Biurokratijos pinklės: dėl to, ką sutuoktiniai gauna paprastai, vieniši tėvai turi kovoti

Susituokusieji registruoti šeimos turtą gali paprastai, tačiau tuo atveju, jei nesi sudaręs santuokos ir augini vaikus, susiduri su biurokratiniais sunkumais. Su tokia situacija susidūrė visuomenininkė Karilė Levickaitė, kuri turi kreiptis į įvairias institucijas ir kovoti dėl to, dėl ko susituokusiems žmonėms sunkumų nekyla. Tokią situaciją ekspertai vadina diskriminacija, o Registrų centras sako besivadovaujantis teisės aktais, tačiau problemą įžvelgiantis. Teisingumo ministerija tvirtina ketinanti peržiūrėti Civilinio kodekso nuostatas ir atsisakyti tokių teismo leidimų.
„Aš galiu turėti turto, bet jis niekada nebus šeimos turtas. Bent jau tol, kol susirasiu kokį nors sutuoktinį“, – taip pasakojimą pradeda visuomenininkė K. Levickaitė, susidūrusi su biurokratijos sunkumais.
Notarui prireikus pateikti pažymą, K. Levickaitė sužinojo, kad jai priklausantis butas, kuriame gyvena kartu su vaikais, negali būti juridiškai registruotas kaip šeimos turtas, nes ji nėra ir nebuvo susituokusi. Registrų centras atmetė tokį prašymą argumentuodamas tuo, kad nėra sudaryta santuoka.
Civilinio kodekso 3.84 straipsnis numato, kad „šeimos turtas yra (...) turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams“.
Dėl tokio šeimos turto apibūdinimo K. Levickaitė turi kreiptis į teismą ir įvairias kitas institucijas, kad galėtų bankui įkeisti perkamą būstą. Apie susidariusią situaciją ji paskelbė savo feisbuko paskyroje.
„Kadangi šeimos turto juridinio statuso negaliu registruoti, privalau kreiptis į teismą, kad man leistų įkeisti bankui įgyjamą naują būstą, kurį perku.
Jeigu susirasčiau kokį nors sutuoktinį arba bent būčiau susituokusi ir išsiskyrusi, galėčiau nesikreipti, nes turėčiau šeimos turtą, kur gyvename su vaikais. Dabar išeina, kad neturiu. (...) Gal kada nors institucinė diskriminacija pseudošeimų pagrindu turi liautis?“ – klausimus kelia K. Levickaitė.
Vis dėlto tokį prašymą teismas taip pat atmetė.

Situacija diskriminacinė, pažeidžiamas lygiateisiškumas
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras aiškina, kad šeimos turto sąvoka gana siaurai apibrėžta Civiliniame kodekse. Šeimos turtu pripažįstamas vienam arba abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklausanti šeimos gyvenamoji vieta ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos narių ūkio poreikiams tenkinti.
Tačiau ką reiškia šeimos turto sąvoka ir kodėl ji svarbi? Anot V. Mizaro, ji ypatingą vaidmenį atlieka tuomet, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Gyvenamosios patalpos, kuri pripažįstama šeimos turtu, negalima perleisti, suvaržyti ar įkeisti be teismo leidimo.
„Taip numatyta nepilnamečių vaikų apsauga tam, kad vaikams būtų kiek įmanoma labiau užtikrinta teisė į būstą, į gyvenamąją patalpą, kad vaikai nebūtų išmesti į gatvę, jei būtų išieškojimai dėl skolinių įpareigojimų į tą gyvenamąją patalpą. Šia prasme šeimos turto režimo taikymas yra kilnus tikslas, kad būtų galima labiau apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus dėl gyvenamosios patalpos“, – LRT.lt sako VU Teisės fakulteto profesorius.
Nors Civiliniame kodekse šeimos turtas pripažįstamas tik tuo atveju, kai tėvai susituokę, V. Mizaras teigia, kad teismų praktika šeimos turto režimą taiko ir tais atvejais, kai santuoka nesudaryta, tačiau šeimoje yra nepilnamečių vaikų.
Taigi šiuo atveju nesklandumų nebūna – problema atsiranda Nekilnojamo turto registrą tvarkančios institucijos veikloje, tvirtina V. Mizaras. Pavyzdžiui, pagal dabartinę Registrų centro praktiką sutuoktiniai, kurie turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, gali įregistruoti, kad vienam tų objektų bus taikomas šeimos turto režimas.
Situacija kiek kitokia, kai vaikų tėvai nesusituokę. Tokiu atveju tėvas arba motina neturi galimybės nekilnojamojo turto objektui įregistruoti šeimos turto režimo, aiškina V. Mizaras.
„Tai jau yra didelė problema. Manau, kad tokia pozicija ir tokie veiksmai yra aiškiai diskriminacinio pobūdžio, kadangi prieš įstatymą nevienodai traktuoja šeimas – vienokias galimybes, didesnes galimybes suteikia santuokoje gyvenančiai šeimai, turinčiai nepilnamečių vaikų, o kitokias, mažesnes – tiems, kurie negyvena santuokoje, bet taip pat turi mažamečių vaikų.
Mano manymu, tai tikrai bloga situacija, aš traktuočiau, kad taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas prieš įstatymą. Bent jau konstitucine teisine prasme visos šeimos turi apsaugą pagal Konstituciją, visos šeimos yra saugomos, turi būti paisoma visų šeimų lygiateisiškumo principo, nepriklausomai nuo turimo statuso“, – LRT.lt komentuoja V. Mizaras.

