Pandemija pakeitė mūsų požiūrį į testamentus – vis dažniau juos sudarantys žmonės turtą palieka ne tik artimiesiems
Pandemija paskatino žmones pasirūpinti savo palikimu. Teisininkai sulaukia vis daugiau besidominčiųjų, kaip tinkamai sudaryti testamentą. Notarai sako, kad pastaruoju metu juos sudarinėja vis jaunesni, kartais net nespėję užgyventi turto.
Medicinos srityje dirbanti panevėžietė Roma neseniai sudarė testamentą. Moteris sako, kad ją paskatino vis dažniau pasigirstančios istorijos, kai po mirties dėl palikimo artimiesiems tenka ginčytis teismuose.
„Viską reikia forminti, nes žmonės užmiršta tuoj pat, iš kur gi dabar tos begalės teismų, tų kreipimųsi į anstolius, vien dėl neapsižiūrėjimo, aš labai palaikau tai“, – sakė Roma Šerplienė.
Roma sako, kad sudaryti testamentą norėjo būdama sveika ir apie tai pasitarusi su šeima.
Pasak Notarų rūmų, požiūris į testamentą kardinaliai keičiasi. Juos sudaro jau ir gerokai jaunesni. Notarų manymu, daugėja jaunimo, įgyjančio vis daugiau turto, jie kuria verslus ar turi vaikų iš ne vienos santuokos.
„Tai suvokdami jie pradeda galvoti, kaip bus su jų turtu po jų mirties ir kaip padaryti, kad ir verslas nenukentėtų po mirties, ir kad įpėdiniai, kurie paveldi turtą, mažiau dėl to peštųsi“, – aiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Lietuvos advokatūra, surengusi nemokamas teisininkų konsultacijas, šį kartą sulaukė kaip niekad daug besidominčiųjų, kaip tinkamai sutvarkyti palikimo klausimus. Tai teisininkai sieja su pandemija.
„Pandemija parodė: kada žmogus neskiria arba negali dėmesio skirti kitiems išoriniams faktoriams, jis atsisuka į save ir peržiūri savo turtą, savo turto likimo klausimus, pasirūpina nesutvarkytais dokumentais“, – įžvelgia Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.
90 procentų sudariusiųjų testamentus turtą palieka artimiesiems, kiti – visuomeninėms organizacijoms ar bažnyčiai. Per praėjusius metus sudaryta beveik 20 tūkstančių testamentų.