Kaip teisingai sudaryti testamentą, kad jūsų valia būtų įvykdyta
2016-02-19
Lietuvoje kasmet per 20 tūkst. žmonių nusprendžia sudaryti testamentą, dažnas – ir nelaukdamas garbaus amžiaus. Testamentas gali būti oficialus, surašytas nuvykus pas notarą, arba asmeninis, surašytas testatoriaus ranka.
Testamentu galima visą savo turtą arba jo dalį palikti vienam ar keliems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra įpėdiniai pagal įstatymą. Taip pat savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą galima palikti valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Testamentu nepaskirta turto dalis padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.
Kaip sudaryti oficialų testamentą? Oficialus testamentas sudaromas nuvykus pas notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Toks testamentas surašomas raštu dviem egzemplioriais. Jame nurodoma sudarymo vieta ir laikas, po surašymo testamentas perskaitomas testatoriui (asmeniui, sudariusiam testamentą). Tada oficialų testamentą testatoriaus akivaizdoje patvirtina notaras ar pareigūnas, jis įregistruojamas notariniame registre. Testamentas sudaromas dviem egzemplioriais: vienas atiduodamas testatoriui, kitas lieka patvirtinusioje įstaigoje.
„Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Lietuvos notariato įstatymas vienareikšmiškai nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą“, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Testamentu galima visą savo turtą arba jo dalį palikti vienam ar keliems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra įpėdiniai pagal įstatymą. Taip pat savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą galima palikti valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. Testamentu nepaskirta turto dalis padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą.
Kaip sudaryti oficialų testamentą? Oficialus testamentas sudaromas nuvykus pas notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Toks testamentas surašomas raštu dviem egzemplioriais. Jame nurodoma sudarymo vieta ir laikas, po surašymo testamentas perskaitomas testatoriui (asmeniui, sudariusiam testamentą). Tada oficialų testamentą testatoriaus akivaizdoje patvirtina notaras ar pareigūnas, jis įregistruojamas notariniame registre. Testamentas sudaromas dviem egzemplioriais: vienas atiduodamas testatoriui, kitas lieka patvirtinusioje įstaigoje.
„Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali. Lietuvos notariato įstatymas vienareikšmiškai nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą“, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Asmeninį testamentą galima surašyti pačiam. Asmeninį testamentą asmuo surašo pats savo ranka, nedalyvaujant notarui. Tokiame testamente privalu nurodyti testatoriaus vardą, pavardę, testamento sudarymo datą ir vietą, jis turi būti pasirašytas. Šio tipo testamentą galima surašyti ir nedalyvaujant kitiems asmenims, todėl jį dažnai renkasi norintys visiško konfidencialumo. Tačiau tokio testamento nepatikrina specialistas, todėl būtina aiškiai suformuluoti jo turinį.
"Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas toks testamentas negalioja. Šio tipo testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, bet priimant testamentą saugojimui turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti įstatymų nustatyta tvarka, jis turi būti pateiktas patvirtinti teismui ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas“, – aiškina M. Stračkaitis.Turto paveldėjimas nesant testamentoJei žmogus miršta nepalikęs testamento, paveldima pagal įstatymą. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas. Priklausomai nuo turto nuosavybės rūšies kodeksas numato privalomąsias paveldėjimo dalis mirusiojo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Toliau išrikiuojama paveldėtojų eilė – vaikai, tėvai, šeimos nariai, giminaičiai ir t.t.„Testamento sudarymas leidžia asmeniui aiškiai įvardinti, kam liks jo turtas. Svarbu žinoti, jog testamentu galima atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Pavyzdžiui, pasitaiko situacijų, kai tėvais senatvėje vieni vaikai rūpinasi, o kiti nusigręžia. Tokiu atveju tėvai gali palikti didesnę palikimo dalį tam vaikui, kuris rūpinosi jais daugiau“, – sako M. Stračkaitis.