Ignoruojama teisinė praktika – šeimos sąvoka platesnė

Tiek metų diskutuojame apie įvairias šeimos sąvokas ir kalbame apie tai, kad reikia stiprinti šeimą, tačiau neieškome būdų, kaip pašalinti tokias kliūtis, taip situaciją LRT.lt apibūdina Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė. Anot jos, ciniškas ir požiūris, kai žmonės raginami kreiptis į teismą ir teisminiu būdu ginti savo teises.
„Mes turėtume kalbėti apie tokius struktūrinės diskriminacijos atvejus, kai įstatymas, iš pažiūros neva sudarantis lygias galimybes visiems, iš tikrųjų jų neužtikrina. Ši situacija yra akivaizdus to pavyzdys – žmogus kreipiasi ir jam reikalinga Registrų centro išduodama pažyma, kad turtas yra šeimos turtas, bet žmogus to negali padaryti, nes augina vaikus vienas“, – LRT.lt tvirtina B. Sabatauskaitė.
„Praėjusių metų Konstitucinio Teismo nutarimas sako, kad šeima yra neutrali ir lyties požiūriu. Turime daugybę šeimos išraiškos būdų. Santuoka yra šeimos forma. (...) Bet remdamiesi vien ja mes negalime sudaryti apsunkinančių galimybių“, – pabrėžia B. Sabatauskaitė.
Su tokia nuomone sutinka ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Lietuvoje yra įvairių šeimų, jos nebūtinai sukuriamos santuokos pagrindu, pabrėžia parlamentaras.
Pasak jo, tokį išaiškinimą 2011 metų nutarimu yra pateikęs ir Konstitucinis Teismas, o šeimos sąvokos koncepcija buvo patikslinta 2019 metais, kai Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą dėl leidimo gyventi išdavimo trečiosios šalies piliečiui tos pačios lyties santuokos pagrindu.
„Labai aiškiai pasimato, kad valstybės įmonės, šiuo atveju – Registrų centras, vadovaujasi Civilinio kodekso straipsniu pažodžiui, visiškai ignoruodamas susiklosčiusią teisinę praktiką. (...) Man atrodo, toks traktavimas yra diskriminacinio pobūdžio. Čia žmonės traktuojami skirtingai diskriminaciniais pagrindais, remiantis būtent šeiminiu statusu“, – LRT.lt sako T. V. Raskevičius.

