Pas notarą prie "vieno langelio"
Vis daugiau verslo bei privačių gyventojų teisinių klausimų ir formalumų sprendimų imasi notarai. Prieš keliolika dienų paskelbta apie naujovę registruoti nekilnojamąjį turtą per „vieną langelį“ pas notarą. Tokios sistemos naudą akcentuoja ir Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
– Teigiama, kad \'vieno langelio\' sistemos kūrimas ilgai strigo. Ar dabar patogumas kompensuos jai kurti išleistas lėšas?
– Lengviausia įsivaizduoti notarą su plunksna prie storos notarinio registro knygos. Tokie laikai negrįžtamai praėjo. Naujų technologijų diegimas gyventojų patogumui yra vertas investicijų. Registrų centro užsakymu sukurta Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, arba NETSVEP, iš esmės keičia ligi šiol galiojusią praktiką, kai nekilnojamąjį turtą parduodantis ar perkantis asmuo gaišdavo laiką lakstydamas tarp notaro biuro, kur įforminamas sandoris, ir Registrų centro, kur registruojamas turtas. Nuo liepos klientai visus reikalus gali susitvarkyti neišeidami iš notaro biuro, o notarai elektroninės sistemos pagalba perduos duomenis atitinkamam Registrų centro padaliniui. Kita vertus, elektroninėmis paslaugomis mūsų šalyje jau kelerius metus nieko nenustebinsi – klesti elektroninė bankininkystė ir deklaravimo sistemos, kitos paslaugos internete. Tad notarams buvo keista, kad nuo 2004 metų kurta sistema su išlygomis pradeda veikti tik dabar ir jai išleista maždaug 8 milijonai litų iš ES ir Lietuvos kišenių. Teisingumo ministerijai ir sistemos užsakovei valstybinei įmonei „Registrų centrui“ visuomet kartojome, kad pasinaudojus ES kaimynių, kur analogiškos sistemos įdiegtos anksčiau, patirtimi, „vieną langelį“ klientų patogumui buvo galima atverti ir anksčiau, ir pigiau. Dabartinę NETSVEP sistemą prasminga technologiškai išplėtoti, tuomet „vieno langelio“ paslaugos galėtų būti plečiamos juridinių asmenų – bendrovių, įmonių – registravimui bei kitiems notariniams veiksmams. Mums kelia susirūpinimą, jog už ES ar mūsų mokesčių mokėtojų lėšas planuojama iš naujo „išradinėti dviratį“ ir kurti atskirą Juridinių asmenų registro elektroninę paslaugą, nors šį darbą galima atlikti pigiau ir efektyviau, naudojantis jau esama NETSVEP baze.
– Teisingumo ministras Remigijus Šimašius užsibrėžė peržiūrėti teisėtvarkos sistemą, kad teisinės institucijos neatliktų joms nebūdingų funkcijų. Ar ši reforma supaprastins ir atpigins gyventojų aptarnavimo tvarką notarų biuruose?
– Pradėta pertvarka galėtų būti naudinga vartotojams. Antai, įsigaliojus naujoms hipotekų registro nuostatoms, bus išvengta funkcijų dubliavimosi – įkeitimo reikalus įformins notaras, nebereiks apkrauti hipotekos teisėjo. Inicijuojamos Civilinio kodekso pataisos, kurios suteiktų notarams registruotii civilinės būklės aktus, pavyzdžiui, skyrybas, jei nėra ginčo. Skyrybos, deja, mūsų gyvenimo realybė. Kartais teismų procedūros, vykstančios nežiūrint į tai, kad sutuoktiniai neturi ginčų dėl turto padalinimo, papildomai išvargina ir išsekina žmones. Notaras šiuos formalumus sutvarkys greičiau. Sudėtingi skyrybų procesai, žinoma liks teismams. Tikimės, kad ateityje notarai galės įregistruoti ir žmogaus gimimą, ir santuoką. Juk notarų visoje Lietuvoje maždaug 270, jie arčiau žmogaus nei dalis oficialių įstaigų.
– O dėl kokių dalykų notarų ir Teisingumo ministerijos pozicijos skiriasi? Ankstesnės vyriausybės teisingumo ministras P.Baguška nesyk vartojo sąvoką „notarų klanas“.
