
Šitie pokyčiai įvyko tik per daugiau nei vienerius metus.Tai nomenklatūros užgrūdinto teisingumo ministro Petro Baguškos ir jo jaunų patarėjų, vakarykščių universitetų Teisės fakultetų studentų, darbo rezultatas.Kaip pavyko realiai teisininku nedirbusiam ir ryšių ministerijoje neturėjusiam P.Baguškai pajudinti "valstybe valstybėje" tapusius klanus? Kokie tikrieji ministro ir jo komandos tikslai? Ir kas pakeitė klano atstovus?
Antstoliai gąsdina bankrotu
Anstoliai renka parašus po kreipimusi į Vyriausybę bei parlamentinį komitetą, kad negalima mažinti antstolių paslaugų įkainių, kol neatliktas kompleksinis jų veiklos sąnaudų ir pajamų tyrimas.Tokiam tyrimui, jų vertinimu, lėšų turėtų skirti Vyriausybė. Antstolių įkainiai jau buvo mažinami ministro Gintauto Bužinsko iniciatyva. Bet jo įpėdinis P.Baguška su komanda įsitikinę, kad valstybės skirtas funkcijas vykdantys, bet kaip ir kiti verslininkai
veikiantys antstoliai vis dar gauna nepagrįstai dideles pajamas. Tad dar kovą ministro sudaryta darbo grupė ėmė rengti naują antstolių paslaugų įkainių mažinimo projektą.
Privatūs antstoliai išieško 25-30 proc.visų skolų. Valstybiniai antstoliai išieškodavo tik apie 5 proc. skolų.
Viktorija Vėliuvienė, antstolio atstovė, tikina, esą jau dabar antstoliai vos suduria galą su galu. Nuostolingiausios antstoliams mažos skolos – iki 200 Lt. O tokių skolininkų apie 60-70 proc. „Tarkime, už 40 Lt išieškojimą aš gaunu 110 Lt pajamų. Bet trečdalis tų pajamų nueina mokesčiams. Man lieka tik 70 Lt, bet iš jų dar reikėtų atskaityti apie 20 Lt už pašto paslaugas, o kur dar pinigai kontoros darbuotojams išlaikyti, advokatui nusisamdyti, susimokėti už biuro išlaikymą. O antstolio kontorai įrengti dar kokie reikalavimai keliami“, - dėsto V.Vėliuvienė. Jai pritaria kolegos anstoliai Albinas Zenkevičius ir Vitalis Milevičius. „Juk daugelis antstolių yra dar ir dideles paskolas iš bankų paėmę kontoroms įrengti,- aiškina A.Zenkevičius. – Taigi užsidirba anstoliai iš didelių skolininkų“.
Antstoliai tikina, kad vos išgirdę apie naują jų paslaugų įkainių mažinimą dar pavasarį įspėjo dalį savo darbuotojų, jog šie gali netekti darbo. Jau dabar, pasak V.Vėliuvienės, jos antstolio kontoroje dirba perpus mažiau žmonių nei, tarkime, prieš metus. „Jei pirma bus sumažinti antstolių paslaugų įkainiai, o tik po to atliktas veiklos sąnaudų ir pajamų tyrimas, prasidės antstolių kontorų bankrotas“, - prognozuoja A.Zenkevičius. Jo žodžiais, jau dabar niekas nebenori dalyvauti konkursuose į laisvą antstolio vietą.
Ekspertai anstoliams griežti
„Tai mitai“, - kaip kirviu nukerta Pavelas Kujalis, teisingumo ministro patarėjas, kuruojantis antstolių veiklą. Jis tikina, kad ministerijos telefonai netyla nuo norinčiųjų Vilniuje, Klaipėdoje ar kituose didmiesčiuose dirbti anstoliais skambučių. „Žinoma, rajonuose konkursų praktiškai nevyksta, bet tik dėl to, kad jauni teisininkai stengiasi likti didmiesčiuose“, - pasakoja P.Kujalis. Teisininkus dirbti antstoliais didmiesčiuose masina pasakiškos galimybės užsidirbti.
