Paveldėti NT Europoje taps paprasčiau
vz.lt. 2015-08-13. Naujiena Lietuvos piliečiams, valdantiems ar paveldintiems turtą užsienyje, – kitą savaitę įsigalioja nauja tvarka, dėl kurios taps paprastesnis ir greitesnis kitoje ES valstybėje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo procesas.
Žmogaus mirtis artimiesiems, be netekties skausmo, atneša ir rūpesčių, susijusių su turto paveldėjimu. Ypač daug problemų kyla, jei paveldimas nekilnojamasis turtas yra kitoje užsienio valstybėje. „Tačiau jau nuo kitos savaitės dėl žmogaus mirties kylančių turtinių klausimų sprendimas turėtų tapti paprastesnis“, – teigia Herkus Gabartas, advokatų kontoros „Bukauskas ir partneriai“ / „PwCLegal“ advokatas. Palengvinimų paveldėtojams atsiras dėl rugpjūčio 17 d. įsigaliosiančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 650/2012 nuostatų.
Dabar – vargo vakarienė
Pasak p. Gabarto, šiuo metu daugiausia nepatogumų paveldėtojams kyla dėl to, kad užsienyje esantis nekilnojamasis turtas paveldimas pagal tos užsienio valstybės teisę, kurioje tas turtas faktiškai yra. Lietuvos notarai paveldėjimo teisės liudijimų dėl kitose šalyse esančio nekilnojamojo turto neišduoda.
Pavyzdžiui, jei Lietuvos pilietis turi butą Ispanijoje, jam mirus, įpėdiniai šiuo metu negali paveldėti tokio buto kreipdamiesi tik į Lietuvos notarą. Ispanijos butui galioja Ispanijos paveldėjimo teisė, tad jis gali būti paveldėtas tik atskirai kreipiantis į atitinkamą Ispanijos instituciją.
„Todėl paveldėtojams tenka pereiti du paveldėjimo procesus – vieną Lietuvoje, kitą toje užsienio šalyje, kurioje yra paveldimas butas ar namas. Procesas gana sudėtingas, ilgas ir brangus: tenka vykti į tą užsienio šalį, samdyti vietos teisininkus, nes be jų pagalbos susitvarkyti formalumus svečioje šalyje sudėtinga. Kiekviena valstybė turi skirtingas institucijas ir paveldėjimo taisykles, todėl turto palikėjui ir įpėdiniui tai gali sukelti daug nepatogumų tiek nustatant tokio turto likimą mirties atveju, tiek jį paveldint“, – pasakoja p. Gabartas.
Užteks Lietuvos notaro
O nuo rugpjūčio 17 d., kai įsigalios nauja tvarka, žmogus galės iš anksto testamente numatyti, kurios šalies teisė taikytina visam jo palikimui, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą užsienyje. Pavyzdžiui, Lietuvos piliečiai galės pasirinkti, kad jų palikimui būtų taikoma Lietuvos teisė.
Pagal reglamentą bus sukurtas Europos paveldėjimo pažymėjimas, kurį išduos notarai ir kurio galia iš esmės prilygs paveldėjimo liudijimui. Naudojantis šiuo pažymėjimu bus galima visose ES valstybėse, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją, be jokių specialių procedūrų priimti palikimą ir registruoti paveldėtą turtą. Tai leis užsienyje esantį nekilnojamąjį turtą paveldėti greičiau ir paprasčiau. „Lietuvos pilietis, turintis butą Ispanijoje, galės testamente numatyti, kad visam jo palikimui taikoma Lietuvos teisė. Tuomet butui Ispanijoje irgi bus taikoma ne Ispanijos, o Lietuvos teisė. Tai gerokai supaprastins Ispanijoje esančio turto paveldėjimo procedūras. Paveldėtojui Lietuvos notaras išduos Europos paveldėjimo pažymėjimą, su kuriuo šis be jokių papildomų procedūrų galės priimti palikimą ir registruoti paveldimą turtą užsienyje. Tereikės atiduoti pažymėjimą tos šalies registrų centrui ir persirašyti turtą savo vardu“, – aiškina advokatas.
