Atsispyrus nuo prarajos dugno
Interviu su Lietuvos notarų rūmų prezidentu, Klaipėdos notaru Mariumi Stračkaičiu
„Notariatas“ Nr. 11/2011
„Notariatas“: Šį pavasarį baigiasi Jūsų, kaip LNR prezidento, trejų metų kadencija. Ką įvardytumėte kaip svarbiausią nuveiktą administracinį darbą?
Pavadinkime tai krizės administravimu. 2008 metais išrinktas Notarų rūmų prezidentu, nebuvau naujokas, jau turėjau įvairios patirties. Iki tol keliolika metų dirbau asesoriumi ir notaru, buvau Notarų rūmų prezidiumo narys ir viceprezidentas. Nors lietuviškojo notariato kelyje niekada netrūko kliūčių, visgi tai laikyčiau nuolatiniu kopimu į kalną, kažkokio gražaus ir prasmingo tikslo link. Ir staiga, nors ir buvo bloga pranašaujančių ženklų, staigus kritimas į duobę. Notarų profesijos išlikimo klausimas iškilo akimirksniu. Nors išgyvenome sovietinės planinės ekonomikos žlugimą, „laukinio verslo“ ir ekonominės bevaldystės laikus, dar nebuvo tekę matyti tokio greito ir nuožmaus notaro profesijos ekonominių rodiklių kritimo. Per trejus metus – 70 procentų sumažėjusios notarų pajamos, 60 procentų kritęs notarinių veiksmų skaičius. Siekdami išgyventi, tiek mes savo notarų biure Klaipėdoje, tiek kiti kolegos visoje Lietuvoje privalėjome imtis skausmingų priemonių. Notarų rūmuose taupyta visur, palikome tik svarbiausias išlaidas, susijusias su gyvybiškų funkcijų palaikymu ir minimaliu atstovavimu tarptautinėse notariato institucijose. Per 2008–2009 metus notariatas „nukraujavo“, buvo atleisti iš darbo šimtai kvalifikuotų darbuotojų. Skausmingai atsisakyta paramos ir pašalpų notarams senjorams. Nors šios priemonės padėjo išvengti notarų biurų ir Notarų rūmų bankroto, morališkai tai buvo vienas sunkiausių laikotarpių kiekvienam notarui.
„Notariatas“: Politikai teigia, jog Lietuva jau „atsispyrė nuo krizės dugno“. Kuria kryptimi dabar turėtų pasukti notariatas?
Visuomet sakau viešai, kad ekonominės krizės akivaizdoje notarai pasidalijo su žmonėmis visais įmanomais sunkumais – prisiėmė politinės valdžios primestus mokesčius, susidūrė su nedarbo problema. Apmaudu, kad prieš kelerius metus neklausyta mūsų įspėjimų apie artėjančią, kraštutinio liberalizmo ir nepakankamo reguliavimo nulemtą krizę. Nebūsime tie, kurie iš tribūnos skelbia „žinoję, jog taip atsitiks“, tačiau esame itin konservatyvi profesija ir sieksime apsaugoti mūsų klientus nuo naujų „burbulų“ pūtimo. Mūsų atsakomybė – įspėti klientus apie kraštutinio įsiskolinimo bankams pavojų, atsakomybę už šeimos turtą, savo pajamų ir išlaidų subalansavimo svarbą. Tai taikyčiau ir Notarų rūmams. Krizės metu visi supratome, kad pagal notarų pageidavimus ir įsivaizdavimus pastatyta Notarų rūmų būstinė Vilniuje, Neries pakrantėje – išties graži ir prestižiška, tačiau notariatas savo ekonominio pakilimo laikotarpiu nesusimąstė apie būtinybę turėti nuosavą notarų archyvą. Pasisekė, jog, sėkmingai pardavę savo ankstesnę būstinę, padengėme paskolą už naujuosius rūmus. Dabar, kai krizės dugnas pasiektas, galime atsikvėpti, nes numanome, jog blogiau nebebus, tačiau išmoktų pamokų nepamiršime. Planuodami ateitį, privalėsime galvoti ne apie notariatą supantį grožį, o apie darbo įrankius, kurie turi būti patikimi ir veikti bet kokiomis ekonomikos sąlygomis.
