Kai sandoris pasiekia notarą
Nuo 2015 m. sausio 1 d. didesnius akcijų perleidimo ir paskolų sandorius turi tvirtinti notarai. Mariaus Stračkaičio, Lietuvos notarų rūmų prezidento, paprašėme pakomentuoti kai kuriuos su naujomis prievolėmis susijusius klausimus.
Ne visas akcijų sutartis pasirašant iš anksto žinomas perleidžiamų akcijų skaičius. Jų kaina gali būti susieta su įmonės veiklos rezultatais. Kaip elgtis, kai nežinomas akcijų skaičius ir kaina? Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad sutartyje dėl akcijų perleidimo, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas perleidžiamų akcijų skaičius ir nominali vertė, o sutartis, kurioje nėra šių duomenų, yra negaliojanti. Toks reikalavimas nebūtų taikomas sudarant akcijų perleidimo sutartį reguliuojamoje rinkoje.
Šalys gali susitarti akcijų pardavimo kainą sumokėti ir vėliau, t. y. galėtų būti sudaryta sąlyginė akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis. Tokioje sutartyje numatomos sąlygos, kurioms įvykus šalys sumokės akcijų kainą. Taigi, tokiu atveju akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties sudarymo momentu nuosavybės teisė į akcijas nėra perleidžiama ir visa kaina už akcijas nėra sumokama (gali būti sumokama dalis kainos). Tokia sandorio struktūra pasirenkama tuomet, kai šalys susitaria dėl akcijų pirkimo ir pardavimo sąlygų, tačiau norint akcijas parduoti ir perleisti nuosavybės teisę prieš tai turi būti įvykdomi teisės aktuose numatyti reikalavimai.
Pavyzdžiui, turi būti gautas Konkurencijos tarybos leidimas dėl koncentracijos, ar įgyvendinti akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties šalių tarpusavio sutarti reikalavimai. Šalys, pavyzdžiui, gali susitarti, kad iki akcijų nuosavybės perleidimo akcijų pardavėjas turi atskirti dalį verslo nuo bendrovės, bendrovė turi pasiekti tam tikrą apyvartą. Sutartyje nustatytoms sąlygoms įvykus, šalys turėtų pasirašyti akcijų priėmimo ir perdavimo aktą atitinkantį dokumentą ir sumokėti akcijų kainą.
Ar reikia pas notarą tvirtinti opcionus?
Akcijų opcionas suteikia teisę opciono gavėjui, atsižvelgiant į opciono sutarties sąlygas, nusipirkti nustatytą bendrovės akcijų skaičių iš opciono davėjo už tam tikrą kainą. Tokį sandorį galima sudaryti paprasta rašytine forma. Tačiau jeigu įgyvendinant opciono suteikiamą teisę parduodamų ir įsigyjamų akcijų skaičius ar kaina atitiks įstatymo nustatytus kriterijus, tuomet akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis turi būti sudaroma notarine forma. Ar sutartis dėl prekių pirkimo, kurioje numatytas atidėtas mokėjimas ar yra kitokių nuostatų, kurios pagal savo esmę atitinka paskolos santykius, turėtų būti tvirtinama notaro? Prekių ar kitų kilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutartis yra sudaroma paprasta rašytine forma, o kai tokios sutarties objektas yra nekilnojamasis daiktas, pagal įstatymą sutartis turi būti sudaroma notarine forma. Ar reikia pas notarą tvirtinti sutartis, kai šalys nuspręs, jog sutarčiai galioja kitos šalies teisė?
Valstybių sienos jau seniai nekliudo sudaryti sutartis dėl vertybinių popierių perleidimo. Notarai, būdami valstybės įgalioti asmenys, veiklą vykdyti gali tik Lietuvos teritorijoje. Tačiau notaras, atlikęs teisinį tyrimą, tikrai galėtų patvirtinti Lietuvos įmonės akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį šalims pasirinkus taikyti užsienio valstybės teisę. Be abejo, tokį sandorį patvirtinti būtų sunkiau jau vien dėl to, kad notarui reikėtų gerai išmanyti ne tik tarptautinės privatinės teisės normų taikymą, bet ir žinoti taikytinos užsienio teisės turinį. Klientų ir notarų komunikacija Lietuvoje vyksta naudojantis moderniomis informacinėmis technologijomis, todėl notarų paslaugos lengvai prieinamos ir patogios.
Tačiau šalys turi turėti protingą interesą pasirinkti taikyti kitos valstybės teisę ir būti saistomos bendrų civilinės teisės principų. Be to, tai nebūtų pagrindas atsisakyti taikyti valstybės, su kuria tokia sutartis susijusi, imperatyvias teisės normas. Todėl pasirinkimas sutarčiai taikyti užsienio valstybės teisę neturi būti grindžiamas vengimu taikyti Lietuvoje tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais akcijų pardavimui privalomą notarinę formą. Todėl už akcijas mokant nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje, nepaisant šalių susitarimo taikyti užsienio valstybės teisę, nekilnojamojo turto perleidimui turėtų būti taikoma to turto buvimo vietos, t. y. Lietuvos valstybės teisė. Toks sandoris turėtų būti sudaromas notarine forma. Taigi šiuo atveju akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis turėtų būti sudaroma, vadovaujantis tiek tam tikros užsienio valstybės, tiek Lietuvos teise, kuri reguliuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perėjimo momentą ir kitus daiktinės teisės klausimus. Kitais atvejais, sprendžiant klausimą dėl šalių pasirinkimo akcijų perleidimo sandoriui taikyti užsienio teisę, reikėtų įvertinti konkrečias aplinkybes ir tuomet jas susieti su taikytinomis tarptautinėmis privatinės teisės normomis. Šalys gali susitarti, kad jų sutarčiai bus taikoma ne vienos valstybės teisė.
Sandoriai, kuriuos nuo 2015 m. sausio 1 d. turi tvirtinti notaras:
- UAB akcijų pardavimo sutartis, kai parduodama 25% ar daugiau bendrovės akcijų;
- UAB akcijų pardavimo sutartis, kai akcijų kaina didesnė kaip 14.500 Eur;
- Paskolos sutartis, kai paskolos suma viršija 3.000 Eur ir paskola teikiama grynaisiais pinigais;
- Vekseliai, kurių suma didesnė kaip 3.000 Eur, jeigu vekselį išduoda fizinis asmuo.