Mažiau staigmenų
Naujoji tvarka leis sumažinti ir kolizijų, kurių dabar kyla dėl to, kad toje užsienio šalyje, kurioje yra paveldimas nekilnojamasis turtas, galioja kitokios turto padalijimo tarp paveldėtojų taisykles nei Lietuvoje. „Pavyzdžiui, Lietuvoje visuomet tam tikrą turto dalį privalomai paveldės vaikai, jeigu jiems tėvų mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, – ir nesvarbu, kad mirusio žmogaus testamente buvo įrašyta kitaip. O kai kuriose kitose Europos šalyse visas turtas gali būti paliktas vienam įpėdiniui be išlygų arba vaikai gali pretenduoti į 2/3 palikimo ir pan. Kadangi nekilnojamajam turtui taikoma tos šalies, kurioje jis yra, teisė, gali nutikti, kad Lietuvos gyventojo svetur valdomas namas ar butas įpėdiniams bus padalytas kiek kitaip, nei numato Lietuvos įstatymai ar jis pats įrašė testamente. O naujoji tvarka leis žmonėms pasirinkti, kad jų palikimui užsienyje būtų taikoma, pavyzdžiui, Lietuvos teisė, ir tokių kolizijų išvengti“, – aiškina p. Gabartas.
Tiesa, paveldėjimo palengvinimai galios ne visoje Europoje. Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje Lietuvos piliečių turimas nekilnojamasis turtas ir toliau bus paveldimas pagal tų valstybių nacionalinę teisę – Europos paveldėjimo pažymėjimas negalios, ir norint paveldėti namą ar butą reikės laikytis nekilnojamojo turto buvimo vietos paveldėjimo taisyklių. Lietuvos notarų rūmai (LNR) nuo platesnių komentarų apie naują tvarką kol kas susilaiko. „Reglamento nuostatos visiškai naujos, praktikoje nepatikrintos, todėl šios tvarkos poveikį sudėtinga prognozuoti. Reglamentą bus įmanoma komentuoti tik praėjus tam tikram laikotarpiui, kai jis įsigalios, pamačius, kaip jis realiai veikia“, – VŽ sakė Marius Stračkaitis, Klaipėdos notaras ir LNR prezidentas.
Pirmauja Ispanija
Kiek nekilnojamojo turto Lietuvos gyventojai yra įsigiję įvairiose užsienio šalyse, nežinia. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) fiksuoja tik pajamas, kurias Lietuvos piliečiai yra gavę iš užsienyje valdomo nekilnojamojo turto pardavimo. Štai 2014 m. mūsų šalies gyventojai daugiausia pajamų gavo iš nekilnojamojo turto pardavimo Ispanijoje, antroje vietoje – Didžioji Britanija, toliau rikiuojasi Vokietija, Latvija ir Bulgarija. Tad tikėtina, kad nemenka lietuvių užsienyje valdomo turto dalis yra būtent šiose šalyse.
Kasmet – 20.000 testamentų
Pasak p. Gabarto, norint pasinaudoti naujojo reglamento suteikiama paprastesnio nekilnojamojo turto paveldėjimo galimybe, žmogui teks sudaryti testamentą ir jame nurodyti, pagal kurios šalies įstatymus turės būti paveldimas jo užsienyje valdomas turtas. „To nepadarę pasinaudoti palengvinimais negalės. Taigi tikėtina, kad reglamentas gali paskatinti didesnį žmonių skaičių surašyti testamentą“, – mano teisininkas. Testamentų registro duomenimis, nuo 2002 m. Lietuvoje kasmet užregistruojama daugiau nei 20.000 testamentų. 2014 m. jų registruota 24.835, o per pirmuosius septynis šių metų mėnesius – 13.170. Dažniausiai testamentą surašo vyresnio amžiaus žmonės. Jauni žmonės paskutiniąją valią išguldyti popieriuje neretai nusprendžia prieš emigruodami ar vykdami gyventi į užsienį.