„Antstoliai gauna net trijų rūsių pajamas: administravimo išlaidoms padengti, už atliktus procesinius veiksmus bei atlyginimą už darbą. Visose šitose trijose antstolio pajamų rūšyse yra užkoduotas pelnas“, - aiškina P.Kujalis.
Bet aukštas valdininkas negali atsakyti, kiek realiai šiandien uždirba antstoliai. Mat jie, nors ir atlieka valstybės jiems patikėtas funkcijas, neprivalo deklaruoti savo turto, pajamų ir kitų interesų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Taigi belieka remtis tik spėlionėmis, koks tikrasis antstolio veiklos pelningumas. Štai Valstybės kontrolė, prieš porą metų patikrinusi šios profesinės bendruomenės veiklą, konstatavo: „Vienas antstolis 2003 m. vidutiniškai gavo daugiau nei 146 tūkst. Litų pajamų“.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertai, vadovaujami žinomų teisininkų Henriko Mickevičiaus ir Kęstučio Čilinsko, atliko išsamų antstolių veiklos tyrimą, kuris ypač supykdė Antstolių rūmus. Suprantama, kodėl. Anstolių įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose nieko nekalbama apie piliečių apsaugą nuo antstolių piktnaudžiavimo, tačiau beatodairos ginami savi interesai.
Viešai nenorėję kalbėti antstoliai teigė ne visada esantys patenkinti jiems atstovaujančių Antstolių rūmų sprendimais. Kartu jie kaltino ministrą politikavimu prieš rinkimus. Girdi, antstoliams viena po kitos keliamos drausmės bylos yra viso labo viešųjų ryšių triukas, nes jos iškeliamos ir subliūkšta.
Tai netiesa,- atsikerta P.Kujalis.-Šiemet antstoliams ministras iškėlė 10 drausmės bylų: trims antstoliams skirtos drausminės nuobaudos, trys bylos dar neišnagrinėtos, o dėl kitų keturių apsiribota tik svarstymu. Bet bėda ta, kad ministro įgaliojimai šiuo atveju labai menki. Jis tik gali iškelti drausmės bylą, o kokią skirti baudą, sprendžia patys antstoliai, jų garbės teismas. O šis tik tada antstolį baudžia ar išmeta, kai tas pridaro į „savo lizdelį“.
Žmogaus teisių ekspertai konstatavo, jog antstolių veiklos nebaudžiamumas susijęs su tuo, kad reformą rengė teisingumo ministerijos specialistai, kurie vėliau išėjo dirbti antstoliais. Bet jų pavardės slepiamos. „Veido“ duomenimis antstolių veiklos reformą rengė aukšti ministerijos specialistai, tapę antstoliais: Vytenis Stungurys, Gintaras Matkevičius, Aušra Lepeškaitė, Neringa Lipeikienė, Inga Karalienė.
Ministras „kala“ partijos reitingą
Vis dėlto negali nesutikti su antstolių teiginiais, kad nykštukinės ir, kaip rodo sociologinės apklausos, po rinkimų, ko gero, tapsiančios nereikšminga politine jėga Pilietinės demokratijos partijos atstovas P.Baguška viešomis akcijomis dėl mažinamų antstolių, notarų paslaugų įkainių bei važinėjimu po šias teisines paslaugas teikiančių teisininkų kontoras stengiasi pelnyti politinių dividendų.
Lietuvoje yra apie 300 tūkst. probleminių skolininkų.Jų skolas administruoja antstoliai. Jei dar pridėtume skolininkų šeimos narius, galima sakyti, kad kas trečias lietuvis turi įvairių skolų. Tačiau Lietuva yra bene paskutinė valstybė, kurios politikai nesiryžta priimti įstatymo dėl fizinių asmenų bankroto. Daugelyje Vakarų Europos šalių egzistuoja praktika, kad bankrutuoti gali ne tik įmonė, bet ir žmogus. Paprastai visas bankrutuojančio žmogaus turtas išvaržomas. Bet po to jis gali pradėti naują gyvenimo etapą, jis vėl kuriasi, ir antstoliai nebegali kėsintis į jo užgyvenamą turtą.