Ieškome teisinių kabliukų

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės Izabelės Švaraitės, Lygių galimybių įstatyme nėra numatytas draudimas diskriminuoti dėl šeiminės padėties, todėl šiuo atveju tyrimas dėl galimos diskriminacijos, kaip ji apibrėžta šiuo metu galiojančiame Lygių galimybių įstatyme, negali būti pradėtas.
Tačiau I. Švaraitė priduria, kad iš savo darbo praktikos tarnyba mato, jog įvairios diskriminacijos dėl šeiminės padėties apraiškos yra paplitusios, o tai kelia nerimą.
„Manome, kad būtų tikslinga plėsti gyventojų apsaugą nuo diskriminacijos įtraukiant ir tiesioginį draudimą diskriminuoti dėl šeiminės padėties“, – pažymi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Seime yra registruotas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymo projektas, juo apsaugą nuo diskriminacijos siūloma užtikrinti ir dėl asmenų šeiminės padėties, praplečiant socialinės padėties sąvoką.
Pasak T. V. Raskevičiaus, prie naujos Lygių galimybių įstatymo redakcijos svarstymo planuojama grįžti per pavasario sesiją.
„Praėjusios kadencijos Seimas ir Žmogaus teisių komitetas vilkino šio įstatymo priėmimą. Labai tikiuosi, ten bus paliktas šeiminės padėties pagrindas, nes tai padėtų spręsti tokias situacijas“, – viliasi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Tačiau parlamentaras įsitikinęs, kad problema yra platesnė.
„Čia ieškome teisinių kabliukų – ką Civilinis kodeksas sako, ką Lygių galimybių įstatymas sako... Man atrodo, kad yra labai aiškiai įtvirtintas diskriminacijos draudimas šalies Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad diskriminacijos pagrindų sąrašas Konstitucijoje nėra baigtinis. Man tiesiog labai apmaudu, kad valstybės institucijos čia nesivadovauja sveiko proto kriterijumi“, – akcentuoja T. V. Raskevičius.

Vadovaujasi teisės aktais, bet problemą įžvelgia

Kaip LRT.lt teigia Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, Civiliniame kodekse numatyta, kad turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, o sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre (šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre) kaip šeimos turtas.
„Registrų centro, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, teises ir pareigas nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuriame numatyta, kad nekilnojamojo daikto registro įraše daromos žymos apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui.
Minėtų žymų įrašymo tvarką nustato Vyriausybės nutarimu patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, juose nustatyta, kad žyma apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui daroma pagal vieno iš sutuoktinių prašymą, kuriame nurodoma, kad jų šeima nuolat gyvena tame gyvenamajame name ar bute“, – aiškina Registrų centro atstovas.
Anot M. Samkaus, Registrų centras savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir neturi teisės jų interpretuoti ar aiškinti plečiamai. Vis dėlto, sako M. Samkus, reaguodamas į keliamus klausimus dėl šeimos turto teisinio režimo ir matydamas kylančias problemas Registrų centras parengė kreipimąsi į Teisingumo ministeriją.
Registrų centro atstovo teigimu, kreipimesi atkreipiamas dėmesys į poreikį taikyti sisteminį šeimos turto teisinio režimo aiškinimą.
„Registrų centras siūlys inicijuoti Nekilnojamojo turto registro nuostatų pakeitimą, siekiant numatyti, kad žyma apie nekilnojamojo turto priskyrimą būtų daroma turtui, priklausančiam ne tik sutuoktiniams, bet ir nesusituokusiems asmenims, auginantiems nepilnamečių vaikų“, – pažymi M. Samkus.

