Ar galima parduoti uždarosios akcinės bendrovės akcijas?

Pasikeitė Akcinių bendrovių įstatymas ir įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas, todėl kai kurie teisiniai dalykai yra reguliuojami šiek tiek kitaip. Laikraščio skaitytojai, dažniausiai – uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai – teiraujasi, ar gali – ir kaip tai yra daroma – perleisti savo akcijas kitam asmeniui.

Laikraščio skaitytojus konsultuoja ir į klausimus atsako 1-ojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis.

- Kiek man menas, pagal ankstesnį Akcinių bendrovių įstatymą uždarosios akcinės bendrovės akcininkai savo akcijų negalėjo perleisti ne akcininkui, tai yra žmogui iš šalies – ar taip ?

- Netiesa. Ir pagal ankstesnį Akcinių bendrovių įstatymą uždarosios akcinės bendrovės akcininkas galėjo perleisti savo akcijas ir ne bendrovė nariui. Naujasis, tai yra dabar galiojantis Akcinių bendrovių įstatymas tik suteikė pirmumo teisę bendrovės akcininkams įsigyti parduodamas akcijas. Žodžiu, pirmiausia reikia pasiūlyti akcininkams pirkti parduodamas akcijas.

- Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 8-oji dalis teigia, kad uždarosioms akcinėms bendrovėms draudžiama varžyti akcijų savininkų teisę perleisti akcijas kito asmens nuosavybėn, o 10-ojoje dalyje jau sakoma, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkui negali būti duodamas sutikimas perleisti jo akcijas kitam asmeniui ar asmenims, kurie nėra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkai.

- Akcinių bendrovių įstatymas tikrai teigia, kad uždarosioms akcinėms bendrovėms yra draudžiama varžyti savo akcininkų teisę perleisti akcijas kito asmens nuosavybėn daugiau negu varžo mūsų aptariamas įstatymas. Paprastais žodžiais tariant, pati uždaroji akcinė bendrovė negali prisigalvoti kukių nors draudimų ar ribojimų, kurių nėra Akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovė negali neleisti akcininkui perleisti akcijų kitam asmeniui be jokių motyvų, tai yra ji turi pagrįsti, kodėl neleidžia parduoti akcijų.

- Seniau akcininkas, kaip supratau, neturėjo pirmosios rankos teisės pirkti akcijų. Kodėl dabar įstatymų leidėjas jam tokią teisę suteikė?

- Manyčiau, jog tai yra visiškai logiška, kad akcijos pirmiausiai turi būti pasiūlytos bendrovės akcininkui. Sulikite: bendrovės nariams ne tas pats, kas ateis į bendrovę ir kaip jos reikalai pasisuks su tuo naujo akcininko atėjimu.

- Akcinių bendrovių įstatymo 2-ojo straipsnio 5-ojoje dalyje sakoma, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Kokie tie kiti įstatymai gali būti?

- Nenoriu varginti gerbiamų skaitytojų įvairių įstatymų vardijimų. Paminėsiu tik naująjį Civilinį kodeksą, kurio atskiros normos jau kiek kitaip reglamentuoja ir mūsų aptariamą Akcinių bendrovių įstatymą. Tais atvejais bus taikomas Civilinis kodeksas.

- Kokias privilegijas įsigyti parduodamų akcijų turi akcininkas, palyginti su ne akcininku?

- Kaip jau minėjau, akcininkas turi pirmenybę įsigyti akcijų.

- Ar gali uždarosios akcinės bendrovės akcininkas parduoti akcijas užsienio piliečiui ?

- Gali. Jokio apribojimo nėra.

- Ką daryti uždarosios akcinės bendrovės akcininkui, jeigu, tarkim, valdyba prieštarauja, kad jis perleistų akcijas ne akcininkui?

- Pirmiausiai, reikia žiūrėti, kokiais motyvais valdyba tai daro. Prieštaravimo motyvai gali būti du: teise įsigyti akcijų nepasinaudojo kiti akcininkai; ir kitas – pardavus akcijas, akcininkų skaičius viršys ribinį skaičių t.y. 100.