Civilinio kodekso dešimties metų taikymo notarinėje praktikoje PATIRTIS IR PROBLEMOS
Paveldėjimas
Rengiant Civilinį kodeksą, buvo planuojama paveldėjimo bylų tvarkymą perduoti teismų kompetencijai. Tačiau paskutiniu momentu buvo apsigalvota ir palikta iki tol galiojusi tvarka, kad paveldėjimo bylas tvarko notarai. Notarų praktikoje būna nemažai klausimų dėl paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
Dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, notarų nuomonės dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo išsiskyrė:
- viena nuomonė: pirmos eilės įpėdiniai palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos, o antros eilės įpėdiniams teisė priimti palikimą atsiranda tik po to, kai palikimo nepriėmė pirmos eilės įpėdiniai, t.y. praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties. Kiekviena vėlesnė įpėdinių eilė turi išlaukti tą laiką, kuris skirtas priimti palikimą ankstesnei eilei, ir tik tada per tris mėnesius priimti palikimą. Taigi visais atvejais ketvirtos eilės įpėdinis palikimą gali priimti ne aksčiau kaip praėjus devyniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, o liudijimą gali gauti praėjus 12 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos;
- kita nuomonė: visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą dėl palikimo priėmimo/sutikimo priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos, siekiant nepažeisti įpėdinių, paveldimo turto bendraturčių, kreditorių, valstybės bei kitų trečiųjų asmenų interesų.
Tik įsigaliojus Civilinam kodeksui dauguma notarų laikėsi pirmosios nuomonės. Šiuo metu Notarų rūmų prezidiumas kreipia notarų praktiką ta linkme, kad terminas priimti palikimą yra trys mėnesiai ir visi įpėdiniai savo valią turi pareikšti per šį terminą. Šios taisyklės išimtis - CK 5.58 straipsnis, kuriame reglamentuojama paveldėjimo transmisija.
Dėl notaro aktyvumo paveldėjimo procese (įpėdinių paieškos). Įpėdinis turi priimti palikimą aktyviais veiksmais7. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą įpėdinis valios neišreiškė, notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams. Notaras neprivalo ieškoti įpėdinių. Tačiau jeigu notarui žinoma, kad įpėdinis yra neveiksnus ar nepilnametis, jis turi imtis priemonių tokio įpėdinio interesams apsaugoti.
2011 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose8“ norodė, kad tuo atveju, kai palikimą paveldi nepilnametis, jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 str. 4 d.), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Nepilnamečio giminaičiai, kurie žino apie nepilnametį asmenį, tačiau priima paveldėjimą savo vardu nesant teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, elgiasi nesąžiningai ir jų teisės negali būti ginamos remiantis civilinių santykių stabilumo principu, jei pilnametystės sulaukęs asmuo pateiks prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą.
Dėl disponavimo turtu, kuris paliktas bendruoju sutuoktinių testamentu. Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, susiformavo dvi nuomonės dėl kitą sutuoktinį pergyvenusio sutuoktinio galimybės disponuoti paveldėtu turtu, jei yra sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, kuriame nurodytas įpėdinis po abiejų sutuoktinių mirties.
Viena nuomonė, kad pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs turtą, kurio įpėdinis, paveldėsiąs turtą po pergyvenusio sutuoktinio mirties, yra paskirtas pagal bendrą sutuoktinių testamentą, negali disponuoti tuo turtu, nes tuo atveju būtų pažeisti Civilinio kodekso 5.49 str. 1 dalies reikalavimai, t.y. būtų pakeistas testamento turinys.
Kita nuomonė, kuriai pritarė ir Notarų rūmų prezidiumas, yra ta, jog mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis, priėmęs palikimą, tampa paveldėto turto savininku. Jis šiuo turtu disponuoja savo nuožiūra. Bendru sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis jokių teisių į šį turtą neturi. Jo paveldėjimo teisė atsiranda tik mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Jis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Paskirto įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Jam paveldėjimo teisės normos nesuteikia jokių ypatingų teisių ir pareigų. Jis turi tokias pačias teises ir preigas, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis. Pergyvenęs sutuoktinis, disponuodamas paveldėtu turtu, nekeičia bendrojo sutuoktinių testamento turinio. Būdamas paveldėto turto savininku, jis tiesiog įgyvendina savo, kaip savininko, teises.
Dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą
2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimai, nustatantys, kad įpėdinis, pageidaujantis priimti palikimą pagal turto apyrašą, turi kreiptis į notarą, o ne į teismą. Taigi šiuo metu asmenys visais atvejais dėl palikimo priėmimo kreipiasi į notarą, nebent priima palikimą pradėdami paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).
Įpėdiniui kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, notaras informuoja įpėdinį apie galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą arba nesudarant turto apyrašo. Notaras taip pat paaiškina apyrašo sudarymo pasekmes. Įpėdiniui pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodžius, kad jis pageidauja priimti palikimą pagal apyrašą, notaras išduoda jam vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Šį pavedimą (kaip anksčiau teismo) vykdo antstolis.
Sandoriai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu
Civilinio kodekso 3.188 str. 1 dalyje nurodyti su nepilnamečio vaiko turtu susiję sandoriai, kurių tėvai negali sudaryti be išansktinio teismo leidimo – tai nepilnamečių vaikų turto perleidimas, jo įkeitimas, palikimo priėmimas ar atsisakymas nepilnamečių vaikų vardu ir kiti. Ilgai vyko diskusijos, ar tais atvejais, kai daromi šiame CK straipsnyje nurodyti su nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų amžiaus turtu susiję sandoriai, taip pat reikalingas teismo leidimas, nes vadovaujantis CK 2.8. str. 1 dalimi tokie nepilnamečiai sandorius sudaro patys, tik su tėvų ar rūpintojų sutikimu.
2011 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, kad CK 3.188 str. 1 d. 2 punktas įpareigoja nepilnamečio vaiko tėvus gauti teismo leidimą vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 3.188 str. 1 d. 2 punktas vertintas laip lex specialis pagal CK 2.8 str. 1 dalį, todėl teismas, vadovaudamasis CK 2.8 str. 1 dalimi ir CPK 137 str. 2 d. 1 punktu, neturi teisės atsisakyti priimti prašymo dėl teismo leidimo išdavimo, paduoto vadovaujantis CK 3.188 str. 1 d. 2 punktu.
Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registravimas
2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse nustatyta, kas laikoma įgaliojimu ir kuriais atvejais įgaliojimai turi būti patvirtinti notarine tvarka. Nors Civilinis kodeksas nustatė, kad turi būti sukurta daug naujų registrų (Vedybų sutarčių, Testamentų, Sutarčių), tačiau Įgaliojimų registras ir privaloma notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registracija nebuvo nurodyti.
Notarinė praktika parodė, kad bankams, notarams bei kitiems asmenims, kuriems pateikiami notariškai patvirtinti įgaliojimai, svarbi informacija, ar patvirtintas įgaliojimas nėra panaikintas. Todėl nuo 2005 m. liepos mėnesio Notarų rūmai pradėjo kaupti duomenis apie notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų panaikinimą. Ši informacija buvo teikiama notarams. Vėliau jau Teisingumo ministerija ėmėsi iniciatyvos steigti Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registrą, kuriame būtų kaupiama informacija ne tik apie įgaliojimų panaikinimą, bet ir apie pačius įgaliojimus. Nors Notarų rūmai sutiko pertvarkyti turimą duomenų sąrašą pagal valstybės registrams keliamus reikalavimus, Teisingumo ministerija nesutiko Notarų rūmų paskirti šio registro tvarkytoju ir registrą pavedė tvarkyti Centrinei hipotekos įstaigai. Nuo 2011 m. sausio 1 d. galioja Civilinio kodekso 2.1381 straipsnis, kuriuo reglamentuojami privalomas notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registravimas registre bei šio registro tvarkymo įstaiga.
