Ir žolę reikia deginti... pagal įstatymą
Ir žolę reikia deginti... pagal įstatymą
Ne tik pavasarį, bet ir rudenį deginama žolė. Gamtosaugininkai dėl to pyksta, barasi ir moralizuoja. Tik kas iš to – kaip smilko deginama žolė, taip ir smilksta. Juoduoja išdeginti pievų ir upių pakrančių plotai...
O kaip šitą dalyką reguliuoja teisėsauga?
1997 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos apsaugos ministerija patvirtinto reikalavimus deginant žolę, nendrynus, ražienas, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas. Šitie reikalavimai ir nustato, kur ir kaip turi būti deginamos augalinės kilmės atliekos.
Bet pirmiausia apie tai, ką reikalavimai draudžia daryti.
O draudžia jie visų pirma deginti nenupjautą žolę, nendres ir žemės ūkio kultūras, taip pat ražienas. Bet juk šitaip dažniausiai ir būna – žolė deginama nenupjauta!
Pažymėtina, kad draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais deginti buitines bei pramonines atliekas.
Miesto gyventojams turėtų būti įsimintina, kad miestuose draudžiama deginti žolę, nendres, ražienas, medžių lapus ir šiaudus. (Suprantama, kad mieste sunku rasti nendrių ir ražienų).
Kas be ko, reikalavimai įspėja, kad augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti durpingose vietose ir gaisrams palankiomis dienomis.
Draudimai draudimais, o kaip leidžiama deginti tas augalinės kilmės atliekas?
Deginant lauko sąlygomis, būtina tas augalinės kilmės atliekas sugrėbti į krūvą. Negalima degančio laužo palikti be priežiūros. Ugnaivietę privalu užgesinti vandeniu arba smėliu.
Jeigu yra draudimų, tai turi būti ir sankcijų. Todėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 83 1 straipsnis nustato, kad sausos žolės, nendrynų, ražienų, šiaudų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, piliečiams užtraukia baudą nuo 25 iki 400 litų. O pareigūnai baudžiami griežčiau – nuo 100 iki 500 litų.
Aldas Vabuolas