Antstoliui kelias bus laisvas
Pataisius įstatymus kreditoriams bus lengviau išsireikalauti pinigus iš skolininkų - antstolį pas juos galės siųsti be teismo. Tačiau įžvelgiamas pavojus, kad skolintojai turės daugiau galimybių piktnaudžiauti.
Balandžio 19 dieną priimtoms Antstolių ir Notariato įstatymų pataisoms rimtų priekaištų turintis teisingumo ministras Remigijus Šimašius jau viešai yra išsakęs pastabų dėl šiose pataisose slypinčių pavojų.
Priminsime, jog svarstant antstolių ir notarų veiklą reglamentuojančius įstatymus didžiausios diskusijos Seime kilo dėl to, kad šių profesijų atstovams būtų leidžiama be atskiro sutikimo dirbti iki 70 metų (ankstesnė riba buvo 65-eri). Tačiau tai labai tiršta dūmų uždanga pridengė Antstolių įstatymu pakeičiamą antstolių paslaugų įkainių nustatymo tvarką. Mat iki šiol antstolių ir notarų paslaugų įkainiai būdavo nustatomi ir tvirtinami teisingumo ministro įsakymu. O nuo gegužės ministerija privalės juos suderinti su Antstolių ir Notarų rūmais.
Antstoliai nepasiduoda
Į LŽ redakciją kreipęsis S.G. papasakojo tokią pamokančią painių ir gana grėsmingų savo santykių su antstoliais istoriją.
Jauna šeima nusprendė nusipirkti butą. Pardavė tėvų dovanotas dirbtuves, dalį lėšų pasiskolino iš banko ir įkeitė jam naująjį būstą. Atrodė, ateitis garantuota - abu, ypač žmona, neblogai uždirba, todėl susispaudę įsipareigojimus galėtų padengti per 5-7 metus: vyras moka už komunalines paslaugas, pasirūpina kitomis buities išlaidomis, o žmona savo atlyginimą skiria kreditoriams.
Tačiau 2010-ųjų pabaigoje įvyko tragedija - vyras liko našlys. Suvokęs, kad vienam įvykdyti įsipareigojimų bankui nepavyks, jis nedelsdamas baigė įrengti butą ir, sulaukęs 2011 metų gegužės pabaigoje vykusio teismo nutarties dėl pusės žmonos turto bei pusės įsipareigojimų paveldėjimo, gavo kreditoriaus leidimą būstą parduoti ir sumokėti visą skolą. Už likusius pinigus vyras nusipirko savo poreikius atitinkantį kuklesnį butą.
Bet tuo metu antrasis kreditorius, nesulaukęs kelis mėnesius įmokų, su teismo sprendimu kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. 'Velionei žmonai siųstų registruotų laiškų negalėjau paimti, todėl apie tai ir nežinojau', - LŽ sakė S.G.
Gavęs teismo sprendimą, birželio viduryje vyras pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomos bylos baigimo. 2012-ųjų pradžioje, atėjus laikui pakeisti banko mokėjimo kortelę, S.G. sužino, kad visos jo sąskaitos daugiau kaip 10 tūkst. litų sumai ir 6 proc. palūkanų antstolio V.M. yra areštuotos 2011 metų rugsėjį priimtu potvarkiu. Vadinasi, antstolis atmetė prašymą panaikinti bylą. 'Nuvykęs pas jį įsitikinau, kad perspėjimo laiškų apie šį sprendimą man nebuvo išsiųsta, nors tai privalu padaryti likus 20 dienų iki sprendimo priėmimo. Be to, į sumą įskaičiuota ir daugiau kaip 200 litų antstolio išlaidoms apmokėti', - aiškino S.G.
2012 metų kovą teismas patenkino vyriškio skundą dėl antstolio veiksmų ir priteisė šiam apmokėti S.G. advokato paslaugų išlaidas - 800 litų. Tačiau istorija tuo nesibaigė, nes antstolis V.M. pateikė apeliaciją, kurioje paprašė iš dalies panaikinti teismo sprendimą, nes nesutinkąs kompensuoti išlaidų advokatui, ir nurodė LR teisingumo ministro 2004 metų balandžio 2 dienos įsakymą 'Dėl rekomendacijų dėl darbo užmokesčio už teisinę pagalbą dydžio ir apskaičiavimo tvarkymo patvirtinimo', kuriame yra pateiktos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Apeliacija buvo pateikta balandžio 6-ąją.