50 tūkst. Lt uždirba notaras, patvirtinęs statybos bendrovės, pardavusios butus naujame daugiabutyje, sandorį.
Lietuvoje skolininkas persekiojamas iki gyvenimo pabaigos. Skolos ir net antstolio administravimo, procesinių veiksmų atlikimo išlaidos bei atlyginimas už darbą išskaitomas net iš pensininkų ar neįgaliųjų. Jei lietuvis tegauna minimalias pajamas (130 Lt per mėnesį), iš jo išskaitoma 20 proc., jei didesnes – net 70 proc. Maža to, kaip pastebi žmogaus teisių stebėtojai, dažnai nutinka taip, kad antstoliai iš beviltiško skolininko tik nusirašo išlaidas sau, o skolai ir nebelieka iš ko mokėti.
Antstolių uždarbis (Mln.Lt) |
||
Metai |
Pateikta ieškinių |
Išieškota |
2003 |
771474 |
102965 |
2004 |
677335 |
156877 |
2005 |
835425 |
194702 |
2006 |
776002 |
252533 |
2007 (I pusm.) |
432199 |
76506 |
Kita vertus, fizinių asmenų bankroto įteisinimo ypač nenori komerciniai bankai. Jiems tektų atsargiau dalyti paskolas, o ir dėl bankų apsidraudimo nuo didesnės rizikos didėtų paskolų palūkanų norma.
Ar bus įteisintas fizinių asmenų bankrotas – priklausys nuo rinkimams besiruošiančio parlamento valios. Toks įstatymo projektas jau rengiamas.
Jaunieji patarėjai susireikšmino
Teisingumo ministro P.Baguškos iniciatyva Vyriausybė sudarė darbo grupę ir dėl notarų veiklos. Jų paslaugų įkainiai jau buvo mažinti. Tiesa, viešai notarai nelinkę kritikuoti ministro darbo metodų.
Notarų rūmų viceprezidentas Marius Stračkaitis į visus klausimus apie vyriausybinės darbo grupės bei ministro veiksmus pertvarkant notariato veiklą atsakė labai aptakiai. Darbą premjero sudarytoje grupėje laikau konstruktyviu,- dėstė M.Stračkaitis.- O šiuo metu vykstančių procesų nereikėtų vadinti reforma, tai tik notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas, kuris, beje, vyko nuolatos, tik anksčiau žiniasklaida juo nesidomėjo“.
Buvusi Notarų rūmų prezidentė Svajonė Šaltauskienė, paprašyta komentaro, pasiūlė susitikti ne anksčiau kaip po trijų savaičių, o ir telefonu nerado nė keleto minučių.
Notarai, kaip ir jų kolegos antstoliai, atviresni tik tada, kai viešai nėra cituojami. Neoficialiai kalbinami sostinės notarai buvo gerokai atviresni.
Juos ypač piktina pagrindinis visų teisingumo ministro reformų autorius ir dešinioji ranka – Mykolo Romerio universiteto doktorantas Mantas Varaška. Jis kuruoja notariato veiklą. M.Varašką ministras P.Baguška į Teisingumo ministeriją atsivedė iš parlamento. Kai „darbietis“ P.Baguška vadovavo Seimo antikorupcijos komisijai, M.Varaška dirbo patarėju.
„Anksčiau pilkasis ministerijos kardinolas buvo ir viską reguliavo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas, o dabar jis gerokai „nusodintas“,- sakė vienas nepanoręs prisistatyti ministro kritikas.
Mūsų savaitraštis ne kartą rašė, kad notarais atsitiktiniai asmenys netampa. Paprastai ši vieta „paveldima“. Notarais pastaraisiais metais tapdavo tik notarų vaikai, pažįstami. O ir išeinama, tiksliau, išnešama, iš notarų būdavo nebent kojomis į priekį.
