Jūriniai protestai – išskirtinės specifikos notarinės praktikos forma
Jūrinis protestas – itin retas veiksmas notarinėje praktikoje. Šio akto naudojimo sfera – industrinė uosto veikla - kol kas plėtojama tik Klaipėdoje. Ko gero, apibrėžta geografinė erdvė ir reti praktikos atvejai lėmė, kad šis teisinis institutas nėra pristatomas net ir teisinėje literatūroje, apie jį mažai žino kapitonai ir laivų savininkai. Šiandien uosto kompanijos vystosi greitai ir dinamiškai, plečiamas tarptautinis verslas, vadinasi, daugės ir ginčo atvejų, kai laimės tie, kurie mokės profesionaliai apginti savo pozicijas. Teisingai surašytas jūrinis protestas – tai svarbus dokumentas, kurio specifinius reikalavimus privalo žinoti uosto kompanijų teisininkai, įgalioti konsulinių įstaigų darbuotojai, laivų savininkai, kapitonai ir, žinoma, notarai.
Jūrinis protestas veikia tarsi tarpininkas įvairialypiame teisiniame santykyje, kuriame susipina skirtingų subjektų, t.y. valstybės ir ekologiškos aplinkos naudotojų (dažniausiai tai susiję ir su ekologinėmis problemomis), laivo kapitono ir laivo savininko, krovinio siuntėjo bei gavėjo ir t. t., interesai. Todėl jūrinio protesto priėmimas, kaip notarinis veiksmas, savo specifika išsiskiria iš kitų notarinių veiksmų. Pati sąvoka jūrinio protesto aktas pasufleruoja, kad kalbama apie prieš tai vykusių procedūrų rezultatą. Atsitikus įvykiui subjektų elgesį teisiniame santykyje nustato teisės aktai, t.y. laivo kapitonas privalo pateikti jūrinio protesto pareiškimą, o notaras – surašyti jūrinio protesto aktą. Tiek kapitonas, tiek notaras veikia laikydamiesi notarinę, jūrinę bei ekologinę teisę reglamentuojančių įstatymų ir kitų nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų reikalavimų. Notaro dalyvavimas šiame procese tarsi numato prielaidas, jog galimai kilsiantį ginčą spręs teismas. Todėl teisminio nagrinėjimo metu jūrinio protesto aktas pateikiamas kaip įrodymai, kurie patvirtina kapitono kaltės nebuvimą net ir atsiradus žalai. Jūrinio protesto aktas, kaip ir bet kuris kitas notarinis veiksmas, gali įpareigoti ne tik tiesiogiai dalyvavusius šiame notariniame veiksme asmenis, bet ir platesnį jų ratą.
Jūrinis protestas – tai specifinis teisinis institutas, kuris nustato įrodymų pateikimo tvarką, kai laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu įvyksta įvykis, kuriuo laivui ar kroviniui padaroma žala, nesant kapitono kaltės. Laivo kapitonas, siekdamas apginti savo teisėtus interesus, surašo jūrinį protestą detaliai išvardindamas aplinkybes, priežastis bei priemones, kurių ėmėsi atsiradusiai žalai sumažinti.
Jūrinio protesto sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3–335 „Dėl vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklių patvirtinimo“. Taigi jis apibūdinamas kaip oficiali įrodymų dėl laivo kapitono ir laivo įgulos kaltės nebuvimo padarant žalą kroviniui ar laivui patvirtinimo tvarka. Procesinė (taip pat ir notarinė) forma, realizuojant materialinę teisę, tikslinga ir būtina tada, kai valstybės teisėsaugos organų veikloje reikia nustatyti teisės pažeidimo fakto tikrumą. Laivo avarijos, be žalos kroviniui, dažniausiai turi ir ekologinį atspalvį, kurio svarba šiandieniniame pasaulyje ypač pabrėžiama.