„Notariatas“: Sudėtingas ekonomikos laikotarpis sutapo su Lietuvos politinės valdžios pasikeitimu po 2008 metų Seimo rinkimų. Kaip apibūdintumėte Notarų rūmų, kaip profesinės savivaldos, dialogą su politikais?
Toks dialogas vyksta, ir tai jau gerai. Valstybės politikai, priklausomai nuo savo politinių pažiūrų, skirtingai žiūri į teisininkų veiklą. Įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, tarp kurių – nemažai gerai teisę išmanančių žmonių, linkę kalbėtis argumentų kalba ir savo sprendimais demonstruoja atsakomybę už valstybės teisinės sistemos likimą. Geriausias pavyzdys – notarų įkainių klausimas. Seime inicijuotos Notariato įstatymo pataisos, numatančios, jog notarų kainodara bus pagrįsta Europos Sąjungos šalyse ir apskritai lotyniškajame notariate galiojančiais kriterijais. Šios pataisos užkirstų kelią ministrų postuose atsidūrusiems politikams imtis populistinių sprendimų dėl notarų paslaugų kainų, pataikaujant net ne rinkėjams, o interesų grupėms. Kol politikai sprendžia dėl tokių pataisų reikalingumo, laikomės principo neužbėgti už akių politiniams sprendimams ir šios temos nekomentuoti viešai.
„Notariatas“: Ar įmanomi konstruktyvūs santykiai su notariato veiklą kuruojančia Teisingumo ministerija?
To visada siekėme ir privalome siekti ateityje. Kasmet Notarų rūmų narių susirinkimo dalyviams pateikiu santykių su valstybės valdžios institucijomis ataskaitą. Komentuodamas ankstesnio ministro Petro Baguškos veiklą notariato srityje ir dabartinio Teisingumo ministerijos vadovo Remigijaus Šimašiaus aktyvumą, pirmajam taikau radikaliojo populisto, antrajam – radikalaus liberalo apibūdinimus. Visuomet maniau, kad už populizmą nieko baisiau negali būti, tačiau įsitikinau, jog nevaldomas liberalizmas, ypač kai jis pasitelkiamas esą vartotojo interesams ginti, – grėsmingas taranas į teisinės sistemos sienas. Dabar nuolaidžiai, su šypsena, prisimename P. Baguškos „terorą“, kai ministras be įspėjimų, asmeniškai atvykdavo į notarų biurus, negailėdavo pastabų dėl biurų išvaizdos ar net notarų aprangos. Turiu pripažinti, jog šis „terorizavimas“, kad ir koks buvo nemalonus, atnešė pozityvių rezultatų. Apvažiavęs daugumą Lietuvos notarų biurų, drąsiai į juos kviesčiau ir užsienio svečius. Tai tvarkingos, teisės viršenybės misiją įkūnijančios įstaigos. Visai kas kita – dabartinio ministro iniciatyvos, nukreiptos ne į biurų įrengimą ar sienų spalvą. Kai kurias jų sveikiname ir remiame. Daug naujovių ir privalumų į civilinę teisę atneštų hipotekos reforma. Galimybė daryti notarams vykdomuosius įrašus notariškai patvirtintuose hipotekos sandoriuose sukurtų notarams daugiau užimtumo ir atsakomybės (to mes nesibaiminame). Džiugu, kad diskusijoje su hipotekos reformos projekto iniciatoriais ir Teisingumo ministerija pavyko argumentais įtikinti, jog negalima atsisakyti privalomos notarinės formos įkeičiant kilnojamąjį turtą. Tai užtikrins geresnę sutarties šalių interesų apsaugą. Šis įstatymų projektų pluoštas drauge su minėtomis Notariato įstatymo pataisomis – Seimo kabinetuose, ir jų likimas priklauso nuo politikų valios. Būta ir kitų, ne tokių sėkmingų iniciatyvų. Notarų rūmai ministerijos prašymu atliko tyrimą apie civilinės metrikacijos būklės paslaugų teikimą Lietuvoje. Nustatėme, jog civilinės metrikacijos būklės funkcijų perdavimas notarams padėtų sutaupyti milijonus litų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Siūlėme pagalvoti ir apie santuokų nutraukimo nesant ginčo funkcijos patikėjimą notarams, juolab kad šias funkcijas jau įgyvendina Latvijos ir Estijos notarai. Pateikėme argumentus, rodančius, jog skyrybų procedūros pas notarą įteisinimas neturės įtakos skyrybų statistikai. Mūsų argumentų nepakako, o Teisingumo ministerija, vengdama priešpriešos su Bažnyčia, palaidojo šią iniciatyvą. Be rezultatų baigėsi ir ministro inicijuota teisininkų funkcijų peržiūra. Tad progų susitikti, posėdžiauti, diskutuoti, aistringai ginčytis su teisingumo ministrais per pastaruosius trejus metus netrūko. Notarų rūmų prezidiumas ir teisininkai išeikvojo gausybę energijos, bet, retoriškai paklauskime, ar reikiama kryptimi? Svajojame apie laiką, kai Notarų rūmai galės rūpintis tuo, kas priklauso – notarų veiklos organizavimo gerinimu, paslaugų kokybės ir notarų kvalifikacijos kėlimu.