Užsienio valstybių notarų rūmai dažnai patys tvarko registrus, kuriuose kaupiami duomenys apie notarų tvirtinamus sandorius. Latvijos notarų rūmai kaupia informaciją apie panaikintus įgaliojimus ir nuo kitų metų pradės tvarkyti Testamentų registrą. Testamentų registrus tvarko Austrijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Rumunijos, Kroatijos, Bulgarijos notarų rūmai. Vokietijos notarų rūmai steigia Testamentų registrą9.
Notarų depozitinių sąskaitų naudojimas
Ne viename Civilinio kodekso straipsnyje nurodyta: jei skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui, jis gali įmokėti atitinkamą sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (pavyzdžiui: CK 6.56 str. 1 d., CK 4.226 str., CK 6.51 str., CK 6.583 str. 7 d., CK 6.662 str. 6 d.).
Civilinio kodekso 6.344 straipsnis reglamentuoja pirkėjo pareigą sumokėti kainą ir kitas išlaidas. Civilinio kodekso rengėjai buvo nustatę, kad tais atvejais, kai įstatymai nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, pirkėjas privalo sumokėti kainą į notaro depozitinę sąskaitą sutarties pasirašymo metu, o pardavėjui pinigus notaras perduoda sutartį įregistravus viešajame registre. Tačiau notarai suabejojo, ar bus saugu, jeigu didelės pinigų sumos bus laikomos notaro depozitinėje sąskaitoje ir kas su tais pinigais nutiktų kredito įstaigai, kurioje yra notaro depozitinė sąskaita, bankrutavus. Todėl šis CK straipsnis buvo papildytas suteikiant teisę šalims savo susitarimu nustatyti kitokią atsiskaitymo tavrką (t.y. nesinaudojant notaro depozitine sąskaita). Praktikoje atsiskaitymas pagal notariškai tvirtinamas pirkimo ir pardavimo sutartis paprastai vyksta nesinaudojant notaro depozitine sąskaita. Tačiau notarų baimė buvo be pagrindo, nes CK 6.56 str. 8 dalyje reglamentuota, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios pinigų sumos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.
Šiuo metu vyksta diskusijos bei teikiami siūlymai teisės aktuose apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais vykdant nekilnojamojo turto perleidimo sutartis, nustatyti skolinimo sutarčių privalomą notarinę formą ir tais atvejais reglamentuoti privalomą atsiskaitymą per notaro depozitinę sąskaitą. Toks reglamentavimas leistų padidinti nekilnojamojo turto ir piniginės rinkos skaidrumą, valstybė užsitikrintų papildomų pajamų surinkimą. Pažymėtina, kad tokios atsiskaitymo tik per notaro depozitinę sąskaitą tvarkos įvedimas būtų lengvai įgyvendinamas ir efektyvus.
Juridiniai asmenys
2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, jo 2.64 str. 2 d. 4 punkte buvo įtvirtintas bendras principas, kad notaras turi surašyti ar patvirtinti dokumentus, tvirtinančius Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir tai, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės, išskyrus Juridinių asmenų registro nuostatų nustatytus atvejus.
Taigi Civiliniame kodekse tiek jo įsigaliojimo metu, tiek ir dabar nustatytas bendras principas, kad notaras turi atlikti juridinių asmenų steigimo bei jų steigimo dokumentų keitimo teisinį tyrimą, išskyrus tuos išimtinius atvejus, kai pagal savo esmę bei pobūdį teisinis tyrimas negalėtų Būti atliekamas ir šiuos išimtinius atvejus CK leidžia įtvirtinti žemesnės teisinės galios teisės akte – Juridinių asmenų registro nuostatuose.
Pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui, jo nuostatuose buvo įtvirtinti šie išimtiniai atvejai, kai keičiant juridinių asmenų steigimą ar steigimo dokumentus notarai neturėtų atlikti teisinio tyrimo, t.y. keičiant politinių partijų ir politinių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų, biudžetinių įstaigų ir viešųjų juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso 2.46 str. 3 dalyje nurodytą teisės aktą, steigimą ar steigimo dokumentus. Visų kitų juridinių asmenų (pavyzdžiui: individualiųjų įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir t.t.) steigimo bei steigimo dokumentų keitimo atvejais notaro teisinis tyrimas buvo būtinas.
