Pasipylus notarų kritikai dėl apgaulingų pažadų, Registrų centras pripažįsta – kai kurios paslaugos brangs

Kai kurios Registrų centro paslaugų kainos mažėja net keliskart – visai neseniai tokia informacija dalijosi Registrų centras. Taip pat buvo priduriama, kad atpigsiančios paslaugos sudaro apie 80 proc. visų teikiamų paslaugų. Rodos, galima tikėtis, kad dauguma paslaugų pigs. Vis dėlto notarai skaičiuoja, kad situacija kiek kitokia – pavyzdžiui, paveldėjus turtą, už šias paslaugas pas notarą teks susimokėti kelis kartus brangiau nei anksčiau. Pats Registrų centras taip pat patvirtina – kai kurios paslaugos iš tiesų brangs.
Rugsėjo 29-ąją išplatintame „Registrų centro“ pranešime buvo tvirtinama, kad nuo spalio 1 d. įsigaliojančios naujosios administracinių ir viešųjų paslaugų kainos atitiks šiuolaikinius ir vartotojų poreikius.
„Kai kurios didžiausiu kiekiu elektroniniu būdu suteikiamų paslaugų kainos mažėja net keliskart. Atpigsiančių elektroniniu būdu suteikiamų paslaugų apimtys sudaro apie 80 proc. visų Registrų centro teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų. Dalis administracinių ir viešųjų paslaugų nežymiai brangs“, – nurodoma pranešime.
Taip pat tvirtinama, kad kainodara, atnaujinta su išorės ekspertų pagalba ir patvirtinta Vyriausybės, yra pagrįsta aiškiais ir skaidriais principais – kiekviena paslauga kainuos tiek, kiek yra patiriama sąnaudų jai suteikti.
Skaitmeniniu būdu teikiamos paslaugos, remiantis naująja kainodara, turėtų būti pigesnės už teikiamas popieriniu būdu.
„Pavyzdžiui, registrų ir informacinių sistemų duomenų perdavimas pagal automatizuotas užklausas iš sistemos į sistemą kainuos dešimtis kartų pigiau nei iki šiol“, – nurodoma pranešime.

Notarai: dažniausiai teikiamos paslaugos brangs 2–5 kartus

Būtent užklausas iš sistemos į sistemą Notarų rūmai nurodo kaip vieną iš galimų problemų. Negana to, Notarų rūmai Registrų centro paslaugų įkainių pigimą vadina apgaule. Anot jų, dažniausiai gyventojams teikiamos paslaugos brangs 2–5 kartus.
„Spalio 1-ąją įsigaliojus naujai valstybės įmonės Registrų centro paslaugų kainodarai, mokesčiai už kai kurias dažnai atliekamas paslaugas kainuos net iki 4–5 kartų brangiau nei iki šiol. Daugiau pajamų atnešantiems vartotojams, tokiems kaip notarų klientai, Registrų centras selektyviai taikys keleriopai didesnius tarifus“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime.
Kaip nurodo Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, ypač paslaugų brangimą pajus tie gyventojai, kurie tvarkys paveldėjimo reikalus ar nekilnojamąjį turtą perleidžiantys asmenys.
„Registrų centras skelbia, kad jų sistemų kitoms elektroninėms sistemoms XML formatu perduodami duomenys pinga iki, pavyzdžiui, 15 ar 25 centų. Tai teisybė. Visiems likusiems vartotojams duomenys teikiami PDF formatu, ir už juos kaina skaičiuojama jau ne centais, o eurais. Paslėpta klasta yra ta, kad Registrų centras pats pasirenka, ką laikyti kita elektronine sistema“, – tvirtina M. Stračkaitis.
Jis pateikia pavyzdį – notarų naudojama elektroninė sistema, nors ir sukurta dalyvaujant Registrų centrui, nėra laikoma sistema, o duomenys į ją perduodami PDF formatu.
„Jei notarų užklausos būtų apmokestinamos pagal duomenų teikimą „sistema sistemai“ įkainius, Registrų centro pajamos katastrofiškai smuktų“, – pastebi M. Stračkaitis.
„Kokie bebūtų deklaruojami Registrų centro tikslai, jie slepia melagystę ir pasipinigavimą iš piliečių, kuriems atliekami notariniai veiksmai. Mažų mažiausiai keista, kad tokią kainų politiką valstybės gyventojų atžvilgiu taiko valstybės įmonė“, – sakė M. Stračkaitis.
Jis pateikia pavyzdį – vieno rajono notaras po asmens mirties rugsėjo 30-ąją išdavė įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą kaime esančiam turtui, kurio vertė 12 tūkst. eurų. Kaip skaičiuoja M. Stračkaitis, notaro atlyginimas už paslaugą siekė 17 eurų. Registrų centro paslaugos, pagal senuosius įkainius, – duomenų patikslinimas (7,24 Eur), juridinių faktų registravimas (8,70 Eur) ir nuosavybės teisės registravimas (86,25 Eur) – kainavo 102 eurus.
„Tačiau pagal naujuosius įkainius spalio 1 d. klientui būtų tekę mokėti jau 497 eurus, nes duomenų patikslinimas ir naujai atsiradęs kiekvieno daikto vertės paskaičiavimas kainuotų 59,88 Eur, juridinių faktų registravimas – 24,57 Eur, nuosavybės teisės registravimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas – 412,27 Eur. Tai beveik penkeriopas pabrangimas už labai dažnus ir socialiai jautrius veiksmus“, – sakė M. Stračkaitis.