„Notariatas“: 2009 metų liepą pradėta diegti Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga (NETSVEP), notariatas įžengė į elektroninių paslaugų erdvę. Žinant, kaip sunkiai ši sistema buvo kuriama, ar pateisina ji vartotojų – notarų ir jų klientų – lūkesčius?
Tokios sistemos, kaip NETSVEP, ar jai giminingos JAREP, HISREP, numatančios juridinių asmenų ir hipotekos sandorių registravimą, – neišvengiamybė. Notarų rūmų bėda, jog prieš dešimtmetį neįžvelgėme būsimos milžiniškos informacinių technologijų pažangos ir šių sistemų kūrimą inicijavome ne mes. Praėjus pusantrų metų nuo NETSVEP diegimo biuruose pradžios, šia sistema naudojasi dauguma notarų. Vieni tapo NETSVEP ekspertais, kiti tik prisijungia, kad užsakytų ir parsisiųstų reikalingas registrų pažymas sandoriams. Pakartosiu tai, ką nuolat sakau: sistema nedraugiška ir nepatogi vartotojui, vis dar nepatikima, tačiau alternatyvos jai nėra. Kuo intensyviau notarai naudosis NETSVEP, tuo greičiau sistemos užsakovui Registrų centrui ir jo rangovams pavyks pašalinti jos trūkumus. Pasimokę iš NESTVEP kūrimo proceso, kai notarai iki beveik paskutinės fazės teturėjo patariamąjį vaidmenį, Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos (JAREP) kūrimo procese esame aktyvesni ir agresyvesni.
„Notariatas“: Kur garantija, kad kiti veikiantys asmenys nesiims įgyvendinti naujų elektroninių iniciatyvų, kurios tiesiogiai susijusios su notariatu?
Garantijos jokios, todėl nevalia delsti. Pradėjome nuo palyginti nedidelių darbų, tačiau jie svarbūs. Notarų rūmų užsakymu sukurta unikali dokumentų valdymo sistema. Visi sukuriami, gaunami, išsiunčiami dokumentai elektroniniu būdu bus valdomi, deramai archyvuojami. Bus įmanoma stebėti kiekvieno dokumento kūrimo, pildymo ir taisymo eigą, paskirti darbuotojams užduotis ir kontroliuoti jų veiksmų seką. Sistemą palyginčiau su valstybinėse įstaigose veikiančiu „Aviliu“, tačiau mūsiškė – pritaikyta specialiai Notarų rūmų poreikiams. Pagal šiuolaikiškus funcionalumo reikalavimus atnaujinome Notarų rūmų vidaus svetainę. Joje notarai ir biurų darbuotojai itin lengvai ras informaciją nuo pat 2003 metų, veikia lanksti ir efektyvi dokumentų paieškos sistema. Netrukus į savo serverius perkelsime visų notarų elektroninio pašto paskyras. Atnaujinsime ir Notarų rūmų išorinę svetainę, kurioje atsiras ir vaizdo langas. Tačiau tai – tik įžanga. Įvairiems informacinių technologijų srityse dirbantiems ekspertams pateikėme savo sukurtą elektronio notariato (e. notariato) viziją. Mūsų siekis – ne tik sukurti elektroninę notaro knygą, bet integruoti ją su elektroniškai atliekama paslauga, išsaugant notaro vaidmenį. Nelaukdami, kol bumerangu grįš anksčiau politikų neapdariai priimtų sprendimų pasekmės dėl įmonių registravimo supaprastinimo, teigiame – notaro teisinė kontrolė privalo išlikti net tuomet, kai į elektroninę erdvę persikels visa mūsų aplinka ir buitis. Akivaizdu, kad per pastaruosius kelerius metus išsiplėtė galimybės patikimai identifikuoti asmenį – tai ir elektroninė bankininkystė, ir elektroninis parašas, ir kt. priemonės. Registrai taip pat padarė milžinišką pažangą. Tai suteikia galimybę laipsniškai perkelti į elektroninę erdvę notarinius veiksmus – svarbu, kad išliktų tiesioginis notaro ir jo kliento kontaktas. Į e. notariatą turime žengti itin apdairiai, tačiau ryžtingai. Artimiausia užduotis – parengti e. notariato strategiją. Jos įgyvendinimo greitį lems teisiniai ir e. visuomenės procesai, o išteklių ieškosime ir Europos Sąjungos fonduose. Mąstydamas apie ateitį, neatmetu galimybės, kad po kelerių metų klientas pasirašys dokumentą ne popieriuje, o planšetinio kompiuterio ekrane.