Ministras P.Baguška per šiek tiek daugiau nei metus inicijavo šešias drausmės bylas notarams ir penkias neeilines notarų atestacijas. Tiesa, visų jų veiklą, kaip ir antstolių, irgi pirmiausia vertina profesinės bendruomenės garbės teismas. Vis dėlto viena notarė, kuriai ministras skyrė atestaciją, pati pasitraukė. P.Baguška taip pat pakeitė pretendentų į notarus egzaminų tvarką.
Nepatenkintieji naująja tvarka tvirtina, kad šitaip P.Baguška ir jo aplinka esą pelningu darbu siekia aprūpinti savo klaną. „Tai tik viešųjų ryšių akcija. O iš tikrųjų baisu, kas vyksta. Vieną klaną keičia kitas. Tarkime, ministerijos darbuotojų kompiuteriai jiems nežinant yra tikrinami, darbuotojai slapta filmuojami, nelojaliesiems sudaromos tokios sąlygos, kad jie pasitrauktų. Įtampa didžiulė“, - pasakojo kitas panoręs likti anonimu šaltinis.
Ministras P.Baguška pasitiki tik jau patikrintais žmonėmis. Patyrusių specialistų vietas užima jo protežė M.Varaškos bendramoksliai ar kiti geradariai, Pavyzdžiui, ministerijos sekretoriumi paskirtas fizinio lavinimo dėstytojas Dainius Narkevičius, kurio vadovaujamoje Trakų sporto bazėje M.Varaška dirbo juristu. Baudžiamosios justicijos direktoriumi tapo M.Varaškos kolega iš R.Romerio universiteto Raimundas Jurka. Kitas ministro patarėjas, P.Kujalis, vėlgi bičiulis iš to paties universiteto.
Visiškas cirkas vyksta Teisinės informacijos centre (TIC). Nuo pat centro įkūrimo jam vadovaujantis Remigijus Mockevičius metamas lauk. Prieš tai jo pavaduotoju buvo paskirtas M.Varaškos bičiulis, su kuriuo jis dirbo Seime, M.M. Jis buvo paskirtas pavaduotoju, bet R.Mockevičius atleido naująjį savo pavaduotoją. Netrukus R.Mockevičius esą susirgo, o ministras laikinuoju centro vadovu paskyrė iš darbo jau atleistą M.M.
„Čia savą žmogų, matyt, reikia turėti dėl to, kad kitąmet centras pradės už ES struktūrinių fondų milijoninę paramą diegti bendrą teisės aktų registrą. Dėl šio registro ir ES lėšų tarpusavyje jau kuris laikas varžosi TIC, Nacionalinė teismų administrcija ir Seimo leidykla „Valstybės žinios“. Visi jų turėjo savų įtakingų rėmėjų ministerijoje. Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė , dar būdama teisingumo viceministre, ypač nemėgo R.Mockevičiaus. Bet ji bičuliaujasi su buvusiu Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavduotoju Romu Laurinavičiumi. Beje, auditoriai prieš keletą mėnesių atliko auditą šiame centre, jie visiškai supliekė R.Mockevičių,- pasakojo mūsų šaltinis ir reziumavo: Tokie dalykai rodo, kad kuriamas savas klanas“.
Antra vertus, natūralu, jog naujas ministras atleidžia politikuojančius specialistus, nesuvokiančius, kad jų misija yra įgyvendinti politikų valią, ir telkia savo komandą.
O kad reformų reikėjo, sutinka daugybė kalbintų teisininkų - antstolių, notarų, advokatų, mokslininkų, paprastų juristų. P.Baguškai, pirmajam ministrui, ne iš akademinės aplinkos, ne iš Vilniaus, neturinčiam ryšių, pavyko sujudinti klaną. Bėda tik ta, kad jo metodai kartais prasilenkia su demokratija.
Bet gal kitaip klano ir nesuvaldysi?