Ministerija ketina peržiūrėti Civilinio kodekso nuostatas

Kaip LRT.lt perdavė teisingumo ministrės atstovė spaudai Karolina Frolovienė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šio teisinio režimo laiduojama teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas apsauga turi galioti ir ne santuokoje gimusių ar auginamų vaikų atžvilgiu.
Anot ministerijos, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, reikalavimas gauti teismo leidimą nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš išsituokusių tėvų, su vienu iš tėvų arba abiem tėvais, nesančiais santuokoje, arba kai vienas iš tėvų yra miręs.
„Taigi šiuo atžvilgiu šeimos nėra diskriminuojamos“, – pažymima ministerijos atsakyme.
Ministerijos teigimu, būtent toks yra ir aprašomas atvejis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad, nepaisant to, jog asmuo jau turi šeimos būstą, įsigyjant kitą nekilnojamąjį turtą reikalaujama teismo leidimo įkeisti tokį turtą vien tuo pagrindu, kad jau turimo nekilnojamojo turto atžvilgiu neįregistruotas šeimos turto teisinis statusas, perduoda ministerijos atstovė.
Vis dėlto, teigia ministerija, ši problema atsirado ne dėl nepakankamo teisinio reguliavimo ar Registrų centro taikomos praktikos.
„Notarai, atskirais atvejais nurodydami kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą, pirmiausia turi pareigą apsaugoti nepilnamečių interesus. Juk nutikus negandai, pavyzdžiui, praradus darbą, šeimos turto įregistravimo registre faktas apsaugotų nepilnametį vaiką auginančią vienišą motiną (tėvą) nuo kreditorių išieškojimo iš šio turto.
Teisingumo ministerijos vertinimu, šioje situacijoje pirmiausia keltinas klausimas, ar kiekvienu atveju pasirenkamos tikrai tinkamos ir proporcingos nepilnamečių vaikų apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad šios apsaugos priemonės asmenims neturi sudaryti nereikalingų administracinių kliūčių“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Pasak ministerijos, tokia nuomonė grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje jis yra pažymėjęs, kad viešasis interesas apsiriboja būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl teismo leidimo reikalaujama tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos gyvenamoji patalpa.
„Tokio leidimo neturėtų būti reikalaujama tais atvejais, kai šeima jau turi vieną gyvenamąją patalpą ir siekia parduoti ar įkeisti kitą. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, kuria faktiškai naudojasi kaip savo būstu, kurioje registruota šeimos narių nuolatinė gyvenamoji vieta ir kt.
Taigi šeimos turto teisinio statuso gyvenamajai patalpai įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neturėtų būti vertinamas kaip vienintelis ar pagrindinis įrodymas, kad šeima jau turi vieną šeimos gyvenamąją patalpą ir nepilnamečių vaikų interesai į tinkamas gyvenimo sąlygas yra užtikrinti“, – tvirtina ministerija.
Kaip perdavė ministrės atstovė, Teisingumo ministerija kreipėsi į Notarų rūmus, prašydama suvienodinti notarinių veiksmų praktiką tvirtinant sandorius tais atvejais, kai parduodamas ar įkeičiamas antras šeimos būstas. Ministerija taip pat ketina peržiūrėti Civilinio kodekso nuostatas ir atsisakyti tokių teismo leidimų.
„Mūsų vertinimu, galima rasti daug efektyvesnių priemonių nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams sudarant tokius sandorius užtikrinti“, – pažymi ministerijos atstovai.

Svarbiausia – apsaugoti nepilnamečius

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad problema turi būti sprendžiama teikiant prioritetą nepilnamečių vaikų interesams. Nutikus negandai, pavyzdžiui, praradus darbą, šeimos turto įregistravimo faktas apsaugos nepilnametį vaiką auginantį tėvą nuo kreditorių išieškojimo iš šio turto, jei sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, aiškina M. Stračkaitis.
„Ir teisės doktrinoje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nekilnojamasis daiktas gali būti šeimos turtu ir tais atvejais, kai jis priklauso asmeniui, kurio santuoka pasibaigusi, arba nesusituokusiam asmeniui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai. (...)
Pabrėžtina, kad notarų praktika šiuo klausimu yra aiški, suprantama ir vienoda. Notarai, atskirais atvejais nurodydami kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą, pirmiausia atsižvelgia į prioritetinę užduotį – apsaugoti nepilnamečių interesus“, – portalui LRT.lt teigia M. Stračkaitis.
Anot jo, Registrų centras anksčiau registruodavo faktus apie šeimos turtą, kai dėl to kreipdavosi nesusituokę asmenys ir vieniši tėvai, tačiau 2020 metų antroje pusėje ši praktika pasikeitė.
„Manome, kad turi būti užtikrintos vienodos teisės tiek susituokusiems, tiek nesusituokusiems asmenims, su kuriais gyvena nepilnamečiai vaikai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymą apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, taip apsaugant asmenų ir jų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.
Paprasčiausias ir greičiausias būdas – atgaivinti anksčiau galiojusią Registrų centro praktiką. Kai bus aiški Registrų centro pozicija dėl šeimos turto statuso registravimo, kai dėl to kreipiasi nesusituokę ar išsituokę asmenys, auginantys nepilnamečių vaikų, Lietuvos notarų rūmai apibendrins notarų praktiką šiuo klausimu“, – komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.