Pažymėtina, kad notaro atliekamas teisinis tyrimas juridinių asmenų steigimo bei jų steigimo dokumentų keitimo atvejais užtikrina valstybės bei kitų visuomenės ir verslo interesų apsaugą, nes atliekamas notarinis teisinis tyrimas užtikrina, kad steigimo bei steigimo dokumentų keitimo, pertvarkymo, reorganizavimo procedūros atitiktų įstatymų reikalavimus, visų juridinių asmenų dalyvių interesų apsaugą, Juridinių asmenų registro duomenų patikimumą.
Tačiau pastaraisiais metais imta siaurinti notarų funkcijas juridinių asmenų steigimo srityje ir imta plėsti tų išimčių, kai neturi būti atliekamas notaro teisinis tyrimas dėl juridinių asmenų steigimo bei steigimo dokumentų keitimo, sąrašą, keičiant Juridinių asmenų registro nuostatus. Į Juridinių asmenų registro nuostatų išimčių sąrašą 2009 m. papildomai įtrauktas Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, valstybės įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos steigimas bei dokumentų keitimas. Taip pat nuo 2009 m. įtvirtinta galimybė individualiąją įmonę ar uždarąją akcinę bendrovę steigti neatliekant notaro teisinio tyrimo, jeigu dokumentai pateikiami elektroniniu būdu, steigimo dokumentai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais pavyzdiniais steigimo dokumentais ir individualiosios įmonės ar uždarosios akcinės bendrovės pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybės pavadinimo „Lietuva“, o uždarosios akcinės bendrovės akcijos apmokamos piniginiu įnašu. Pažymėtina, kad nuo 2011 m. papildomai leidžiama keisti individualiosios įmonės ar uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentus, neatliekant notaro teisinio tyrimo, kai dokumentai pateikiami elektroniniu būdu. Nuo 2011 m. Juridinių asmenų registro nuostatuose asisakyta notaro atliekamo teisinio tyrimo ir steigiant asociaciją ar viešąją įstaigą, keičiant asociacijos ar viešosios įstaigos steigimo dokumentus, jeigu dokumentai pateikiami elektroniniu būdu tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu įstatymuose nurodyti steigimo dokumentai ir steigimo sandoris rengiami vadovaujantis pavyzdinėmis formomis, asociacijos ar viešosios įstaigos pavadinime neketinama vartoti trumpojo valstybės pavadinimo „Lietuva“ ir asociacijos ar viešosios įstaigos veiklos tikslai ir veiklos sritys atitinka Asociacijų ir viešųjų įstaigų veiklos tikslų ir veiklos sričių klasifikatorių.
Šiuo metu išimčių, kai neturi būti atliekamas notaro teisinis tyrimas dėl juridinių asmenų steigimo bei steigimo dokumentų keitimo, yra tiek, kad jos iš esmės tampa taisykle, o ne išimtimi, nors Civiliniame kodekse nustatytas bendras principas ir ta nuostata, kad juridinių asmenų steigimo bei steigimo dokumentų keitimo atvejais notaras turi atlikti teisinį tyrimą, nėra pakeista. Taigi kyla klausimas, ar toks Juridinių asmenų registro nuostatų reglamentavimas neprieštarauja Civiliniam kodeksui.
Apibendrinant galima teigti, kad per praėjusį dešimtmetį Civilinis kodeksas išliko nedaug pakitęs ir, tikimės, išliks kaip stabilaus įstatymo pavyzdys dar ir kitą dešimtmetį.
7 CK 5.50 str. 1 dalyje nurodyta: tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Tai jis gali padaryti paduodamas pareiškimą notarui arba faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuolat pabrėžia, kad faktinis palikimo priėmimas galimas tik aktyviais įpėdinio veiksmais (pavyzdžiui: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
8 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ (Teismų praktika, 2011, Nr. 35).
9 Vokietijos testamentų registras pradėjo veiklą 2012 m. sausio 1 dieną.