Pareiškimas dėl jūrinio protesto surašymo
Detaliausiai jūrinio protesto institutas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 12 skirsnyje. Remiantis minėto įstatymo 65 str. 1 dalimi, jeigu laivui plaukiojant jūroje arba stovint uoste įvyko įvykis, kuris gali būti pagrindas pareikšti laivo valdytojui turtinius reikalavimus, laivo kapitonas, norėdamas užtikrinti įrodymus laivo valdytojo teisėms ir teisėtiems interesams ginti, pasirūpina, kad nustatyta tvarka būtų surašytas jūrinio protesto aktas. Šio teisinio instituto tikslas yra išsaugoti kiek įmanoma tikslesnę informaciją apie įvykio aplinkybes, priežastis, pasekmes ir tai, ko buvo imtasi siekiant sumažinti žalos atsiradimo galimybę arba mastą.
Jūrinio protesto aktas yra dokumentas, kuriame patvirtinamos buvusio įvykio aplinkybės. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio nuostatose, be kitų notarui priskirtų funkcijų, nustatyta, jog notarai, vykdydami savo veiklą, priima jūrinius protestus (26 str. 12 p.). Paminėtina, kad priimti jūrinius protestus užsienio valstybės uoste pavedama Lietuvos Respublikos konsuliniams pareigūnams (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27 str. 8 p.) arba kitiems užsienio valstybės pareigūnams, kuriems suteikti tokio pobūdžio įgaliojimai teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos konsulinio statuto, nustatančio konsulinių pareigūnų kompetenciją atliekant notarinius veiksmus, 51 straipsnio 13 punkte taip pat nurodoma, jog konsuliniai pareigūnai priima jūrinius protestus. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 66 straipsnyje sakoma, kad pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo pateikiamas:
a) Lietuvos uoste – notarui arba kitam pareigūnui, kuriam Lietuvos Respublikos įstatymu yra pavesta atlikti notarinius veiksmus;
b) užsienio valstybės uoste – Lietuvos Respublikos konsului arba kompetentingam užsienio valstybės pareigūnui tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka.
Prekybinės laivybos įstatymas nustato, kad laivo kapitono jūrinio protesto aktas atsakingam pareigūnui turi būti pateikiamas per 24 valandas nuo laivo atplaukimo į uostą. Šis momentas yra nustatomas pagal notarui ar kitam atsakingam pareigūnui pateiktą laivo žurnalo išrašą (Priedas Nr. 3) arba pagal uosto kapitono pažymą (Priedas Nr. 1). Tais atvejais, kai įvykis įvyksta pačiame uoste, pareiškimas pateikiamas per 24 valandas nuo įvykio. Jei nebuvo galimybių pateikti pareiškimo dėl jūrinio protesto per nustatytą terminą, tuomet pareiškime turi būti nurodytos priežastys.
Jūrinio protesto turinys, surašymo tvarka ir papildomi dokumentai
Su jūrinio protesto akto pareiškimu (Priedas Nr. 2) notarui pateikiama ir uosto kapitono pažyma apie laivo įplaukimo momentą, laivo žurnalo išrašas (patvirtintas laivo kapitono parašu ir laivo antspaudu) bei kapitono sudarytas liudytojų sąrašas. Gavęs visus minėtus dokumentus, notaras surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį (priedas Nr. 4). Jame turi būti nurodytos aplinkybės ir priemonės, kurių ėmėsi laivo kapitonas krovinio saugumui užtikrinti. Tais atvejais, kai praleistas jūrinio protesto pateikimo terminas, papildomai nurodomos ir priežastys, kodėl jis buvo praleistas. Minėtas dokumentas surašomas dviem egzemplioriais, kurių vienas lieka notarų biure, o kitas atiduodamas kapitonui. Jūrinio protesto aktą pasirašo kapitonas ir liudytojai.
