UKRAINOS NOTARIATAS UŽSIENIO EKSPERTŲ AKIMIS
„JURYDYČNA GAZETA“ (2014-12-30, Nr. 48-49) paskutiniame numeryje rašėme apie Kijeve vykusią tarptautinę mokslinę - praktinę konferenciją „Lotyniško tipo notariato vystymosi strateginiai keliai Europoje. Problemos ir perspektyvos.“ Renginio metu pavyko pakalbinti dalyvius iš užsienio – Lietuvos notarų rūmų prezidentą Marių Straikaitį ir Tarptautinės notarinės sąjungos (UINL) Tarptautinio notarinio bendradarbiavimo komisijos prezidentą (CCNI) Mišelį Merlotti.
- Mariau, papasakokite, prašome, apie pareigas ir vertybės, vykdomas Lietuvos notarų rūmų?
- Lietuvos notarų rūmai – klasikiniai notarų rūmai. Prieš 22 metus Lietuva pasirinko vokišką notarinę sistemą – tokia pati sistema įdiegta visoje Vakarų Europoje. Kiekvienas notaras būtinai tūri būti Notarų rūmų nariu. LNR įgyvendina visas savo įgaliojimus ir funkcijas, įrašytas įstatymuose ir jų statute. Rūmai ir Prezidentūra, veikianti prie jų, atstovauja visų šalies notarų interesus skirtingose struktūrose – teisingumo ministerijoje, parlamente. Absoliučiai visi veiksmai, atliekami Lietuvos notarų rūmuose, yra visos šalies notarų bendruomenės vardu. Teigti, kad mūsų Rūmai kuriu nors būdu skiriasi nuo kitų valstybių notarinių savivaldų, aš negaliu. Kaip ir daugumoje valstybių, jų tikslas, užduotys ir funkcijos yra panašios - atstovauti notarų interesus ir derinti juos skirtinguose organuose, bei tikrinti notarų įsipareigojimų, suteiktų jiems pagal įstatymus, vykdymą.
Į Tarptautinę notarų sąjungą Lietuva įstojo prieš 20 metų. Mes susidūrėme su panašiais sunkumus ir problemomis, su kuriomis Ukraina susiduria šiandien. Lietuvoje iš visų teisininkų didžiausią pasitikėjimą visuomenėje pelnė būtent notarai. Dėl šios priežasties Lietuvos notarams nuo 2015 metu sausio 1 dienos bus suteikta daugiau funkcijų: turėsime galimybę pritaikyti privalomą notarinę formą uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimui, t. y. tuo atveju, kai perleidžiama 25 ir daugiau procentų akcijų, arba perleidžiamos akcijos, kurių vertė 14 500 eurų. Taip pat taikysime privalomą notarinę formą vekselio, kurio vertė nei 3 000 eurų, pasirašymui ir paskolos grynais pinigais išdavimui.
Šiandien mūsų parlamente diskutuojama dėl galimybės notarams tvirtinti dokumentus pažyma „Apostille“.
Taip pat noriu pridurti dėl vykdomųjų raštų: greitai Lietuvoje notaras galės išduoti vykdomuosiusraštus, su kuriais iškart bus galima kreiptis į vykdančiuosius pareigūnus. Lietuvoje taip pat bręsta diskusijos dėl kai kurių teisėjų funkcijų perdavimo notarams.
Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas:
„Pagal apklausos rezultatus, lietuviai iš visų juridinių profesijų atstovų labiausiai pasitiki notarais. Lietuvoje kiekvienas notaras privalo praeiti periodišką atestaciją, vykdomą Notarų rūmų, kurios metu tikrinama notarų kvalifikacija ir profesinė kompetencija. Šią atestaciją notaras praeina po metų nuo darbo pradžios, o paskui – kas penkerius metus.“/
- Mišeli, būtų įdomu sužinoti Tarptautinės notariato sąjungos (UINL) sukūrimo istoriją ir užduotis? Koks vaidmuo skirtas Jūsų Tarptautinei notarinio bendradarbiavimo komisijai (CCNI)?
- Tarptautinė notariato sąjunga buvo įkurta 1948 metais - daugiau negu pieš 66 metus. Ji jungia 86 valstybes nares. Sąjungos pagrindinis tikslas yra skirtingų pasaulio šalių notarinės veiklos gerinimas. Šios organizacijos užduotis yra skatinti notarinės veiklos plėtrą tarptautinėje erdvėje, užtikrinti notaro profesijos nepriklausomybę. Mano Komisija – Tarptautinio notarinio bendradarbiavimo komisija – vykdo patikras ir ekspertizes šalyse, norinčiose prisijungti prie Tarptautinės notariato sąjungos. Mes atvykstame į šalį, peržiūrime jos įstatymus, susijusius su notarų darbu, ir nustatome, ar valstybė atitinka Tarptautinės notariato sąjungos reikalavimus ir ar įmanoma jai įstoti į sąjungą. Mes galime aplankyti notarų biurus visoje šalyje ir atlikti nuodugnias ekspertizes bei tikrinti jų veiklą. Jeigu, pavyzdžiui, kuri nors šalis TNS narė nori patobulinti įstatymus, reguliuojančius notariato veiklą, mūsų Komisijos pareiga yra atlikti ekspertizę ir pateikti išvadas, ar pasiūlyti pakeitimai atitinka Notariato sąjungos reikalavimus.
- Kai kurie specialistai viena iš Ukrainos notariato problemų laiko piktnaudžiavimq profesine veikla. Kaip Jūs tai pakomentuosite ir ką patarsite Ukrainos įstatymų leidėjams?