Antstoliai privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę, todėl šią sumą galėtų kompensuoti ir draudimas. Bet jie, matyt, niekada nepasiduoda.
Visada aktualu
Antstoliai, notarai, kreditoriai, mokesčių inspektoriai - ne tie asmenys, kuriuos visuomenė minėtų su dėkingumu. Šios institucijos reikalauja sumokėti arba grąžinti pinigus, o tai visada nemalonu, juolab kad jų paslaugų įkainiai nėra menki. Todėl visuomenė jautriai reaguoja į kiekvieną šių struktūrų darbo palengvinimą.
Antstolių, Notarų įstatymų pataisos, hipotekos reforma - tai naujienos, apie kurias paprastas skolininkas galvoja su baime. Teisingumo ministras, komentuodamas Antstolių ir Notarų įstatymų pataisas, perspėja: 'Pagal pakeitimus Antstolių ir Notarų rūmai turėtų pritarti naujajai tvarkai. Veto teisė gali tapti rimta problema. Jei kainų pakeitimus galima blokuoti nepritariant jiems, tai reiškia, jog likusi visuomenės dalis gali tapti jų įkaitais. Nesakau, kad Antstolių ir Notarų rūmai taip elgsis, bet tokia galimybė, įtvirtinta įstatymu, mano supratimu, yra netinkamas sprendimas.'
Niekas nesikeis?
Vis dėlto antstoliai ir notarai LŽ užtikrino, kad šiek tiek kitaip įstatymu reglamentuota jų paslaugų įkainių nustatymo ir tvirtinimo tvarka iš esmės nesikeis. 'Naujos įstatymo nuostatos iš esmės nieko nekeičia, tik įtvirtina du dešimtmečius, nuo pat 1992 metų, kai buvo priimtas Notariato įstatymas, galiojusią praktiką, kad teisingumo ministras, reglamentuodamas notarų paslaugų įkainius, derina juos su Notarų rūmais', - LŽ tvirtino Lietuvos notarų rūmų prezidentas klaipėdiškis Marius Stričkaitis.
Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė taip pat priminė, jog ir dabar ministras, prieš pasirašydamas įsakymą dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos (joje nurodomi maksimalūs paslaugų įkainiai - red.), turėtų derinti įkainius, ir derina, su Antstolių bei Notarų rūmais.
'Anksčiau tai buvo daroma formaliai, o dabar ši procedūra įteisinta įstatymu, - ramino Antstolių rūmų valdytoja D.Satkauskienė ir pridūrė: - Mes, kaip ir kiti bet kurių visuomeniškai svarbių paslaugų teikėjai, juolab neišlaikomi valstybės biudžeto, turime teisę išreikšti savo nuomonę ir tikėtis, ir būti tikri, kad į ją bus atsižvelgiama.'
Pasak valdytojos, tokios tvarkos paisė ne visi buvę teisingumo ministrai, o kartais ir apskritai užmiršdavo įkainius tvirtinti. Dabar tai reglamentuojama įstatymu.
LŽ žiniomis, minėtų įstatymų pataisas galėjo inicijuoti notarai, kurie prieš keletą metų yra pateikę ieškinį ankstesniam teisingumo ministrui, įsakymu nurodžiusiam sumažinti užmokestį notarams ir nepaisiusiam jų argumentų. Ministrui tokia teisė buvo suteikta įstatymo.
Teisinės pagalbos UAB 'Teisė ir konsultacija' savininkė Daiva Dumčiuvienė, susipažinusi su įstatymų pataisomis, LŽ patvirtino, kad iniciatyvos teisė keisti paslaugų tarifus ir toliau lieka teisingumo ministrui. Tačiau kiekvienas pakeitimas dabar turės būti gerai argumentuotas ir suderintas ne tik su Finansų ministerija, bet ir su Notarų bei Antstolių rūmais. 'Tai nėra veto teisė, tačiau ministras, norėdamas pakeisti paslaugų įkainius, turės pagrįsti savo sprendimą objektyviais argumentais', - komentavo teisininkė.
D.Satkauskienės nuomone, įsigaliojus įstatymo pataisoms antstolio paslaugų įkainiai neturėtų keistis. Anot Antstolių rūmų valdytojos, nuo 2013 metų sausio jie turėtų net sumažėti, nes, antstolių kontorose pradėjus teikti elektronines paslaugas, bylos bus nagrinėjamos ir sparčiau, ir pigau.