Notaras, priimdamas jūrinį protestą, privalo susipažinti su laivo žurnalu (arba jo išrašu), kuris laikomas pagrindiniu oficialiu dokumentu, detaliai atskleidžiančiu objektyvią nepertraukiamą laivo veiklą. Laivo žurnalo išraše bei jūrinio protesto pareiškime turi būti nurodyti tokie faktai: laivo atvykimo į uostą laikas, tam tikrais atvejais patvirtinimas, kad laivo triumai nebuvo atidaryti iki jūrinio protesto pareiškimo pateikimo notarui arba kad krovinio iškrovimas pradėtas iki minėto pareiškimo padavimo, įvykio aplinkybės ir priežastys, laivo kapitono bei įgulos veiksmai siekiant išvengti žalos ir pan. Jeigu yra pagrindo manyti, kad buvo padaryta žala laive esantiems kroviniams, pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo turi būti pateikiamas prieš atidarant laivo triumus. Šio reikalavimo gali būti nepaisoma tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į vežamo krovinio savybes, siekiant išvengti dar didesnės žalos arba jo praradimo. Draudimas atidaryti laivo triumus prieš kapitonui pateikiant jūrinį protestą siejamas su tuo, kad jis įvykio aplinkybes aprašytų objektyviai, nematęs krovinio būklės.
Tais atvejais, kai yra prarastas laivo žurnalas, notaras priimdamas jūrinį protestą remiasi kitais duomenimis: jam turi būti pateikiamos ne tik laivo žurnalo praradimo aplinkybės, bet jis vadovaujasi ir detaliais kapitono paaiškinimais apie įvykio aplinkybes bei liudininkų parodymais. Notaras, surašydamas jūrinio protesto aktą, apklausia laivo kapitoną ir įgulos narius, kurie pateikia paaiškinimus apie įvykusį įvykį. Laivo kapitonas liudininkus parenka savo nuožiūra, jų grupę sudaro tiek vadovaujančias pareigas laive užimantys asmenys, tiek eiliniai jūreiviai. Visų minėtų dokumentų bei paaiškinimų pagrindu notaras surašo jūrinio protesto aktą ir jį patvirtina parašu bei antspaudu. Kiek įmanoma, jūrinio protesto akto turinys turi atspindėti pažodinius kapitono ir įgulos narių aplinkybių paaiškinimus. Notaras žodinius paaiškinimus sutikrina su laivo žurnalo išraše esančiais duomenimis. Jeigu pateikti duomenys prieštarauja vienas kitam, notaras prašo paaiškinti priežastis. Tais atvejais, kada notaras nemoka kalbos, kuria kalba laivo kapitonas ir/ar kiti paaiškinimus teikiantys asmenys, notarui pateikiami dokumentai turi būti vertėjo išversti į lietuvių ar kitą notarui suprantamą kalbą. Notaro pareiga priimant jūrinio protesto pareiškimą yra sutikrinti kapitono ir įgulos narių parodymus pagal jam pateikto laivo žurnalo išrašo duomenis.
Grįžtant prie Lietuvos Respublikos teisinės bazės, reglamentuojančios jūrinio protesto kaip notarinio veiksmo atlikimą, be Prekybinės laivybos įstatymo, laivų avarijų tyrimo tvarką nustato ir Saugios laivybos įstatymas bei poįstatyminiai aktai. Minėto įstatymo 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. VIII–1897 ir 2005 m. vasario 15 d. Nr. X–116 redakcijose skirtingai nustatyta pranešimo apie laivo avariją tvarka. Ir anksčiau galiojusiame, ir dabar galiojančiame Saugios laivybos įstatyme kapitonui nustatyta pareiga apie laivo avariją pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai. Tuo tarpu 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. VIII–1897 minėto įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto laivo avarija įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje arba uoste, laivo kapitonas apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei toje valstybėje. Šiuo metu galiojančio įstatymo redakcija kapitoną įpareigoja papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei tarnybai toje valstybėje apie užsienio valstybės jūroje ar uoste įvykusias avarijas, kai jos traktuojamos kaip svarbios arba labai svarbios. Remiantis Saugios laivybos įstatymo nuostatomis, įvykus laivo avarijai privaloma apie tai pranešti Saugios laivybos administracijai, kuriai pavesta jas tirti. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo „Dėl vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punkte nustatyta, kad kapitonas laivo avarijos atvejais turi teisę pareikšti jūrinį protestą.
Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų (t.y. šiuo atveju, kalbant apie jūrinio protesto priėmimą – notaro) neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Ši LR CPK nuostata reiškia, jog notarui, priėmus jūrinį protestą ir vėliau kilus ginčui dėl jame nurodytų aplinkybių teisme (pvz., dėl krovinio praradimo ar sugadinimo, dėl laivo sugadinimo bei dėl to kilusios žalos ar atsiradusių nuostolių atlyginimo ir pan.), procesas teisme bus kur kas lengvesnis, kadangi nebebus būtina apklausti laivo įgulos narių, o jų parodymai, užfiksuoti jūriniame proteste, turės tokią pačią įrodomąją galią, kaip ir apklausus juos teisme. Be to, jūriniame proteste užfiksuotų parodymų teismo proceso metu nebus galima paneigti kitų liudytojų parodymais. Vadovaujantis LR CPK 197 straipsnio 2 dalimi, aplinkybės, nurodytos notaro priimtame ir patvirtintame jūriniame proteste, ginčo nagrinėjimo teisme metu yra laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus.
Įdomumo dėlei pastebėtina, kad ne visose valstybėse notaro patvirtinti dokumentai turi prima facie galią, todėl minėta Lietuvos Respublikos įstatymų nuostata laikytina pažangia. Priimdamas jūrinius protestus notaras prisideda prie teismo darbo nustatant tiesą byloje bei vykdant teisingumą ir neretais atvejais palengvina teismų darbą, turint omenyje, jog pati laivo įgulos darbo specifika lemia, kad bylos, kuriose būtina kaip liudytojus apklausti laivo įgulos narius, būtų pasmerktos ilgam nagrinėjimui.
Jūrinio protesto ir notarinės praktikos sąlytis Europos šalyse
Praktika dėl jūrinio protesto pateikimo tvarkos Europos šalyse yra skirtinga. Pvz., Rumunijoje, Austrijoje notarai jūrinių protestų apskritai nepriima, nes tai nepriskirta jų kompetencijai. Vengrijos teisėje apskritai nėra jūrinio protesto instituto. Lenkijoje jūrinių protestų aktus priima Jūros rūmai, kurie veikia prie Gdansko ir Ščecino teismų. O Estijoje, remiantis Estijos Respublikos notariato įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, notaras gali tvirtinti jūrinius protestus, tačiau šis notarinis veiksmas labai retas ir praktikos šiuo klausimu beveik nėra. Kaimyninėje Latvijoje susiklosčiusi tokia situacija, kad Jūriniame kodekse jūrinis protestas nereglamentuojamas, nors Latvijos Respublikos notariato įstatyme užsimenama apie protestus (iš to galima daryti prielaidą, kad ir apie jūrinius protestus), kurių priėmimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teisės akte, nustatančiame Latvijos notarų atlyginimo dydžius, nurodyta, kad jūrinio protesto patvirtinimo kaina yra 6 latai. Taigi, nors lyg ir aiškiai apibrėžta, kad jūrinio protesto akto priėmimas Latvijos Respublikoje priskiriamas notarų kompetencijai, tačiau teisės aktų, reglamentuojančių jūrinius protestus, nebuvimas traktuotinas kaip teisės spraga.
PRIDEDAMI DOKUMENTŲ PAVYZDŽIAI:
NAUDOTA LITERATŪRA:
-
Lietuvos Respublikos notariato įstatymas// Žin., 1992, Nr. 28-810.
-
Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas// Žin., 1996 , Nr. 101–2300.
-
Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas// Žin., 2000, Nr. 75–2264; 2005, Nr. 31–974.
-
Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymas// Žin., 2005, Nr. 31–974.
-
Lietuvos Respublikos konsulinis statutas// Žin., 1995, Nr. 43-1047.
-
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3–335 „Dėl vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklių patvirtinimo“// Žin., 2002, Nr. 76–3278.
-
„Laikinosios notarinių veiksmų atlikimo metodinės taisyklės“, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 362// Žin., 1999, Nr. 110–3242 (neteko galios nuo 2004–03–08).
-
2007.