- Atvirai kalbant, nežinau kaip piktnaudžiaujama Ukrainos notariate. Parlamentas ir įstatymų leidėjai, kurdami įstatymus, visada turi žiūrėti į ateiti ir priimti įstatymus, užkirsiančius kelią minėtiems piktnaudžiavimams. Manau, kad keitimasis skaitmeninio formato dokumentacija yra vienas būdų, padėsiančių išspręsti šį klausimą. Perkėlus dokumentus į skaitmeninį formatą, būtų galima piktnaudžiavimą profesine veikla sumažinti iki minimumo, nes kitaip sklandžiai to padaryti neįmanoma.
- Šiandieniniame susirinkime kai kurie pranešėjai kalbėjo apie tai, kad notarų bendruomenė, atstovaujama Teorinių ir teisinių pasiekimų instituto, teisės ir inovacinių projektų srityje turi gerus darbo įgūdžius, reikalingus pertvarkyti Ukrainos notariatą, bet tam reikia gauti valdžios palaikymą, kurio kol kas nėra. Jūsų nuomone, kaip galima pagerinti šią situaciją Ukrainoje?
Mišelis Merlotti, Tarptautinio notarinio bendradarbiavimo komisijos Tarptautinės notarinės sąjungos prezidentas:
„Ukrainos notarų pagrindinis uždavinys yra didinti Ukrainos notarų rūmų, kaip savivaldos organo, vaidmenį, o tai turi svarų indėlį ne tik notariato atstovavimui valstybės valdžios organuose ir tarptautinėje arenoje, bet ir suvienija notarus tarnauti visuomenei./
- C.: Reikia bendrauti tarpusavyje, siūlyti savo idėjas Parlamentui, Vyriausybei, teisingumo ministerijai. Žinoma, tai nelengvas darbas. Bet manau, kad pirmiausia reikia dirbti taip, kad visuomenė pasitikėtų notarais. Tada, kai įgyjamas visuomenės pasitikėjimas, lengviau paaiškinti valdžiai, kad notarų funkcijų plėtojimas – tai ne notaro, o visuomenės reikalas. Ir ne todėl, kad mums, notarams, nuo to bus geriau, o dėl to, kad taip bus lengviau visuomenei. Tam, kad valstybė suteiktų notarams tam tikras funkcijas, reikia kasdieniniu sąžiningu darbu įrodyti savo profesionalumą. Tai turi daryti ne tik Notarų rūmai kaip notarų savivaldos organas, ne tik jų prezidentas, bet kiekvienas notaras asmeniškai.
- Neseniai Ukraina prisijungė prie Tarptautinės notariato sąjungos. Sakykite, kokius norminius teisės aktus turi priimti valstybė ir ką būtina pakeisti tam, kad įstatymai atitiktų pasaulinio notarinio bendradarbiavimo reikalavimus?
- M.: Jeigu Ukraina tapo Tarptautinės notariato sąjungos narė, tai reiškia, kad ypatingų spragų šalies įstatymuose nėra. Ukraina buvo mūsų organizacijos stebėtoja kelerius metu iki įstojimo ir aktyviai dalyvavo Europos reikalų komisijos veikloje. Tuo metu Ukrainai reikėjo atlikti tam tikrus įstatymų, susijusių su notarų darbu, pakeitimus, ir tai buvo padaryta 2011 - 2013 metais. Šiandien galima užtikrinti, kad Ukrainos įstatymas „Dėl notariato“ atitinka Tarptautinės sąjungos reikalavimus. Kita vertus, tai nereiškia, kad nebereikia jokių įstatymų pakeitimų ir pasiektas visiškas tobulumas. Palyginęs Ukrainos ir Europos įstatymų leidėjus galiu pasakyti, kad pastarųjų veiksmai yra ryžtingesni ir aiškesni formuojant įstatyminius dokumentus. Jūsų įstatymų leidėjai, išreikšdami vienokią ar kitokią mintį, sunaudoja daug laiko, žodžių ir sąvokų. Galų gale, ilgai turuliojama mintis tampa nebeaiški. Grįžtant prie Ukrainos notariato problemų, manau, kad būtina rasti tinkamiausią bendradarbiavimo tarp valstybinių ir privačių notarų būdą. Laikui bėgant Ukrainai reikia siekti, kad notariate neliktų valstybinių tarnautojų.
Kaip bebūtų, mes labai patenkinti jūsų notarų kvalifikacijos kėlimo sistema. Tokį susidomėjimą ir aktyvumą mes matome tik nedaugelyje šalių.
- Mariau, į ką atsižvelgiama parenkant temas notarų kvalifikacijos kėlimo renginiams?
- Mes visada atsižvelgiame į notarinių paslaugų suteikimo kokybę. Pavyzdžiui, jeigu egzistuoja privaloma nekilnojamojo turto perdavimo forma, tad, įdomu tai ar ne, bet šioje srityje visada būtina kelti kvalifikacija. Pagal naujus įstatymus, apie kuriuos aš kalbėjau ir kurie įsigalios nuo 2015 metų, mes parenkime atitinkamas seminarų temas. Visos konferencijos, kuriose notarai privalo dalyvauti, susijusios su tomis naujovėmis, kurias sausio 1 dienos atneš tobulesnė įstatyminė bazė. Žinoma, mes atliekame notarų apklausas ir išsiaiškiname, kas jiems patiems būtų įdomu. Bendradarbiaujame su universitetais, klausiame, ką jie gali mums pasiūlyti keliant notarų profesinį lygį. Atsižvelgdami į tai, darome išvadas ir ruošiame planą – jau šiandien žinome kokias tems nagrinėsime, sakykime, 2015 metų gruodžio mėnesį.