– Stengiamės pamiršti šį ir kitokius nemalonius pasisakymus. Notarų rūmų dabartiniai santykiai su Teisingumo ministerija ir jos vadovu R.Šimašiumi konstruktyvūs ir išsamūs. Su ministru galima kalbėtis ir polemizuoti. Kas kita, jog ne vien notarams, bet ir kitų profesijų teisininkams atrodo nevisiškai teisingi R.Šimašiaus bandymai teisėtvarkos sistemoje beatodairiškai diegti laisvosios rinkos principus. Kaip pavyzdį galiu paminėti diskusiją dėl notarų paslaugų įkainių susiejimo su realiomis sąnaudomis. Teisingumo ministerijos užsakytas auditas parodė, kad iki šiol brangiausių, su nekilnojamojo turto sandoriais susijusių notarų paslaugų kaina yra didesnė nei sąnaudos. Ministras siūlo tokias paslaugas piginti, o tai, be abejo, visuomenėje būtų populiarus jo žingsnis. Tačiau pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“. Jei notaro paslaugų įkainius sieti su darbo sąnaudomis, paprastieji ir nebrangūs veiksmai turėtų brangti keturis penkis kartus. O juk tokie veiksmai, kaip parašo, nuorašo tvirtinimas ir yra dažniausi, sudaro iki 90-ies procentų visų notarinių veiksmų. Šiame kontekste ir „brangiųjų“, bet nedažnų paslaugų atpiginimas liks nepastebimas. Vartotojas liks nepatenkintas vietoje trijų litų sumokėjęs penkiolika, kaip nurodoma audito medžiagoje. Visuotinio Estijoje birželio pradžioje įsigaliojo Notarų įkainių įstatymų nuostatos, padidinusios kai kurių notarinių veiksmų kainą net 700 procentų. Pavyzdžiui, įgaliojimo fiziniam asmeniui patvirtinimas kainuoja 26 eurus, testamento patvirtinimas - 33 eurus, parašo patvirtinimas – 13 eurų, o pareiškimo apie palikimo priėmimą patvirtinimas – 64 eurus. Nemanome, kad Lietuvoje verta eiti kolegų estų keliu ir siūlytume krizės sąlygomis apskritai nekeisti notarų paslaugų kainodaros.
– Pastaruoju metu vis dažniau atsigręžiama į vekselį, kaip paprastą finansinio įsipareigojimo patvirtinimo būdą. Vekselių prašo ir bankai bei kiti juridiniai asmenys, ir privatūs asmenys.
– Iš tiesų, vekselis – vienas paprasčiausių būdų patvirtinti savo finansinį įsipareigojimą. Nesudėtinga forma išrašytas vekselis sudaro visišką teisinį pagrindą notarui padaryti šio vekselio vykdomąjį įrašą ir, išvengiant teismo, perduoti jį anstoliams. Kitaip tariant, nesudėtingas dokumentas „esu skolingas tiek ir tiek tam ir tam“, laiku neįvykdžius įsipareigojimų – tiesus kelias į turto išsieškojimą. Padaugėjo atvejų, kai uždarosioms akcinėms bendrovėms kreipiantis į bankus paskolų, bankai reikalauja įkeisti ne tik UAB, bet ir jų akcininkų asmeninį turtą. Tokiu atveju, nepavykus grąžinti kredito, bankų rankose atsiduria ir laiduotojų turtas. Patartume asmenims žymiai atsakingiau ir atsargiau žiūrėti į vekselių išrašymą ir laidavimą už kitus. Notaras visuomet gali pakonsultuoti dėl vekselio sudarymo ir ypač dėl iš jo atsirasiančių pasekmių.
– Buvo rašyta, kad krizės sąlygomis notarai mėgina išstumti iš rinkos advokatus ir verslo konsultantus, padedančius steigti įmones ir bendroves. Kaip vertinate Vyriausybės inicijuotus teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama palengvinti verslo steigimo sąlygas, atsisakant notarinio tvirtinimo grandies?
– Puikiai suprantame poreikį palengvinti sąlygas verslo steigimui. Mano asmenine nuomone, niekas nepalengvins jų veiksmingiau nei palanki mokesčių sistema. Pastebėjome, kad nuo metų pradžios, kai įsigaliojo didesni mokesčiai individualia veikla besiverčiantiems asmenims, individualių įmonių steigimas beveik sustojo,o esamos persiregistruoja į UAB. Naujų UAB steigimo procesas, beje, taip pat pasyvus. Teisybė, kad įmonių ir bendrovių steigimo reikaluose pasistumdome pečiais su advokatais ir verslo konsultantais. Notarinio tvirtinimo fazė yra privaloma, tad įmonių steigimo dokumentai galiausiai vis vien atsiduria ant notaro stalo. Praktika rodo, kad tokius dokumentus dažniausiai tenka taisyti. Todėl įmonių steigėjams, norintiems sutaupyti laiko ir lėšų, patariame nevaikščiojant ratais kreiptis tiesiogiai į notarus. Pasaulio banko duomenimis, verslo steigimas Lietuvoje užtruka 26 dienas, iš jų notarinė fazė užtrunka tik dvi. Dabartinėmis sąlygomis, kai notarų biurai ištuštėjo, individualią įmonę nesunku užregistruoti ir per parą. Taigi, ne notarų biuruose stringa naujasis verslas. Seimo komitetai, svarstydami Ūkio ministerijos pataisas dėl įmonių registravimo palengvinimo, atkreipė dėmesį į būtinybę išsaugoti prevencinę notarinę patikrą, kurią numato tiek Civilinis kodeksas, tiek ir ES direktyvos. Tik tokiu būdu įmanoma užkirsti kelią įmonių steigimui prisidengiant neveiksniais asmenimis, suklastotais dokumentais ir adresais arba asocialių asmenų vardu. Notarų rūmai, savo ruožtu, pritaria įmonių steigimui pagal pavyzdinius įstatus už minimalią kainą, ir plėtojant „vieno langelio“ sistemą, kai pradedantis verslininkas daugumą steigimo formalumų galėtų atlikti neišeidamas iš notaro biuro.