Kaip atgauti žemę
Rajono miestelyje dar 1951-54 metais vykdomasis komitetas skyrė mūsų tėvui žemės sklypą namui statyti. Namas buvo pradėtas statyti, bet nebaigtas.
Ar galima po tiekos metų vaikams susigrąžinti tą žemės sklypą, kuris iki šiol neužstatytas, t.y. laisvas?
Šį laikraščio skaitytojos klausimą komentuoja Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė.
Įstatymai savo specifine juridine kalba šituos žemiškus dalykus aiškina šitaip.
Nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teisės pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Toliau įstatymas byloja štai ką.
Nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:
- turto savininkui;
- asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą;
- turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams);
- turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
- asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Jeigu čia paminėti asmenys, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.
Čia įvardinti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. galėjo perleisti notariškai patvirtintą sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.
Dabar teisinę leksiką išverskime į suprantamesnę žmonių kalbą.
Galutinis taškas atgauti žemę – 2001 m. gruodžio 31 d. data.
Jeigu žmogus dėl kažkokių priežasčių praleido tą terminą, tada turi eiti į teismą ir įrodinėti, kad tas terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.
Kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Gali žmogaus prašymą atmesti, bet gali tą terminą ir pratęsti.
Tik reikia įsidėmėti, kad teismas pratęsia tą terminą savininko, kuris turėjo (arba turi) teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą, vardu.
O jeigu tas nekilnojamojo turto turėtojas jau miręs – kas tuomet?
Kaip mes, teisininkai, sakomea, jo turtą paveldi įstatyminiai (pagal įstatymą) arba testamentiniai (pagal testamentą) įpėdiniai, jeigu yra tą faktą įrodantys dokumentai.
O jeigu jų nėra, tuomet lieka vienas kelias – teismas. Reikia įsidėmėti, kad teismas nustato tik tą faktą, kad tokia ir tokia žemė priklausė mirusiajam, t.y. nuosavybė įforminta jo vardu.
Su tokiu teismo sprendimu jau galima eiti pas žemėtvarkininkus, o po to pas notarus, kad tie išrašytų žemės paveldėjimo teisės liudijimą. Turėdamas tokį liudijimą žmogus jau tampa tos žemės savininku.
Dar vienas dalykas. Gali būti taip, kad asmuo, kuris iki 2001 m. gruodžio 31 d. spėjo paduoti prašymą sugrąžinti jam turėtą žemę, bet mirė ir todėl neįformino savo nuosavybės teisių – kas tuomet?
Tą jo turtą – žemę tuomet be jokių teismų paveldi įpėdiniai. Jie kreipiasi į notarų biurą pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą ir gauna paveldėjimo teisės liudijimą į tą turtą.