„Notariatas“: Kaip lietuviškasis notariatas atrodo tarptautinių notarų organizacijų kontekste?
Pripažinsiu, dėl taupymo neįstengdami dalyvauti daugelyje tarptautinių notariato forumų, nemažai praradome. Netekome galimybės ne vien maloniai pabendrauti su užsienio kolegomis, bet neišgirdome nemažai aktualios ir mums taikytinos informacijos. Tomis progomis, kai turėdavome galimybę dalyvauti posėdžiuose (nusistatėme taisyklę, kad negalime praleisti ES notariatų tarybos bei Tarptautinės notariato sąjungos Europos reikalų komisijos renginių), grįždavome praturtėję. Europos ir pasaulinis notariatas, lyg kasdien rasdamas naujų lotyniškojo notariato principų svarbos patvirtinimų, plečiasi. Vien 2010 metais į Tarptautinę notariato sąjungą priimtos penkios naujos narės. Šimtmečius besiformavusi kontinentinė teisė, kurią puoselėjame ir mes, kasdien įrodo esanti pranašesnė už bendrąją teisę. Lotyniškieji notarai steigiasi ir plečiasi net ir anglosaksų valstybėse. Mūsų nusiskundimai apie liberalių politikų bandymus „liberalizuoti“ lietuvišką notariatą suprantami daugeliui kolegų Europoje ir Lotynų Amerikoje: kiekviena liberalesnė valdžia mėgina pajudinti lotyniškojo notariato pamatus. „Matėm, matėm mes tokių, – nesyk atviravo kolegos europiečiai. – Tik gyvenimas įrodo, jog kai kurios iniciatyvos trumpalaikės, o lotyniškasis notariatas – gyvas.“ Per pastarąjį tarptautinį notarų kongresą Marakeše valdžios bandymais liberalizuoti ir sąnaudomis pagrįsti notarų tarifus taip pat skundėsi Afrikos valstybės Burkina Faso notarai. Dabar nepraleidžiu progos apie tai užsiminti ir tarp mūsų teisininkų bei valdžios atstovų. Tarptautinis notariatas, ypač mūsų ilgalaikiai rėmėjai iš Vokietijos, Šveicarijos, itin dėmesingai reagavo į mūsų pagalbos šauksmą dėl iniciatyvos susieti notarų paslaugų įkainius su sąnaudomis, solidarizavosi, atsiuntė savo delegatus, kurių argumentus išgirdo Lietuvos politikai, ir iniciatyva buvo „įšaldyta“. Kartu su Vokietijos Koblenco miesto notarais atgaivinome teisinį kolokviumą, per šį renginį Vilniuje pritraukėme valdžios institucijų ir teisininkų bendruomenės dėmesį Europos sutarčių teisės, 28-ojo teisinio režimo ir kitoms problemoms. Tarptautiniuose notarų forumuose taip pat verda diskusijos apie e. notariatą, notarų etiką, šiuolaikišką darbo organizavimą, netgi ekologiją. Kaip sumažinti popieriaus bei elektros sąnaudas notarų biuruose, tokiu būdu ne tik mažinant darbo sąnaudas, bet ir gerinant ekologinę padėtį? Ši rimta šiuolaikinio notarų forumo diskusijų tema, neabejoju, pasieks ir mus.