Registrų centras: duomenų formatą gali pasirinkti notarai

LRT.lt kreipėsi į Registrų centrą, prašydama pakomentuoti Lietuvos notarų rūmų teiginius. Portalui pateiktame komentare Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus patvirtina – nors dalis paslaugų atpigo, kai kurios paslaugos iš tiesų pabrango.
„Kai kurios didžiausiu kiekiu elektroniniu būdu suteikiamų paslaugų kainos sumažėjo net keliskart. Tačiau dalis paslaugų pabrango. Iki šiol eilę metų kai kurios paslaugos buvo teikiamos nuostolingai – jų teikimui patiriamos sąnaudos viršijo gaunamas pajamas“, – tvirtina M. Samkus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad notarai gali pasirinkti, kokią sistemą naudoti, o kartais – ir kokiu formatu gauti duomenis.
„Duomenų apsikeitimas tarp Registrų centro ir notarų vyksta bendradarbiaujant notarų informacinei sistemai „e.notaras“ ir Registrų centro sukurtai sistemai „RC brokeris“, veikiančiai nuo 2018 metų. Šiuo metu turime apie 90 sutarčių su notarais (šiuo metu Lietuvoje veikia 238 notarai) dėl tokio duomenų apsikeitimo per „RC brokerį“.
„RC brokeryje“ prisijungęs notaras gali pats pasirinkti gauti duomenis XML formatu ir už tai mokėti kelis centus ar PDF formatu, tačiau tuomet kaina sieks kelis eurus. Iš praktikos matome, kad beveik visi notarai renkasi PDF formatą, bet yra ir tokių, kurie turi įsidiegę programinius sprendimus ir gauna duomenis XML formatu“, – komentuoja M. Samkus.
LRT.lt pateiktame komentare taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Registrų centro teikiamų paslaugų kainos nebuvo keistos daugiau kaip dešimtmetį: „Per tą laiką pasikeitė ne tik situacija rinkoje bet ir technologinės galimybės, tad buvę paslaugų įkainiai tiesiog neatitiko šių dienų realijų.“
M. Samkus patikslino, kad nauji paslaugų įkainiai pagrįsti faktinėmis sąnaudos, kainos nustatytos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, remiantis nepriklausomų ekspertų, tarptautinės audito bendrovės „Deloitte Lietuva“ išvadomis, kurias vertino Ryšių reguliavimo tarnyba, pateikusi teigiamą išvadą dėl atlygio dydžių apskaičiavimo atitikimo teisės aktų nuostatoms.