Beje, jau anksčiau apie tokį antstolių įkainių mažinimą yra kalbėjęs ir R.Šimašius. Tai, kad ekonomiškai pagrįsti, tačiau socialiai teisingi liks notarų paslaugų įkainiai, LŽ garantavo M.Stričkaitis.
Kartu su hipoteka
Mažiau nei per pusmetį priimtus iškart kelis skolų išieškojimą paprastinančius teisės aktus nepatikliai vertina kreditorių klientų interesams atstovaujančios struktūros. Mat nuo liepos prasidės ir hipotekos reforma. Tada hipotekos teisėjų funkcijas perims notarai.
Tai reiškia, kad kreditorius, kelis mėnesius negavęs įmokų, neprivalės teikti teisminio ieškinio skolininkui, neturės jo ieškoti. Užteks tik nueiti pas notarą, gauti vykdomąjį raštą ir su juo nors tą pačią dieną žygiuoti pas antstolį. Toks skolų išreikalavimo supaprastinimas procesą visiškai sutrumpins, bet nebūtinai pigiau kainuos skolininkui.
Pasak asociacijos 'Už sąžiningą bankininkystę' vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, tokios naujovės labai patrauklios kreditoriams, tačiau nieko gero nežada skolininkams. 'Kreditorių lobistai tikrai padirbėjo. Gal ir gerai, kad skolų išieškojimo procesas taps trumpesnis ir paprastesnis, taip bus taupomos ir valstybės lėšos. Bet kodėl reformos šalininkai kalba tik apie skolininkus, piktybiškai neatsiskaitančius su kreditoriais?' - stebėjosi Lietuvos bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė. Jis perspėjo ir dėl iš anksto užprogramuoto pavojaus: užteks skolininkui mėnesiui išvykus ko nors nesužinoti, ir grįžus liks tik stebėti, kaip išparduodamas jo turtas.
R.Paukštė priminė, kad skolų problema labai aštri ne tik kreditoriams, bet ir skolininkams. '10 tūkst. bankams įkeistų 'probleminių' butų - tai ne 10 tūkst. jų savininkų, o ištisų šeimų problema, nes kiekviename būste gyvena bent po 2-5 asmenis. Tai labai daug žmonių, kuriuos tebežlugdo 2008-ųjų krizė, o ją paaštrino ir bankų savanaudiškumas', - pabrėžė jis. Asociacijos prezidento įsitikinimu, skolų išieškojimo palengvinimui būtina atsvara, kad teises turėtų ir skolininkai.
K.Kupšio nuomone, vienu metu turėtų pradėti veikti ne tik hipotekos reforma, Antstolių ir Notarų įstatymų pataisos, nes šie teisės aktai lengvina tik kreditorių veiklą, bet ir Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Dabar tarp hipotekos reformos pradžios - liepos 1-osios - ir galimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo - 2013 metų metų kovą - susidaro gana ilgas laikotarpis, per kurį kreditoriai galės 'patogiai susitvarkyti blogų skolininkų turto perėmimo reikalus'.
Greitesnė turto išieškojimo ir pardavimo sistema, tuo pat metu nesuteikiant finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms jokios apsaugos, tai - įstatymų leidėjų kuriama spraga, kuri gali skaudžiai atsiliepti skolose skendintiems gyventojams', - perspėjo K.Kupšys.
Faktai
Hipotekos proceso pokyčiai nuo 2012 metų liepos 1 dienos
- Skolininkui vėluojant vykdyti savo prievoles, bankas gali pradėti išieškojimą kreipdamasis ne į teismą (hipotekos teisėją), bet į notarą, ir prašyti atlikti vykdomąjį įrašą.
- Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui siūlymą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą.
- Jeigu skolos nesumoka, notaras atlieka vykdomąjį įrašą ir persiunčia įrašo kopiją skolininkui (įkaito davėjui).
- Bankas vykdomąjį įrašą pateikia vykdyti antstoliui.
- Antstolis, gavęs vykdomąjį įrašą, siunčia skolininkui raginimą įvykdyti įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos.
- Išsiuntęs raginimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą.
Šaltinis: Hipotekos įstatymas